Žemaičių Naumiestis - gyvas kultūros ir bendruomeniškumo centras, kuriame veikiantys kultūriniai projektai, tradicijų puoselėjimas ir bendruomeninės iniciatyvos sudaro palankią aplinką vaikams ir jaunimui. Šiame tekste surinkta informacija apie Žemaičių Naumiestį, jo kultūrinį gyvenimą, renginius, institucijas ir bendruomenės veiklas, kurios yra svarbios bendruomeniniams vaikų globos namams ar panašioms socialinėms iniciatyvoms.
Vieta, pastatai ir istorinis kontekstas
El. Pergalės a. 99206 Šiutės r. Žemaičių Naumiesčio skyrius - buvęs Žemaičių krašto etnokultūros centras, vykdęs veiklą nuo 2002 m., reorganizavus buvusius Žemaičių Naumiesčio kultūros namus (1954 m.).
Ant Vanagių piliakalnio, dar vadinamo Žaliuoju kalnu, išdidžiai stovi Šv. Arkangelo Mykolo Romos katalikų bažnyčia, pastatyta 1782 m. Tai liaudies architektūros formų medinė bažnyčia, turinti neogotikos bruožų. Dabartinis bažnyčios pastatas - kryžminio plano, su nedideliu bokšteliu stogo kryžmoje.
Žemaičių Naumiestis - senas Žemaitijos pasienio miestelis, kurio apylinkėse gyventa nuo XIV a. Ypatingą reikšmę miestelis įgavo po 1863-1864 m. sukilimo uždraudus lietuvišką spaudą - jis tapo svarbiu draudžiamos literatūros platinimo punktu. Per jį ėjo vienas svarbiausių knygnešių kelių. 1910-1914 m. evangelikų liuteronų kunigas Fridrikas Megnius Naumiestyje lietuvių kalba leido laikraštį „Svečias“, tai buvo vienintelis laikraštis, leidžiamas Žemaitijoje.
Žemaičių Naumiestyje gyveno gausi žydų bendruomenė, apie tai liudija ir išlikusi iki šiol didžiulė savo tūriu 1816 m. pastatyta mūrinė sinagoga. Sovietiniais metais joje buvo įkurdinti kultūros namai. Dabar apgriuvęs pastatas nenaudojamas.
Taip pat skaitykite: Vaikų globos namų apžvalga
Akmenimis grįsta, nuo XIX a. pr. mažai pakitusi senoji Žemaičių Naumiesčio turgaus aikštė mena apie daugiakultūrį paribio miestelio gyvenimą. Čia stovintys namai kaip gyvi eksponatai primena juose veikusias žydų, lietuvių, lietuvininkų parduotuves, smukles, dirbtuvėles.
Kultūros organizacijos ir kolektyvai
Šiuo metu skyriaus veiklą vykdo kultūrinės veiklos organizatorė Indrė Tomsonaitė. Žemaičių Naumiestčio skyrius koordinuoja mėgėjų meno kolektyvų veiklą, organizuoja miestelio tradicinius renginius, valstybines šventes, inicijuoja naujus projektus ir renginius kartu su miestelio kultūros, švietimo įstaigomis, NVO sektoriumi, seniūnija bei Žemaičių Naumiesčio bendruomene.
Virš 20 metų gyvuojantis Žemaičių krašto etnokultūros centro kolektyvas išties turi kuo pasigirti. Per metus sudalyvauja 16-20 koncertų. „Pilutės“ atliekami kūriniai skamba ne tik Šilutės miesto ir rajono renginiuose, bet ir įvairiuose Lietuvos kampeliuose.
Kolektyvas pasirodė Kretingoje ir Plungėje, o Klaipėdoje prie žvejo sodybos savo dainomis linksmino Lietuvos Respublikos Prezidentę Dalią Grybauskaitę. „Tautos šimtamečių ąžuolų“ apdovanojime Degučių folkloro kolektyvas „Pilutė“ pelnė apdovanojimą „Rajono tautiškiausia bendruomene“.
Kolektyvas ne tik dainuoja, bet ir rengia įvairias edukacines programas. Bene įsimintiniausia jų - 2008-aisiais vykęs „Kopūstamušis“.
Taip pat skaitykite: Vaikų globos namų pertvarka Lietuvoje
Kontaktai ir informacija
Mob. +370 650 78091 | El. užsisakykite Šilutės kultūros centro naujienlaiškį ir sužinokite apie artimiausius renginius pirmieji!
Tradicijos, šventės ir renginiai
Svarbiausia miestelio metų šventė, rengiama daugiau nei dvidešimt metų. Šios šventės idėjos pradininkas buvo klebonas Zenonas Degutis. Švenčiama buvo pakylėtai, su iškilmingomis eisenomis, pučiamųjų orkestrais. Šventė neprarado savo etniškumo, buvo vadinama ir Dagotuvėmis, tačiau labiausiai prigijęs pavadinimas ir liko Mykolinės.
Įprastai švenčiama dvi dienas. Pirmąją dieną vyksta kraštiečių susitikimas Žemaičių Naumiesčio bibliotekoje, Šilutės rajono mėgėjų meno kolektyvų pasirodymai, kopūstienės virimo varžytuvės (dalyvauja ne tik miestelio komandos, registruojasi dalyviai iš visos Lietuvos), apdovanojimų ceremonijos, vakarinėje programoje pasirodo Lietuvoje žinomi populiariosios muzikos atlikėjai ir grupės.
Antrąją dieną vyksta Šv. Tradicinė miestelio šventė, švenčiama septintą sekmadienį po Velykų, Šv. arkangelo Mykolo klebonijos sodelyje, kai gamta pasiekia beržų sužaliavimo zenitą. Ilgametė Sekminių šventės tradicijų puoselėtoja Žemaičių Naumiestyje buvo Degučių kaimo folkloro kolektyvo vadovė Adma Baltutienė.
Kultūros skyrius tęsia šventės tradicijas ir kasmet pasitinka Žemaičių Naumiesčio gyventojus ir svečius su „Pamario brass“ fanfaromis, folkloro kolektyvais, vokaliniais ansambliais, Žemaičių Naumiestčio mokyklos darželio ir gimnazijos vaikų koncertiniais pasirodymais.
Taip pat skaitykite: Viskas apie bendruomeninius vaikų globos namus
Liūto diena ir „Auksinio liūto“ apdovanojimas
Liūto diena - švenčiama balandžio 12 d. (1792 metais karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis Naumiesčiui suteikia Magdeburgo teises ir gyvenvietė tampa miestu, herbe pavaizduotas liūtas). Liūto dienos pavadinimo autorius - Žemaičių Naumiesčio muziejininkas Saulius Sodonis.
Miestelis siekia atkurti seniūnijos bendruomenės „Auksinio liūto“ apdovanojimo šventę, kuri buvo pradėta organizuoti nuo 2006 m. Bendruomenė apdovanojimą įteikia labiausiai seniūnijai nusipelniusiems žmonėms. Laureatais jau yra tapę du kraštiečiai: Seimo narys Zigmantas Povilas Balčytis (2006 m.), verslininkas Rimantas Cibauskas (2007 m.).
Švietimo, jaunimo veiklos ir renginiai mokykloje
Birželio 15-23 dienomis Šilutės r. Žemaičių Naumiestyje gimnazijoje vyko 5-8 klasių mokinių vasaros poilsio stovykla „Lamata“. Žemaičių Naumiestčio gimnazijoje birželio 11 dieną vyko tradicinis renginys „Gimnazijos garbė“, skirtas pagerbti mokinius, kurie savo pasiekimais, iniciatyvumu ir aktyvia veikla garsino gimnazijos vardą.
Birželio 5 dieną gimnazijoje vyko mokinių patyriminių veiklų pristatymo konferencija. Jos metu mokiniai pristatė vykdytus tiriamuosius, kūrybinius ir praktinius darbus, dalijosi įgyta patirtimi, atradimais ar pasiektais rezultatais.
Religinė veikla ir pamaldos
Šv. arkangelo Mykolo (tituliniai) atlaidai - rugsėjo 29 d. Kreipkitės į parapijos raštinę. Pavadinimas Žemaičių Naumiestčio Šv. Adresas Žemaičių Naumiestčio mstl., Šilutės r. sav.
Išpažinčių klausoma 15 min. prieš šv. Švč. Sakramento adoracija kiekvieną sekmadienį 12 val. šv. Kryžiaus kelio pamaldos penktadieniais prieš šv. „Graudūs verksmai“ giedami sekmadieniais prieš 12 val. šv. Gegužinės pamaldos po šv. Birželinės pamaldos po šv. Rožinis spalio mėn. po 18 val. šv.
Bendruomenės potencialas bendruomeniniams vaikų globos namams
Žemaičių Naumiestis turi stiprią kultūrinę tradiciją ir aktyvius kolektyvus, kurie gali sudaryti renginių, edukacijų ir socialinių veiklų pagrindą bendruomeniniams vaikų globos namams. Šilutės r. kultūros, švietimo įstaigų ir NVO sectorius, seniūnija bei bendruomenė inicijuoja projektus ir renginius, todėl yra galimybės vaikams įtraukti į folkloro, muzikos, edukacines ir tradicines veiklas.
Per miestelį praeina gyva istorinė atmintis - nuo knygnešių kelių iki išlikusių pastatų ir švenčių, kas padeda formuoti identitetą ir ugdyti jaunąją kartą. Miestelyje veikiantys renginiai, šventės, mokyklos stovyklos ir kultūriniai kolektyvai suteikia galimybes vaikams įgauti praktinių įgūdžių, kūrybiškumo ir bendruomeniškumo jausmą.
Pasiūlymai veiklai bendruomeniniuose vaikų globos namuose remiantis vietos praktika
- Integruoti vietines šventes (Mykolinės, Liūto diena, Sekminės) į vaikų užimtumo programą dalyvaujant renginių organizavime ir pasirodymuose.
- Skatinti vaikų dalyvavimą folkloro ar vokaliniame kolektyve, pasinaudojant vietiniais kolektyvais, tokiais kaip „Pilutė“.
- Organizuoti edukacines programas, panašias į tradicines „Kopūstamušio“ ar kitas kūrybines iniciatyvas.
- Rengti bendruomeninius projektus kartu su gimnazija, biblioteka ir seniūnija - parodos, turgeliai, teatralizuoti pasirodymai, istorinių vietų pažinimo ekskursijos.
Istorijos ir atminties išsaugojimas
Naumiestiškiai aktyviai kūrė Nepriklausomą Lietuvą. 1918 m. Lietuvai atkūrus valstybingumą, Naumiestis tapo valsčiaus centru ir buvo vadinamas Tauragės Naumiesčiu. XX a. 4-ajame dešimtmetyje miestelį imta vadinti Žemaičių Naumiesčiu. Unijinės Lietuvos laikais Žemaičių Naumiestis buvo dvaras, sudėtinė Kvėdarnos seniūnijos dalis ir priklausė valdovui. 1779 m. Stanislovas Augustas Žem. Naumiestį atidavė grafui Mykolui Ronikeriui penkiasdešimčiai metų. M. Ronikeris čia pastatė katalikų bažnyčią 1790 metais.
Miesto architektūra išliko nepasikeitusi per daugelį metų, vilioja lietuviškų filmų statytojus. Miestelis buvo gražiai atstatytas, tvarkingiau išplanuotas, nutiesti šaligatviai, išgrįstas miestelio centras ir svarbesnės gatvės.
Duomenų lentelė: svarbiausi kultūriniai renginiai ir iniciatyvos
| Renginys / iniciatyva | Laikas | Trumpas aprašymas |
|---|---|---|
| Mykolinės | Septintas sekmadienis po Velykų (dvi dienos) | Kraštiečių susitikimai, meno kolektyvų pasirodymai, kopūstienės varžytuvės, vakarinė programa |
| Liūto diena | Balandžio 12 d. | Miestelio istorijos paminėjimas, siejamas su Magdeburgo teisių suteikimu |
| „Auksinio liūto“ apdovanojimas | Nuo 2006 m. (kartais atnaujinama) | Bendruomenės apdovanojimas nusipelniusiems seniūnijos žmonėms |
| Vasaros stovyklos „Lamata“ | Birželio vidurys | Mokinių poilsio ir veiklų stovykla gimnazijoje |
Ši informacija gali būti praktiškai pritaikyta planuojant bendruomeninių vaikų globos namų veiklą Žemaičių Naumiestyje: nuo kasdieninių užsiėmimų iki didesnių renginių organizavimo bendradarbiaujant su vietos kultūros centru, gimnazija, biblioteka ir parapija.
tags: #bendruomeniniai #globos #namai #zemaiciu #naumiestis