Berniukų chorai Lietuvoje atlieka svarbų vaidmenį, puoselėdami muzikinę kultūrą, ugdydami jaunosios kartos meninį skonį ir skatindami socialinę integraciją. Šie kolektyvai ne tik turtina šalies kultūrinį gyvenimą, bet ir formuoja jaunuolių asmenybes, ugdo jų bendruomeniškumo jausmą ir atsakomybę.
Berniukų chorų istorija ir tradicijos
Chorinis dainavimas Lietuvoje turi gilias tradicijas, o berniukų chorai yra neatsiejama šios tradicijos dalis. Jų istorija siekia dar tarpukario Lietuvą, kai buvo steigiami pirmieji tokio tipo kolektyvai. Sovietmečiu chorinė kultūra buvo puoselėjama, o berniukų chorai tapo svarbia muzikine platforma, ugdančia jaunuosius talentus. Atgavus nepriklausomybę, berniukų chorų veikla tęsėsi ir toliau, prisitaikant prie naujų sąlygų ir iššūkių.
Berniukų chorų veikla šiuolaikinėje Lietuvoje
Šiandien Lietuvoje veikia nemažai berniukų chorų, kurie aktyviai dalyvauja šalies kultūriniame gyvenime. Jie koncertuoja, dalyvauja festivaliuose, konkursuose ir kituose muzikiniuose renginiuose. Berniukų chorai taip pat vykdo edukacinę veiklą, organizuodami koncertus mokyklose ir kitose ugdymo įstaigose, taip prisidėdami prie jaunimo muzikinio švietimo.
Plungės Mykolo Oginskio meno mokykla, siekdama plėtoti tarptautinį kultūrinį, muzikinį, edukacinį bendradarbiavimą, spalio mėnesį kartu su Šiaulių „Dagilėlio“ dainavimo ir Klaipėdos Jeronimo Kačinsko muzikos mokyklomis organizavo išskirtinio kolektyvo - Drezdeno berniukų choro koncertinį turą Vakarų Lietuvoje.
Drezdeno (Vokietija) berniukų choras, kuriam vadovauja Matthias Jung, (koncertmeisteris Felix Bormann), nuo 1971 m. turtina puikias Saksonijos chorinio dainavimo tradicijas ir yra vienas jauniausių berniukų chorų Vokietijoje.
Taip pat skaitykite: Draugystė be ribų: įkvepiantis pavyzdys
Iš pradžių priklausęs Mokytojų namams (Haus der Lehrer), o vėliau - Drezdeno miestui 1998 m. choras prisijungė prie Heinricho Schützo konservatorijos Drezdene. Šiandien chore yra apie 90 berniukų ir jaunuolių nuo 5 iki 30 metų amžiaus, kurie kartu dainuoja įvairiose chorų grupėse.
Choro repertuare - kompozitorių kūriniai nuo XVI a. Berniukų choras daug koncertuoja, rengia koncertines išvykas. Pirmasis choro susipažinimas su Plunge vyko kunigaikščio Mykolo Oginskio rūmuose, kuriuose jaunuosius dainininkus su Plungės muzikine - kultūrine istorija supažindino muziejaus darbuotoja Danutė Einikienė.
Vakare choras surengė koncertą, ir susirinkę Plungės ir aplinkinių Žemaitijos miestų chorinio meno mylėtojai turėjo galimybę išgirsti puikius chorinės klasikos ir šiuolaikinės muzikos pavyzdžius. Koncerte nepaprastai darniai skambėjo vyrų grupės atliekami kūriniai, žavėjo mažųjų talentų skambūs balsai, stebino sudėtingas repertuaras, kurį atliko ne tik jaunuoliai, bet ir 7-9 metų berniukai, gebantys scenoje dainuoti be pertraukos daugiau nei valandą ir keliomis užsienio kalbomis atmintinai atliekantys sudėtingus žinomų pasaulyje kompozitorių kūrinius.
Šiltu ir jaudinančiu koncertu, lydimu audringais klausytojų aplodismentais, choro viešnagė Plungėje nesibaigė. Vaikinai turėjo galimybę aplankyti Žemaitijos sostinę Telšius ir susipažinti su žemaičių istorija, pabuvoti „Auksinio elnio dvare“ kurioje įsikūręs senovinių automobilių muziejus ir skulptūrų parkas.
Grįžus į Plungę svečių laukė dar viena staigmena - koncertas ir vakaronė su meno mokyklos mokiniais. Šauniai nuskambėjo ir atvykusius svečius sužavėjo Artūro Urniežiaus vadovaujamo meno mokyklos pučiamųjų orkestro su šokėjų grupe (vadovė Aida Brazdeikienė) koncertas. Į tautinių melodijų ir šokių verpetą jaunimą įsuko Adrijaus Almino atliekama muzika.
Taip pat skaitykite: Vaikų namų konfliktų įtaka
Ir vokiečių, ir lietuvių jaunimas klausėsi Adrijaus išgaunamų autentiškų tautinių instrumentų garsų, sukosi poromis stengdamiesi perprasti lietuviškus ratelius ir žaidimus. Vakaronę tęsė meno mokyklos vokalinio - instrumentinio ansamblio ,,Dinamitas“ energingas pasirodymas (vadovas Vidmantas Lūža).
Atsisveikindamas su meno mokyklos jaunimu, choras padovanojo savo mėgstamiausią dainą ir keletą suvenyrų bei chorinės muzikos įrašų mokyklai. Choro viešnagė Plungėje baigėsi, tačiau muzika vis dar sklando aptuštėjusioje mokyklos erdvėje.
Festivalis-akcija „Lietuvos berniukai prieš smurtą ir narkomaniją“
Lapkričio 16 dieną, Jurbarko kultūros centre įvyko jau 24-asis tradicinis berniukų chorų festivalis - akcija „Lietuvos berniukai prieš smurtą ir narkomaniją“ (projekto vadovas, dirigentas prof. Vytautas Miškinis, projekto organizatoriai Lietuvos chorų sąjunga, Lietuvos nacionalinis kultūros centras, Jurbarko rajono savivaldybė ir Jurbarko kultūros centras). Šis renginys, jungiantis muziką ir svarbią socialinę misiją, tapo nepamirštama švente dalyviams ir klausytojams.
Festivalio - akcijos idėja gimė dar 1999 metais, kai choro dirigentas prof. Vytautas Miškinis pastebėjo, kad Lietuvos muzikinėje scenoje trūksta berniukų chorų. Pasak dirigento: „artėjant XXI amžiaus pradžiai, galvoje kirbėjo klausimas, ką daryti, jog Lietuvoje susiburtų daugiau berniukų chorų? Matydama chorinės veiklos panoramą, Lietuvos chorų sąjunga ieškojo būdų didesniam tokio tipo chorų „gimstamumui“.
Tačiau idėjai plėtojantis, daugelį chorvedžių apėmė baimė, neva su berniukais per sunku dirbti. „Tai yra mitas“ - teigė V. Miškinis - tiek mergaitės, tiek berniukai nuo mažens yra vienodi, juk klausantis vaiko balso itin sudėtinga atskirti kuris yra kuris. Tikriausiai buvo nerimaujama dėl tembrinės berniukų balso kaitos bręstant, o gal buvo manoma, kad berniukų neįmanoma suvaldyti.
Taip pat skaitykite: Chorų festivalis
Tad sugalvojau šios baimės įveikos būdą - pademonstruoti chorvedžiams, kaip mes bendraujame su berniukais. Tuokart, bene prieš ketvirtį amžiaus, į stovyklą pakviečiau savaitę kartu pagyventi daugelį chorvedžių, norinčių, bet vis neišdrįstančių įkurti berniukų chorus“ - pasakojo dirigentas. Netrukus, Lietuvos nacionalinė filharmonija pakvietė „Ąžuoliuko“ chorą dalyvauti labdaros koncerte ir surinktas lėšas skirti visuomeninei organizacijai „Gelbėkim vaikus“.
Prie renginio prisijungė ir kiti didieji Lietuvos berniukų ir jaunuolių chorai: Kauno „Varpelis“ (anuometinis meno vad. Ksaveras Plančiūnas, dabar - Christian Frattima), Klaipėdos „Gintarėlis“ (anuometinis meno vad. Juozas Kubilius, dabar - Tomas Ambrozaitis) ir Šiaulių „Dagilėlis“ (meno vad. Remigijus Adomaitis).
Po minėtos stovyklos veiklos bei pirmojo festivalio - akcijos, koncertų įkalinimo įstaigose, piešinių susijusių su smurtu ir narkomanija, per pirmus 4-5 metus susikūrė virš 50 berniukų chorų Lietuvoje. Buvo susižavėta ne tik choro menu, kultūra, bendruomeniškumo jausmu, bet ir vykdomais labdaros koncertais: „šiandieną tai vadinu tradicine, gražia kolektyvu draugyste ir, žinoma, prevencija prieš smurtą ir narkomaniją. Širdyje laikomės nuostatos, kad berniukai nei tarpusavyje, nei viešoje erdvėje neturi toleruoti smurto, patyčių ir netylėti, jei aplink vyksta blogi dalykai“ - teigė prof. V.
Vienais metais renginys vyksta didžiuosiuose šalies miestuose - Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose, dalyvaujant keturiems pagrindiniams didiesiems Lietuvos berniukų ir jaunuolių chorams, taip pat orkestrams ir solistams. Jurbarko kultūros centre vykęs renginys subūrė per 300 berniukų choristų iš 8 miestų.
Tai Vilniaus „Ąžuoliuko“ muzikos mokyklos 3 kl. berniukų choras (vad. Edita Narmontienė) ir 4 kl. berniukų choras (vad. Daiva Leipuvienė); Kauno berniukų chorinio dainavimo mokyklos „Varpelis“ 2 kl. jaunučių choras (vad. Laima Mažuolytė) ir 3 kl. berniukų choras (vadovė Gražina Sauspreikšaitienė), Klaipėdos Jeronimo Kačinsko muzikos mokyklos berniukų ir jaunuolių choro „Gintarėlis“ jaunučių choras (vad. Regina Vindžigalskienė ir Asta Kontautienė), Šiaulių „Dagilėlio“ dainavimo mokyklos 2 kl. berniukų choras (vad. Daiva Kembrienė) ir 3 kl. berniukų choras (vad. Vitalija Bulzgienė), asociacijos ,,Skambėjimas“ berniukų choras (vad. Ausma Sakalauskaitė), Alytaus „Volungės“ progimnazijos berniukų choras (vad. Aldona Šmigelskienė) ir Alytaus Dainavos progimnazijos berniukų choras (vad. Giedrė Petkevičienė), Plungės Mykolo Oginskio meno mokyklos berniukų choras (vad. Kornelija Jurkevičė), Gargždų muzikos mokyklos berniukų choras „Klevelis“ (vad. Gžegožas Krušinskis) bei Marijampolės Šv. Cecilijos berniukų choras (vad. Virginija Junevičienė).
Be pagrindinio koncerto, berniukai turėjo galimybę dalyvauti edukacinėse programose. Sklandžiai įvykusia didžiule muzikos švente nepaprastai džiaugiasi ir Rosita Maksimovienė - Jurbarko kultūros centro direktoriaus pavaduotoja, laikinai einanti direktoriaus pareigas.
Plungės Mykolo Oginskio meno mokyklos berniukų choro vadovė Kornelija Jurkevičė dalijosi įspūdžiais apie dalyvavimą renginyje: „festivalis - tai puiki galimybė mūsų choristams ne tik pasirodyti scenoje, bet ir pajusti, ką reiškia būti dalimi tokios didelės muzikos šeimos. Berniukai labai jautriai reagavo į bendrą pasirodymą. Jų akys spindėjo kartu su kitais chorais atliekant kūrinius - nuo festivalio klasika tapusio Benjamino Gorbulskio dainos „Ant kiekvieno kalnelio“ iki „Tele Bim-Bam“ hito „Meilės daina tėčiui“.
Deja, bet mažesniuose miestuose mažėja įvairios sudėties chorų, o berniukų - ypač. Tad šio festivalio misija labai reikšminga skatinant vaikinus muzikuoti, dainuoti, bendrauti tarpusavyje. Tikiuosi šio projekto žinutė įkvėps jaunus chorvedžius kurti berniukų chorus ir labiau juos įtraukti į muzikinį pasaulį“ - pasakojo K.
Alytaus „Volungės“ progimnazijos berniukų choro vadovė Giedrė Petkevičienė taip pat džiaugėsi savo kolektyvo patirtimi: „mūsų choras dar labai jaunas, tačiau dalyvavimas festivalyje buvo milžiniškas žingsnis į priekį. Berniukai pajuto atsakomybę, pamatė, kad muzika gali būti labai galinga emocijų ir žinučių perteikimo priemonė. Tai nuostabus, džiaugsmo suteikiantis renginys, skatinantis neužmiršti savo šaknų. Su didele pagarba dėkoju ir palaikau šio festivalio sumanytoją gerb.
Festivalis ne tik garsina chorinę muziką, bet ir perduoda svarbią socialinę žinutę. V. Miškinis pabrėžė, kad smurto ir priklausomybių problemos vis dar aktualios Lietuvos visuomenei, todėl šių temų ignoruoti negalima. „Berniukai yra būsimi mūsų visuomenės kūrėjai, todėl labai svarbu jau nuo mažens formuoti jų atsakomybės, pagarbos ir bendruomeniškumo jausmą.
Festivalis-akcija „Lietuvos berniukai prieš smurtą ir narkomaniją“ yra ne tik muzikinis renginys - tai kultūros ir socialinės atsakomybės dermės pavyzdys. Kiekvienas dalyvis ir žiūrovas iš šio renginio neabejotinai išsineša svarbų suvokimą - keisti pasaulį galime pradėdami nuo savęs, o muzika, tai viena iš stipriausių priemonių tam pasiekti.
Renginys Jurbarke dar kartą įrodė, kad kultūra gali ne tik praturtinti, bet ir padėti kurti harmoningesnę, atviresnę ir socialiai atsakingesnę visuomenę. Anot prof. V. „Socialinė chorvedžių misija - palaikyti kultūrinę gyvastį ir teikti žmonėms laimę šioje įvairių nusivylimų ir neurozių prisotintoje visuomenėje. to negalime pamiršti nei akimirką, netgi įstumti į aklavietę”, - teigia ilgametis Lietuvos chorų sąjungos prezidentas, berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas” vadovas Vytautas Miškinis.
Iššūkiai ir perspektyvos
Nepaisant svarbaus vaidmens, berniukų chorai Lietuvoje susiduria su įvairiais iššūkiais. Vienas jų - finansavimo trūkumas, kuris riboja galimybes rengti koncertus, dalyvauti festivaliuose ir įsigyti naujų instrumentų. Kitas iššūkis - jaunų chorvedžių trūkumas, kuris kelia grėsmę berniukų chorų tradicijos tęstinumui. Tačiau, nepaisant šių iššūkių, berniukų chorai Lietuvoje turi didelį potencialą ir gali toliau sėkmingai veikti, puoselėdami muzikinę kultūrą ir ugdydami jaunosios kartos meninį skonį.
Apibendrinant, berniukų chorai Lietuvoje atlieka svarbų socialinį vaidmenį, puoselėdami muzikinę kultūrą, ugdydami jaunosios kartos meninį skonį ir skatindami socialinę integraciją. Šie kolektyvai ne tik turtina šalies kultūrinį gyvenimą, bet ir formuoja jaunuolių asmenybes, ugdo jų bendruomeniškumo jausmą ir atsakomybę.
Lietuvos berniukų chorai:
- Vilniaus „Ąžuoliukas“
- Kauno „Varpelis“
- Klaipėdos „Gintarėlis“
- Šiaulių „Dagilėlis“
- Plungės Mykolo Oginskio meno mokyklos berniukų choras
- Gargždų muzikos mokyklos berniukų choras „Klevelis“
- Marijampolės Šv. Cecilijos berniukų choras
Užriškite geltoną juostelę aplink ąžuolą – Nacionalinio Taivano universiteto choras
Lietuvos berniukų chorų festivaliai:
- Festivalis-akcija „Lietuvos berniukai prieš smurtą ir narkomaniją“
- Tarptautinė chorų šventė „Žiemos šviesa“
- Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų chorų festivalis
Berniukų chorų socialinė reikšmė:
- Muzikinės kultūros puoselėjimas
- Jaunosios kartos meninio skonio ugdymas
- Socialinės integracijos skatinimas
- Jaunuolių asmenybės formavimas
- Bendruomeniškumo jausmo ugdymas
- Atsakomybės ugdymas
Berniukų chorų iššūkiai:
- Finansavimo trūkumas
- Jaunų chorvedžių trūkumas
Berniukų chorų perspektyvos:
- Tolesnis sėkmingas veikimas
- Muzikinės kultūros puoselėjimas
- Jaunosios kartos meninio skonio ugdymas
| Choras | Miestas | Vadovas |
|---|---|---|
| Ąžuoliukas | Vilnius | Vytautas Miškinis |
| Varpelis | Kaunas | Christian Frattima |
| Gintarėlis | Klaipėda | Tomas Ambrozaitis |
| Dagilėlis | Šiauliai | Remigijus Adomaitis |
tags: #berniuku #choru #lietuvos #bendruomeneje #socialinis #reiksmingumas