Automobilių stovėjimo aikštelė yra esminis gyvenimo mieste aspektas, užtikrinantis patogumą ir prieinamumą keliaujantiems žmonėms. Tačiau didėjant ribotų automobilių stovėjimo vietų poreikiui, vis dažniau susiduriama su problema - neleistinu arba neteisėtu automobilių statymu neįgaliųjų vietose. Tai ne tik pažeidžia įstatymus, bet ir kelia didelių nepatogumų tiems, kuriems tokios vietos yra būtinos dėl sveikatos būklės.
Neįgaliųjų stovėjimo vietos skirtos asmenims, turintiems judėjimo sunkumų, kad jiems būtų lengviau pasiekti pastatus ir paslaugas. Šios vietos dažnai yra įrengiamos arčiau pastatų įėjimų, kad būtų kuo lengviau patekti į vidų. Žmonėms su negalia nėra paprasta pastatyti automobilį bet kur - jiems būtina plačiai atverti duris vėžimėliui ar kitai mobilumo įrangai, tam gali trukdyti šalia esantys borteliai ar kiti automobiliai.
Teisinis reguliavimas ir pagrindiniai teisės aktai
Kelių eismo taisyklės (KET) galioja ir daugiabučių kiemuose; draudžiama statyti kitas transporto priemones vietose, skirtose tik asmenų su negalia ženklu ar kortele pažymėtoms transporto priemonėms; privaloma nestatyti taip, kad trukdytumėte asmeniui su negalia įlipti ar išlipti.
Administracinių nusižengimų kodeksas numato, kad už stovėjimą vietose, skirtose tik asmenų su negalia ženklu ar kortele pažymėtoms transporto priemonėms, numatyta 60-180 eurų bauda; kai pažeidimas trukdo saugiam eismui ar pažeidžia kitų teises, pareigūnai gali priverstinai nuvežti transporto priemonę.
Statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017 draudžia šalinti asmenų su negalia automobilių stovėjimo vietas ir kitus prieinamumą užtikrinančius elementus naudojamuose statiniuose bei jų priklausiniuose; priežiūros vykdytojas privalo užtikrinti prieinamumo priežiūrą.
Taip pat skaitykite: Automobilio išlaidų kompensacija
Bendrijų įstatymas nustato, kad butų savininkai privalo vykdyti bendrijos sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų (pvz., kiemo, aikštelės) valdymo ir naudojimo ir laikytis kitų teisės aktų reikalavimų.
KET, ANK ir specifinės nuostatos
- Neįgaliųjų stovėjimo vieta yra pažymėta kelio ženklu su neįgaliojo simboliu ir (arba) žemės ženklinimo dažais - dažniausiai mėlyna spalva su tuo pačiu simboliu.
- AN K 417 str. 2 d. - sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti; ANK 417 str. 2¹ d. - sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose gali stovėti tik skiriamuoju ženklu „Neįgalusis” arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele pažymėtos transporto priemonės, neturint teisės sustoti ir stovėti tokiose vietose.
- Skirtumas aiškus: minimali bauda dvigubai didesnė, maksimali taip pat dvigubai didesnė.
Kodėl baudos buvo padidintos?
Iki 2022 m. parkavimas neįgaliųjų vietoje ir parkavimas, tarkime, ant šaligatvio buvo tas pats pažeidimas pagal tą pačią normą - 30-90 eurų. Pakeitimas atsirado dėl konkrečios priežasties: neįgaliesiems reikia žymiai daugiau vietos nei standartiniam automobilio savininkui. Vežimėlio išskleidimai, ramentai, mobilumo įranga - tai reikalauja erdvės šalia automobilio, o ne tik paties stovėjimo vietos. Kai tą erdvę užima kitas automobilis, žmogus su negalia negali išlipti ar įlipti į savo transporto priemonę.
Seimo Laisvės frakcijos narė Monika Ošmianskienė, viena iš pataisų iniciatorių, pabrėžė, kad žmonėms su negalia nėra paprasta pastatyti automobilį bet kur, nes jiems būtina plačiai atverti duris vežimėliui ar kitai mobilumo įrangai pastatyti. Tam gali trukdyti šalia esantys borteliai, kiti automobiliai ar įrenginiai.
Kėdainių rajono paraplegikų asociacijos vadovė Alma Margevičienė pritaria sprendimui didinti baudas, nes, jos teigimu, vis dar atsiranda vairuotojų, kurie užima neįgaliųjų vietas, sukeldami jiems nepatogumų.
Kas gali turėti neįgaliųjų automobilių statymo kortelę ir kas - skiriamąjį ženklą?
Neįgaliųjų automobilių statymo kortelę turi teisę turėti: darbingo amžiaus asmenys, kuriems nustatytas 0-25 procentų darbingumo lygis; darbingo amžiaus asmenys, kuriems nustatytas 30-55 procentų darbingumo lygis ir kurie turi galiojantį dokumentą, patvirtinantį teisę vairuoti lengvuosius automobilius, bei dėl ligos sukeltos negalios nuolat naudojasi techninėmis judėjimo pagalbos priemonėmis; senatvės pensijos amžių sukakę asmenys, kuriems iki pensijos buvo nustatytas 30 procentų darbingumo lygis ir kurie turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą; taip pat kitos nurodytos grupės.
Taip pat skaitykite: Kaip gauti neįgaliojo parkavimo kortelę?
Skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“ turi teisę gauti: fiziniai asmenys, patys vairuojantys lengvuosius automobilius ir kuriems nustatytas 0-30 procentų darbingumo lygis arba didelių specialiųjų poreikių lygis, arba turintys neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę; fiziniai asmenys, vežantys asmenis, kuriems yra nustatytas 0-25 procentų darbingumo lygis; socialinės globos įstaigos, techninės pagalbos centrų darbuotojai ir neįgaliųjų nevyriausybinės organizacijos, kai jų transporto priemonėmis vežami neįgalieji.
Leidimai, privilegijos ir reikalavimai
Teisė stovėti tokioje vietoje įrodoma vienu iš dviejų dokumentų: skiriamuoju ženklu „Neįgalusis” (kabinamas priekiniame stikle) arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele. Svarbu žinoti: neįgaliojo dokumentas privalo būti paties automobilio savininko arba vežamo asmens - ne tolimo giminaičio, ne kaimyno, kuris „paprašė”.
Vairuotojui, kurio transporto priemonė pažymėta skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele, leidžiama: stovėti ilgiau, negu leidžiama vietose, kur stovėjimo laikas apribotas atitinkamais kelio ženklais; sustoti ir stovėti kelio ženklų „Sustoti draudžiama“, „Stovėti draudžiama“ galiojimo zonoje ir (arba) ties specialiu horizontaliojo ženklinimo linijomis; įvažiuoti į zonas, pažymėtas kelio ženklais „Eismas draudžiamas“ ir „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas”.
Finansinės pasekmės: kokios baudos gresia?
| Pažeidimas | Numatyta bauda |
|---|---|
| Neteisėtas stovėjimas neįgaliųjų vietoje | 60-180 eurų |
| Bendras draudžiamas stovėjimas | 30-90 eurų |
Pagal priimtą įstatymo pataisą, sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose gali stovėti tik skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele pažymėtos transporto priemonės, užtraukia baudą vairuotojams nuo 60 iki 180 eurų. Prie baudos 60-180 eurų dažnai pridedamos ir nuvežimo išlaidos - paprastai dar 80-150 eurų, priklausomai nuo miesto ir atstumo.
Dažni pažeidimai ir problemos praktikoje
Žmonių su negalia teisės dažnai yra pažeidžiamos būtent aplinkos prieinamumo srityje, parkavimas yra vienas iš dažniausių pažeidimų. Nors už jį jau yra skiriamos baudos, tačiau praktikoje pastebima, kad, tarkime, už parkavimą rezervuotoje vietoje išrašomos didesnės baudos, tuo metu už parkavimą neįgaliųjų vietose dažnai net nebaudžiama.
Taip pat skaitykite: Kompensacijos už automobilio žalą
Pasak kontrolierių, neįgaliųjų automobilių stovėjimo vietose transporto priemones stato ne tik neįgalieji, o specialios kortelės dažnai yra padirbinėjamos. „Yra daug neįgaliųjų, kurie neaišku, iš kur yra gavę korteles“, - teigia specialistai. Dėl šios priežasties žmonės su negalia privalo palikti savo automobilio statymo korteles matomoje vietoje už stiklo, kad kontrolieriai galėtų patikrinti jų galiojimą.
Ypač daug nepatogumų dėl parkavimo vietų negalią turintys asmenys patiria žiemos laikotarpiu. Buvo tyrinėti skundai dėl netinkamos daugiabučių namų kiemų priežiūros, kai sniegas užblokuodavo priėjimą prie neįgaliųjų stovėjimo vietų. Buvo skundų dėl nepakankamo skaičiaus neįgaliesiems skirtų vietų, taip pat dėl to, kad vienintelė skirta vieta buvo įrengta nesilaikant reikalavimų.
Piktnaudžiavimas kortelėmis, korupcija ir kontrolės trūkumas
Yra didelė problema, įgavusi milžinišką mastą - tai neįgaliųjų automobilių statymo kortelių piktnaudžiavimas. Kai kurie žmonės su negalia piktnaudžiauja automobilių statymo vietomis, kitiems kortelės nereikia net vogti. Deja, pasitaiko atvejų, kai statybos meistrai, atvykę į objektą, palieka neįgalių asmenų automobilio statymo kortelę, nors patys atlieka darbus.
Korupcija pasireiškia ne tik kortelių išdavimo procese, bet ir darbingumo lygio nustatyme. Ikiteisminių tyrimų metu nustatyta, kad NDNT teritorinių skyrių vedėjai priimdavo kyšius iš gydytojų už tai, kad pacientams būtų nustatomas palankus darbingumo lygis. Taip pat gydytojai imdavo kyšius iš pacientų už paruoštus medicininius dokumentus, melagingas ligų diagnozes, medicinines konsultacijas ir nedarbingumo pažymėjimų išdavimą.
Seimo Antikorupcijos komisija ragina tarnybą ir Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją paruošti veiksmų planą, padėsiantį sumažinti korupciją. „Mes matytume galbūt didesnį poreikį, daugiau dėmesio skirti į žmogiškojo veiksnio suvaldymą, į kontrolės priemonių stiprinimą“, - sako E. Radzevičius.
Automatizuota kontrolė ir elektronizavimas
Siekiant užtikrinti efektyvesnę priežiūrą, Seimas priėmė Rinkliavų įstatymo pakeitimus. Nuo lapkričio savivaldybės gali apsispręsti, ar toliau tikrinti išduodamas korteles rankiniu būdu, ar pereiti prie automatizuotos kontrolės sistemos. Efektyvumas: automatizuotos sistemos gali fiksuoti pusantro tūkstančio patikrinimų per valandą, o vienas kontrolierius tą patį kiekį patikrina per visą aštuonių valandų darbo dieną.
Techniniai iššūkiai: savivaldybės, pavyzdžiui, Klaipėdos, pabrėžia, kad automatizacijai reikėtų keisti parkomatus ir naujinti įrangą. Duomenų bazės: savivaldybėse, kurios nebetikrins kortelių, žmonės su negalia turės patys registruoti savo automobilius centralizuotoje duomenų bazėje.
Geriausias dalykas būtų elektronizuoti visą šitą procesą kuo labiau. Tačiau problema, kad asmens sveikatos įstaigos ne visuomet pateikia visą reikiamą informaciją e-sveikatoje. „Iš tikrųjų, tik 25 proc. duomenų yra pasiekiami elektroniniu būdu. Šia prasme dar tikrai turime kur nukeliauti“, - sako Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė.
Viena iš idėjų buvo kortelių turėtojų duomenų bazės valdymas ir tarpinstitucinė prieiga (Lietuvos policija, Vilniaus miesto savivaldybė ir pan.) iki programėlės su veido atpažinimo funkcija, kuri neleistų susimokėti už parkavimą nenuskenavus kortelės savininko veido ar kitų biometrinių duomenų.
Ką daryti, jeigu bauda paskirta neteisingai?
Pasitaiko atvejų, kai sistemos klaidingai identifikuoja pažeidimą, pavyzdžiui, kai neįgaliojo pažymėjimas yra padėtas, tačiau kameros jį nufotografuoja ne iš tos pusės. Jei gavote baudą, tačiau turėjote teisę stovėti neįgaliojo vietoje: patikrinkite informaciją: įsitikinkite, kad bauda skirta tikrai jums ir už nurodytą vietą. Kreipkitės į instituciją: pateikite skundą ir įrodymus (pvz., neįgaliojo pažymėjimo kopiją) baudą išdavusiai savivaldybės administracijai.
Kartais gali nutikti klaidų, ir bauda gali būti skirta neteisingai. Tokiu atveju svarbu atlikti šiuos veiksmus: patikrinkite informaciją: įsitikinkite, kad bauda skirta tikrai jums; kreipkitės į baudos išdavusią instituciją: jei manote, kad bauda neteisinga, turite teisę pateikti skundą baudos išdavusiai institucijai; laiku pateikite skundą: įsitikinkite, kad skundas pateiktas laiku, kaip nurodyta baudos pranešime.
Dokumentus siunčiant paštu turi būti pridėta teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (asmens tapatybės kortelės arba paso arba leidimo nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje arba gimimo liudijimo, jei vaikas yra gimęs iki 2017 m.). Kai atstovaujamo asmens vardu kreipiasi asmens atstovas, jis prašyme turi nurodyti savo vardą, pavardę, gyvenamąją vietą, ir pridėti atstovavimą patvirtinantį dokumentą, tai pat atstovaujamo asmens vardą, pavardę, gyvenamąją vietą ir pasirašyti prašymą.
Praktiniai patarimai vairuotojams ir savivaldybėms
- Vairuotojams: gerbkite ženklinimą ir neužimkite neįgaliųjų vietų be leidimo - net „tik minutei“ yra pažeidimas nuo pirmos sekundės.
- Neįgaliesiems: kortelę palikite matomoje vietoje už stiklo, registruokite transporto priemonę centralizuotoje duomenų bazėje, jei tokia sistema taikoma savivaldybėje.
- Savivaldybėms: svarstyti automatizuotos kontrolės diegimą ir duomenų sąveikos didinimą su kitomis institucijomis, užtikrinti aiškius žymėjimus ir tinkamą priežiūrą, ypač žiemą.
- Kontrolės institucijoms: didinti patikrinimus, analizuoti galimybes mažinti korupcijos rizikas išduodant korteles, stiprinti tarpžinybinį bendradarbiavimą.
Privalomi reikalavimai daugiabučių kiemuose
Kelių eismo taisyklės, Administracinių nusižengimų kodeksas ir kiti teisės aktai reglamentuoja neįgaliųjų vietų naudojimą daugiabučių kiemuose. Daugiabučių kiemuose taikomos Kelių eismo taisyklės, todėl neįgaliųjų stovėjimo vietas reikia naudoti taip, kaip nustato KET. Kitus svarbius aspektus nustato Administracinių nusižengimų kodeksas (atsakomybė), Statybos techninis reglamentas (prieinamumo užtikrinimas), o bendrijos sprendimai dėl kiemo tvarkos galioja tiek, kiek jie įgyvendinami laikantis šių teisės aktų.
Jei neįgaliųjų vietoje stovi transporto priemonė be teisės ten stovėti, tai KET pažeidimas, už kurį taikoma 60-180 eurų bauda. Neįgaliųjų stovėjimo vieta blokuoja prieigą - tai tiesiogiai pažeidžia kitų asmenų teises. Praktikoje tai reiškia, kad priverstinis nuvežimas šiuo atveju yra pagrįstas.
tags: #automobiliu #laukimas #prie #nedarbingumu