Ne vienam yra pažįstamas 11-aisis Merfio dėsnis, skelbiantis, kad didžiausia tikimybė pasigauti gripą yra diena prieš prasidedant atostogoms. Mano vyras sirgo 180 dienų (infarktas). Grįžus į darbą jam buvo pasakyta, kad tos dienos bus išbrauktos iš darbo metais sukauptų atostogų kiekio. Ši situacija kelia daug klausimų - kada atostogos gali būti perkelti ar pratęsti, kokie dokumentai reikalingi ir kokios darbdavio bei darbuotojo teisės ir pareigos.
Kas yra atostogų perkėlimas ir pratęsimas
Kasmetinių atostogų perkėlimas - kasmetinių atostogų suteikimas vėliau, negu buvo numatyta. Kasmetinės atostogos gali būti perkeliamos darbuotojo prašymu ar su jo sutikimu. Kasmetinių atostogų (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 165 str.) perkėlimas ir pratęsimas vykdomas DK 174 str., o atšaukimas DK 173 str. nustatyta tvarka.
Bendroji taisyklė - kasmetinės atostogos skiriamos už tą laiką, kurį darbuotojas faktiškai dirbo. Kasmetinės atostogos suteikiamos ir už laikotarpius, kai darbuotojas nedirbo, bet gavo visą ar dalį darbo užmokesčio (pavyzdžiui, laikino nedarbingumo metu), buvo išėjęs nėštumo ir gimdymo atostogų, pasinaudojo kasmetinėmis atostogomis, priverstinės pravaikštos laiku, streikavo, jei streikas buvo teisėtas.
Kada atostogos perkeliamos arba prasitęsiamos
- DK 174 str. 1 d. nustato, kad perkelti kasmetines atostogas leidžiama tik darbuotojo prašymu arba sutikimu.
- Kasmetinės atostogos taip pat perkeliamos, kai darbuotojas yra laikinai nedarbingas (DK 174 str. 1 d. 1 p.).
- Jeigu dėl laikino nedarbingumo darbuotojas negali panaudoti kasmetinėmis atostogomis iki jų pradžios, jam susitarus su administracija kasmetinės atostogos perkeliamos kitam laikui.
- Jei tokios priežastys atsirado kasmetinių atostogų metu, kasmetinės atostogos pratęsiamos atitinkamą dienų skaičių arba darbuotojui susitarus su administracija nepanaudotų kasmetinių atostogų dalis perkeliama į kitą laiką.
Pateikiame pavyzdį, pateiktą VDI: jeigu darbuotojui numatytos kasmetinės atostogos nuo spalio 8 d. iki 19 d. (10 d. d.), tačiau darbuotojas nuo spalio 5 d. suserga ir tęsia laikinąjį nedarbingumą iki spalio 11 d. - kasmetinių atostogų pradžia laikoma spalio 12 d. O jeigu darbuotojas suserga spalio 5 d. ir serga iki 22 d. - kasmetinės atostogos nukeliamos kitam laikui.
Ar atostogos „prasitęsia“ savaime?
Priminsiu: atostogos savaime neprasitęsia. Jos perkeliamos į kitą šalių suderintą laiką. Žinoma, su darbuotoju galite susitarti, kad bus perkeltos iš karto po ligos. Darbuotojo valia pratęsti kasmetines atostogas gali būti išreikšta darbuotojo rašytiniu prašymu ar kita įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje priimtina informavimo forma, nes Darbo kodeksas nereglamentuoja darbo teisinių santykių šalių susitarimo formos šios teisės normos taikymui įgyvendinti.
Taip pat skaitykite: Ambulatorinės kortelės perkėlimo tvarka
Dokumentai: ar reikia prašymo?
DK 174 str. 1 d. aiškiai nurodo, kad perkelti kasmetines atostogas leidžiama tik darbuotojo prašymu arba sutikimu. Taigi dėl atostogų perkėlimo darbuotojas turi pateikti prašymą arba kitaip išreikšti valią, tačiau VDI pažymi, kad darbuotojo rašytinis prašymas ar kita įmonėje priimtina informavimo forma yra pakankama, nes DK nereglamentuoja šio susitarimo formos griežtai.
Nedarbingumo pažymėjimai ir jų pripažinimas
Darbuotojas kreipiasi į savo gydytoją, kuris, nustatęs darbuotojo ligą, darbuotojui išduoda laikinojo nedarbingumo pažymėjimą. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Senatas (LAT) 2003 m. nutarime nurodė, kad darbuotojo laikino nedarbingumo laikotarpis yra laikotarpis, patvirtintas sveikatos priežiūros įstaigų pažymėjimais ar pažymomis, išduotais vadovaujantis Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų davimo taisyklėmis, kurio metu darbuotojas nepriklausomai nuo laikino nedarbingumo atsiradimo priežasties buvo laikinai nedarbingas.
VDI atstovai aiškina, kad nepriklausomai nuo to, ar susergama prieš kasmetines atostogas, ar kasmetinių atostogų metu, darbuotojas kreipiasi į gydytoją ir gauna biuletenį - tai yra pagrindinis dokumentas, patvirtinantis nedarbingumą ir pagrindas atostogų perkėlimui ar pratęsimui.
Mokėjimai už pirmas dvi ligos dienas ir Sodros išmokos
„Sodros“ komunikacijos skyriaus patarėjos teigimu, ligos išmoką už dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo ar tarnybos grafiku, moka kiekvienas darbdavys. Ji nurodė, kad už dvi pirmąsias nedarbingumo dienas darbdavys turi mokėti išmoką, ne mažesnę kaip 62,06 proc. gavėjo vidutinio darbo užmokesčio. Nuo trečiosios laikinojo nedarbingumo dienos ligos išmoką moka „Sodra“.
Norint gauti ligos išmoką iš „Sodros“, reikia būti apdraustam (tuo metu turėti darbo ar tarnybos santykius) bei pirmajai ligos dienai būti įgijus ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą. Ligos išmokos dydis apskaičiuojamas kiekvienam asmeniui individualiai pagal jo draudžiamąsias pajamas.
Taip pat skaitykite: Motinystės išmokos Lietuvoje
Darbdavio veiksmai gavus prašymą dėl perkėlimo
Darbdavys, gavęs darbuotojo prašymą dėl kasmetinių atostogų perkėlimo, turi jas perkelti, o ne pratęsti, jei darbuotojas prašo būtent perkėlimo. DK 174 straipsnyje yra nustatyta darbuotojui, kuris atostogų metu tapo nedarbingu, teisė pasirinkti vieną iš galimybių, t. y. arba jas prasitęsti, arba perkelti. Taigi atsakomybė laikytis darbuotojo prašymo priklauso nuo to, ką darbuotojas pasirinko ir ką numato susitarimas su darbdaviu.
VDI primena, kad atvejai, kai darbuotojas suplanuotu laiku negali pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis: darbuotojas tampa laikinai nedarbingas; darbuotojui įgijus teisę į tikslines atostogas; darbuotojui dėl svarbių priežasčių, kurios yra nustatytos DK 137 straipsnio 1 dalyje, yra suteikiamos nemokamos atostogos.
Atleidimas darbuotojo pareiškimu ir įspėjimo terminai
DS nutraukiant darbuotojo pareiškimu pagal DK 127 straipsnio 1 dalį, darbdavys privalo darbuotoją atleisti pasibaigus nustatytam įspėjimo terminui. DK 130 straipsnio 1 dalyje aiškiai parašyta "ne vėliau kaip" prieš 2 arba 4 mėn. Taip pat tame pačiame straipsnyje 4 dalyje yra parašyta, kad įspėjimo terminas prasitęsia tiek, kiek tesėsi darbuotojo nedarbingumas arba atostogos. Taigi laikinas nedarbingumas įskaičiuojamas į įspėjimo terminą.
Laikinas nedarbingumas įsiskaito į tas 14 dienų kurias privalo atidirbti darbuotojas, taip pat ir atostogos įsiskaito. Taigi darbdavys, atsižvelgdamas į DK 130 str. 4 d., turi prasitęsti atleidimo datą tiek, kiek truko darbuotojo nedarbingumas ar atostogos.
Praktinės rekomendacijos darbuotojams ir darbdaviams
- Jeigu darbuotojas suserga prieš atostogas ir nedarbingumas baigiasi numatytų suteikti atostogų laikotarpiu, atostogų pradžia laikoma pirmoji diena po laikinojo nedarbingumo pabaigos.
- Jeigu darbuotojas serga ilgiau negu turėjo atostogauti, kasmetinės atostogos suteikiamos kitu šalių sulygtu laiku.
- Darbuotojo prašymą dėl atostogų perkėlimo patartina pateikti raštu arba naudoti įmonėje priimtiną informavimo formą - tai užtikrina aiškumą ir leidžia dokumentuoti susitarimą.
- Darbdaviui rekomenduojama registruoti darbuotojo nedarbingumo pažymėjimą tabelyje, kad atostogų ir ligos dienos būtų aiškiai fiksuotos.
- Jeigu darbuotojas atostogų metu tampa nedarbingu, jis turi kreiptis į gydytoją ir gauti biuletenį - tokiu atveju atostogų dienos lieka nepanaudotos ir jų panaudojimas derinamas su darbdaviu.
Kas draudžiama turint biuletenį
Žmogus, kuriam suteiktas laikinas nedarbingumas, negali dirbti, mokytis, keliauti, dalyvauti kultūros, sporto, pramoginiuose ar kituose renginiuose. Taip pat vartoti alkoholį, narkotikus, toksines ar psichotropines medžiagas arba elgtis taip, kad jo veiksmai galėtų užtęsti laikinojo nedarbingumo trukmę. Jei darbuotojas su biuleteniu vyksta atostogauti ir vėliau pateikiami skundai, biuletenis gali būti anuliuotas ir kilti nemalonumų.
Taip pat skaitykite: Pensijų kaupimo bendrovės keitimas: viskas, ką reikia žinoti
Kada ir kiek dienų atostogos „dingsta“ arba lieka nepanaudotos
VDI atstovų aiškinimu, jeigu darbuotojui laikinasis nedarbingumas baigiasi numatytų suteikti atostogų laikotarpiu, atostogų pradžia laikoma pirmoji diena po laikinojo nedarbingumo pabaigos. Pavyzdžiui, jei atostogos buvo skirtos 10 darbo dienų, bet dėl nedarbingumo darbuotojas pasinaudojo tik 6 darbo dienomis, nepanaudotos 4 darbo dienos lieka ir dėl jų panaudojimo šalys turi tartis tarpusavyje (perkelti ar pridėti prie kito laikotarpio).
Vyriausybės institucijų ir teismų požiūris
Valstybinė darbo inspekcija atkreipia dėmesį, kad atostogos ir biuletenis yra du labai skirtingi dalykai. Jeigu darbuotojas atostogų metu susirgo, darbdavys turi pareigą kasmetines atostogas perkelti į kitą laiką arba jas pratęsti, primena VDI. LAT taip pat yra aiškinęs, kad laikino nedarbingumo laikotarpis nustatomas pagal sveikatos priežiūros įstaigų pažymėjimus ir jį reikia pripažinti nepriklausomai nuo nedarbingumo priežasties.
Praktinės situacijos ir patarimai
- Jeigu darbuotojas praneša darbdaviui likus kelioms atostogų dienoms, kad suserga, darbdavys privalo atsižvelgti į DK nuostatas ir, gavus nedarbingumo pažymėjimą, kartu su darbuotoju susitarti dėl perkėlimo ar pratęsimo.
- Darbdavys gali nuspręsti, ar tenkinti darbuotojo prašymą dėl perkėlimo, tačiau DK nustato, kad perkelti atostogas leidžiama tik darbuotojo prašymu arba sutikimu.
- Jei darbuotojas susirgo atostogų metu ir nori jas pratęsti iškart po ligos, jo valia gali būti išreikšta raštu; darbdavys tokiu atveju turi perkelti nepanaudotas dienas.
Trumpa Santrauka
Atostogų perkėlimas dėl nedarbingumo reglamentuojamas DK 174 straipsniu: perkelti atostogas leidžiama tik darbuotojo prašymu arba sutikimu, o jeigu nedarbingumas iškilo atostogų metu - darbuotojas gali pasirinkti jas pratęsti arba perkelti. Svarbiausias dokumentas - gydytojo išduotas nedarbingumo pažymėjimas; už pirmas dvi ligos dienas moka darbdavys, o nuo trečiosios - „Sodra“.
| Situacija | Veiksmai | Ką moka |
|---|---|---|
| Suserga prieš atostogas, nedarbingumas baigiasi atostogų laikotarpiu | Atostogų pradžia - pirmoji diena po nedarbingumo pabaigos | Už pirmas 2 dienas - darbdavys; nuo 3-ios - Sodros išmoka |
| Suserga ir serga ilgiau nei atostogų trukmė | Atostogos nukeliamos kitam laikui, šalių susitarimu | Tas pats kaip aukščiau |
| Suserga atostogų metu | Atostogos gali būti pratęstos iškart po ligos arba perkeltos | Priklauso nuo trukmės - pirmos 2 dienos darbdavio atsakomybė |
Šiame straipsnyje aptarti pagrindiniai klausimai, susiję su nedarbingumo pažymėjimais, išduodamais kasmetinių atostogų metu, darbuotojo atleidimu iš darbo nedarbingumo laikotarpiu, įspėjimo terminais ir kitais svarbiais Darbo kodekso aspektais. Svarbu: ši informacija yra bendro pobūdžio ir neturėtų būti laikoma teisine konsultacija - konkrečiais atvejais rekomenduojama kreiptis į darbo teisės specialistą arba Valstybinę darbo inspekciją.
tags: #atsotogu #perkelimas #nedarbingumo #metu