Apskaičiuojant atostoginius svarbu žinoti, kada jie turi būti išmokami, kaip skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis (VDU) ir kokį poveikį atostoginių dydžiui turi ligos laikotarpiai. Apskaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis (VDI) per paskutinius tris mėnesius. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą, atostoginiai skaičiuojami atsižvelgiant į darbuotojo gautas pajamas per paskutinius 3 kalendorinius mėnesius, einančius prieš tą mėnesį, kurį suteikiamos atostogos.
Kada mokami atostoginiai?
Atostoginiai turi būti išmokami ne vėliau nei likusią paskutinę darbo dieną iki atostogų, pagal Lietuvos respublikos Darbo kodekso (DK) 130 str. 2 d. nuostatą. Pagal Lietuvos respublikos įstatymus, atostoginius galima išmokėti kartu su atlyginimu, darbuotojui sutinkant ir pateikiant prašymą. Jeigu atostogų dienų yra daugiau nei 20 d.d., už likusias dienas atostoginiai išmokami atostogų metu, darbo užmokesčio mokėjimo tvarka.
Darbdavys privalo išmokėti atostoginius ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią (Darbo kodekso 130 str.), išskyrus atvejus, kai šalių susitarimu susitariama kitaip. Jeigu darbuotojui pateikiamas prašymas, kad atostoginių suma būtų mokama tą dieną, kaip įprastas darbo užmokesčio mokėjimas, tokiu atveju pinigai prieš pat atostogas nėra pervedami.
Kas vyksta, jei atostoginiai išmokami vėluojant?
Darbo kodeksas numato, jeigu darbdavys uždelsė atsiskaityti už kasmetines atostogas, darbuotojas, pateikęs prašymą, ne vėliau nei per tris dienas po atostogų, gali prisidėti dienas, už kurias nebuvo išmokėti atostoginiai, prie kitų atostogų. Tai numatyta DK 130 straipsnio 4 d. nuostatose. Pavyzdžiui, jeigu jums pinigus pervedė trečią dieną atostogų metu, tokiu atveju, pateikite prašymą darbdaviui, kad jums kompensuotų vėlavimą ir prie sekančių kasmetinių atostogų pridėtų tris dienas.
Kaip skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis (VDU)?
Skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (arba jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, apskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką. Skaičiuojamuoju laikotarpiu skaičiuojamas VDU dalinant priskaičiuotą darbo užmokestį iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų arba valandų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas arba viršvalandžius).
Taip pat skaitykite: Atostogų skaičiavimas: praktiniai pavyzdžiai
Vidutinis dieninis darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas). Pavyzdžiui, darbuotojas skaičiuojamuoju laikotarpiu dirbo 62 dienas, o už šiuos mėnesius priskaičiuotas 6 000 Eur darbo užmokestis. Vidutinis dieninis darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: 6 000 Eur / 62 d. d. = 96,77 Eur. Gautas dieninis įkainis dauginamas iš suteiktų atostogų dienų skaičiaus.
Vidutinis valandinis darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį valandų skaičiaus (įskaitant viršvalandžius). Pavyzdžiui, darbuotojas dirbo 460 valandų ir gavo 6 000 Eur, VDU = 6 000 / 460 = 13,04 Eur. Gautas valandinis įkainis dauginamas iš suteiktų kasmetinių atostogų valandų skaičiaus.
Kokios sumos įskaitomos ir neįskaitomos?
Į skaičiuojamą darbo užmokestį įskaitomos visos su darbo užmokesčiu susijusios sumos, kurios sumokėtos už atliktą darbą: bazinis darbo užmokestis, didesnis apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą, papildoma darbo užmokesčio dalis, priedai ir priemokos už darbo rezultatus, premijos už atliktą darbą. Neįskaitomos tos sumos, kurios gautos ne už atliktą darbą, pavyzdžiui, atostoginiai, ligos išmoka, dienpinigiai, nekonkuravimo kompensacija, apmokėjimas už prastovą, švenčių proga mokamos premijos ir kt.
Kaip liga veikia atostoginių skaičiavimą?
Svarbiausia taisyklė, kurią privalote įsiminti: į skaičiavimus įtraukiamas tik faktiškai dirbtas laikas ir už jį gautas darbo užmokestis. Nedarbingumo laikotarpiai, kai darbuotojas gavo ligos išmoką iš „Sodros“ ar darbdavio, į vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimą nėra įtraukiami. Įstatymų leidėjas siekė apsaugoti darbuotoją, kad ligos atveju gautos mažesnės pajamos (lyginant su pilnu atlyginimu) nepablogintų būsimų atostoginių dydžio.
Pavyzdžiui, jeigu darbuotojo VDU skaičiuojamuoju laikotarpiu vieną mėnesį dalį jis sirgo ir už tą laikotarpį gavo išmoką, į skaičiavimus bus įtrauktos tik faktiškai dirbtos dienos ir už jas gautas darbo užmokestį. Jei „Sodros“ išmokos būtų įtraukiamos į bendrą vidurkį, atostoginių suma būtų mažesnė nei tuo atveju, jei nebūtumėte sirgę.
Taip pat skaitykite: Biuletenis ir atostogų išmoka
Jeigu darbuotojo atostogos sutampa su ligos laikotarpiu, darbuotojas privalo apie tai pranešti darbdaviui. Nepanaudota atostogų dalis yra perkeliama į kitą laikotarpį. Už atostogų dienas, kurios sutapo su liga, darbuotojui atostoginiai jau yra išmokėti, o už ligos dienas „Sodra“ moka ligos išmoką.
Kas nutinka, jei visą skaičiuojamąjį laikotarpį sirgote?
Jeigu visą skaičiuojamąjį 3 mėn. laikotarpį nedirbote ir negavote pajamų už atliktą darbą, tuomet vidutinis darbo užmokestis bus nustatomas iš skaičiuojamuoju laikotarpiu darbuotojui darbo sutartyje arba darbo teisės normose nustatytų darbo užmokesčio dydžių, juos dalijant iš darbo dienų (valandų) skaičiaus pagal darbuotojo darbo (pamainos) grafiką skaičiuojamuoju laikotarpiu. Pavyzdžiui, po 2 metų trukusių tikslinių atostogų darbuotojas nusprendžia iš karto pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis. Tokiu atveju jo vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas iš darbo sutartyje nustatyto dydžio.
Kaip apskaičiuojami atostoginiai, kai keitėsi darbo laiko norma arba taikoma suminė darbo laiko apskaita?
Aprašas nereglamentuoja atvejų, kaip turėtų būti apskaičiuojami darbuotojo atostoginiai, jeigu keitėsi darbuotojo darbo laiko trukmė. Atitinkama apskaičiavimo tvarka galėtų būti nustatyta darbo tvarkos taisyklėse, darbo apmokėjimo sistemoje ar kituose darbdavio vidaus teisės aktuose. Tuo atveju, jeigu konkrečios tvarkos nėra ir darbuotojo darbo laiko norma už laikotarpį, už kurį suteikiamos kasmetinės atostogos, keitėsi, vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas taip pat pagal Aprašą, tačiau laikas, už kurį mokami atostoginiai, galėtų būti apmokamas proporcingai darbuotojo darbo laiko normai, kurią darbuotojas dirbo tuo laikotarpiu, už kurį yra suteikiamos atostogos.
Darbuotojams, kurių darbo dienų skaičius per savaitę yra skirtingas arba mažesnis nei 5, kasmetinės atostogos suteikiamos savaitėmis (ne darbo dienomis). Savaitė turėtų būti suprantama kaip bet kuris 7 kalendorinių dienų laikotarpis. Kai darbuotojui kasmetinės atostogos suteikiamos savaitėmis, vidutinis darbo užmokestis mokamas pagal tam darbuotojui nustatytą darbo laiko normą.
Taip pat nurodyta, kaip skaičiuoti atostoginius, kai darbuotojams taikoma suminė darbo laiko apskaita. Kai darbuotojai dirba ir sekmadieniais, įmonei tenka pradėti taikyti suminę darbo laiko apskaitą.
Taip pat skaitykite: Darbuotojo atostoginiai sirgus: išsamus vadovas
Praktiniai pavyzdžiai ir situacijos
Pavyzdys 1. Jeigu darbuotojo atostogos numatomos birželio 1-30 dieną, jo VDI bus nustatomas pagal kovo, balandžio ir gegužės mėnesio išdirbtą laiką. Sakykime, kad mėnesio atlyginimas yra 1000 eurų. Tačiau, jeigu darbuotojui susirgus buvo paimtas biuletenis nuo gegužės 1 d. iki birželio 1 d., jo VDI bus skaičiuojamas tik pagal kovo ir balandžio mėnesiais išdirbtą darbo laiką. Per šį laiką gaunamas 2000 eurų atlyginimas dalinamas iš 40 darbo dienų. Gaunamas 1 d.d. atlygis - 50 eurų. Taigi, jei darbuotojas eina atostogauti 20 dienų, jis gaus 1000 eurų atostoginių.
Pavyzdys 2. Darbuotojui, kuris dirba vos dvi dienas per savaitę, atostogos pagal DK 126 straipsnį suteikiamos savaitėmis. Jeigu darbuotojas dirba pagal kintantį darbo grafiką - darbdavys privalo suteikti darbuotojui 30 dienų trukmės atostogas. Jeigu apmokamas valandinis darbo grafikas tai ir atostoginių vidurkis skaičiuojamas už valandą.
Kompensacija už nepanaudotas atostogas ir jų kaupimas
Kompensacija už nepanaudotas atostogas mokama tada, kai baigiasi darbo santykiai. Darbdavys turi apmokėti darbuotojo kasmetines ir nepanaudotas atostogas, kurios buvo kaupiamos iki 3 metų, nutrūkus darbo sutarčiai. Jei darbuotojo atostogos atidedamos daugiau nei 3 metams, tai po 3 metų pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, jos gali būti nubrauktos ir už jas atlyginimo neprivaloma mokėti. Darbdavys turi apmokėti darbuotojo kasmetines ir nepanaudotas atostogas, kurios buvo kaupiamos iki 3 metų, nutrūkus darbo sutarčiai.
Darbuotojo, kuris kariauja Ukrainoje, nepanaudotos atostogos kaupiasi, net jeigu jis yra mobilizuotas ilgą laiką. Nepanaudotos 39 kasmetinių atostogų dienos buvo uždirbtos 2024-2025 metais.
Kiti svarbūs aspektai
- Atostoginių dydis nesikeis, jeigu darbuotojas sirgo ir ėmė biuletenį, ėmė neapmokamų atostogų, buvo prastovose - vidutinio darbo užmokesčio taisyklėse yra nustatyta, kad skaičiuojamas tik faktinis darbo laikas ir neįtraukiamas laikas, kai buvo nedirbama dėl ligos ar prastovos.
- Jeigu per paskutinius tris mėnesius iki atostogų keitėsi atlyginimo dydis ir jis sumažėjo - jūsų vidutinio dienos užmokestį suma bus mažesnė, nes skaičiuojamas 3 mėnesių, o ne metų vidurkis.
- Atostoginius gali padidinti per paskutinius tris mėnesius gautos premijos, priemokos ar priedai, kurie padidina vidutinį darbo dienos užmokestį. Tačiau prie atostoginių skaičiuojami priedai ir premijos tik už darbo rezultatus, o šventės ar jubiliejaus premijos nėra skaičiuojamos.
- Darbdavys negali nustatyti vieno atostoginių mokėjimo laiko visiems darbuotojams, nes taip pažeidžiamos įstatymo nuostatos ir darbuotojų teisės.
Patarimai darbuotojui
- Rinkite darbo užmokesčio paskaičiavimo lapelius - tokius lapelius darbdavys turi pateikti darbuotojams kartą per mėnesį.
- Jei ketinate išeiti atostogauti po ilgos ligos, pasitikrinkite, ar skaičiuojamajame laikotarpyje nėra nedarbingumo laikotarpių, kurie gali pakeisti VDU.
- Jei atostoginiai išmokami vėluojant - pateikite raštišką prašymą pratęsti atostogas tiek dienų, kiek vėlavimas.
- Kreipkitės į buhalteriją, jeigu kyla abejonių dėl atostoginių skaičiavimo - buhalteris galės tiksliai pateikti skaičiavimą pagal jūsų darbo laiką ir užmokesčio struktūrą.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar ligos išmoka skaičiuojama į atostoginius? Ne, ligos išmoka iš „Sodros“ į vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimą neįtraukiama. Ar atostoginiai turi būti mokami visuomet prieš atostogas? Taip - ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią, nebent susitarta kitaip. Ar darbdavys gali vienodu būdu nustatyti mokėjimo laiką visiems darbuotojams? Ne, vienodas visiems primetamas mokėjimo terminas yra neteisingas ir gali būti ginčytinas.
| Situacija | Kaip skaičiuojama |
|---|---|
| Darbuotojas sirgo dalį skaičiuojamojo laikotarpio | Įtraukiamos tik faktiškai dirbtos dienos/valandos ir už jas gautas sumas |
| Visą skaičiuojamąjį laikotarpį nedirbo | VDU skaičiuojamas iš darbo sutartyje nustatytų dydžių |
| Atostogos suteikiamos savaitėmis | Atostoginiai mokami pagal darbo laiko normą (valandinis VDU × norma) |
| Atostoginiai išmokami vėluojant | Darbuotojui teisė reikalauti atostogų pratęsimo tiek dienų, kiek vėluota |
Kiekvienam darbuotojui naudinga žinoti - kaip apskaičiuojami ir kada turi būti išmokami jo atostoginiai. Žinant esmines atostoginių apskaičiavimo taisykles, kils mažiau klausimų ir netikrumo matant už kasmetines atostogas pervestą sumą.
tags: #atostoginiai #ismokami #po #ligos