Darbo sutarties nutraukimas neretai verčia darbuotoją jaustis pažeidžiamai. Sutarties pasibaigimo pagrindai numatyti Darbo kodekso (DK) 53 straipsnyje. Tam, kad susitarimas būtų laikomas įgavusiu galią, būtinas kitos šalies raštiškas sutikimas, kurį ji turi suteikti per 5 darbo dienas. Taigi, gavęs pasiūlymą tiek darbdavys, tiek darbuotojas neprivalo su juo iškart sutikti ar nesutikti, pasiūlymą pateikusi šalis turi suteikti galimybę kitai šaliai apsvarstyti siūlomas sąlygas ir įsitikinti, kad jo interesai nėra pažeidžiami.
Darbuotojui, kuris nutraukia darbo sutartį savo iniciatyva išmokama tik kompensacija už neišnaudotas kasmetines atostogas bei už išdirbtas darbo dienas, jei už jas dar nėra atlyginta. Jei darbuotojas turi svarbią priežastį nutraukti sutartį, apie tai privalo pranešti darbdaviui ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas. DK 57 straipsnis numato sąlygas, kuriomis darbdavys savo valia gali nutraukti darbo santykius. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nepaisant 1 straipsnio dalyje išvardintų priežasčių, galimas atleidimas ir tais atvejais, kai bendrasResultatas įrodyto plano dėl rezultatų gerinimo reikalavimų yra neigiamas, o šis planas negali būti trumpesnis nei dviejų mėnesių trukmės.
Nutraukimo pagrindai ir svarbūs laikotarpiai
Nutraukti sutartį dėl darbuotojo kaltės galima darbuotojui šiurkščiai pažeidus darbo pareigas ar esant dviems tokiems patiems darbo pareigų pažeidimams per paskutinius dvylika mėnesių. Tai, kas laikoma šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, nurodyta Darbo kodekso 58 straipsnyje. Nesant darbuotojo kaltės, taip pat ir Darbo kodekso 57 straipsnyje išvardytų atvejų galimas atleidimas dėl planių reorganizacijų ar kita priežasčių, kurios realiai lemia darbuotojų poreikį nutraukti sutartis.
Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva išbandymo laikotarpiu (DK 36 straipsnis). Gavus darbuotojo pareiškimą dėl darbo sutarties nutraukimo, pirmiausia verta įsivertinti, kas ir kada teikia pareiškimą. Jeigu tokį pareiškimą teikia naujas darbuotojas, kurio bandomasis laikotarpis nėra pasibaigęs, tokiu atveju darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva inicijuojamas DK 36 straipsnio 4 dalyje. Įspėjimo terminas: 20 kalendorinių dienų. Atšaukimo teisė: pareiškimas darbuotojo gali būti atšauktas per 3 darbo dienas nuo jo pateikimo.
1. Jei darbuotojo netikėtas išėjimas iš darbo gali sukelti didelių iššūkių visai organizacijos veiklai/nesutriktų įmonės veikla, 20 kalendorinių dienų įspėjimo laikotarpis gali būti papildytas ilgesniu susitarimu. Toks susitarimas su darbuotoju gali būti sudaromas tiek darbo sutarties sudarymo metu, tiek ir vėliau, parengiant atitinkamą darbo sutarties priedą, tačiau būtina išlaikyti darbdavio ir darbuotojo interesų balansą.
Taip pat skaitykite: Metai iki pensijos
Ilgalaikė prastova (DK 56 straipsnio 1 dalis) ir susijusios situacijos: darbuotojas turi teisę inicijuoti darbo sutarties nutraukimą, kai prastova ne dėl jo kaltės trunka ilgiau nei 30 dienų iš eilės arba per 12 mėnesių viršija 45 dienas. Taip pat darbuotojas gali inicijuoti nutraukimą dėl atlyginimo neišmokėjimo ar darbų saugos pažeidimų (DK 56 str. 1 d. 2 p. ir toliau). Jei prastova tęsiasi ir toliau, darbdavys privalo priimti sprendimą dėl nutraukimo laikantis šių terminų ir sąlygų.
Atleidimo ir finansinės apsaugos aspektai
Atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienerius metus - vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Taip pat papildomai gali būti išmokama ilgalaikio darbo išmoka, priklausanti nuo nepertraukiamo darbo stažo. Kasmetinės atostogos neįgaliems darbuotojams arba darbuotojui auginančiam vaiką su negalia iki 18 metų turi būti teikiamos pagal įstatymą: 25 darbo dienos (kai dirbama penkias dienas per savaitę) arba 30 darbo dienų (kai dirbama šešias dienas per savaitę). Nemokamos atostogos gali būti suteiktos pagal leidimą, bet ne ilgesnės kaip 30 kalendorinių dienų, ir turi būti pagrįstos medicininėmis išvadomis.
Specialios teisės neįgaliesiems darbuotojams
DK numato papildomas garantijas ir apsaugą neįgaliems asmenims: teisė į ne visą darbo laiką, teisė dirbti nuotoliniu būdu, teisė nutraukti darbo sutartį dėl svarbios priežasties, taip pat gali būti taikomas ilgesnis įspėjimo terminas darbdaviui be darbuotojo kaltės. Be to, įrengiant darbo vietas turi būti įvertintos darbuotojo fizinės galimybės, o darbo vietos turi būti pritaikytos taip, kad jas būtų galima saugiai dirbti.
Žmonės su negalia gali tikėtis papildomų valstybės subsidijų ir lengvatų: subsidijos darbo užmokesčiui, subsidijos darbo vietos įrengimui ar pritaikymui, ir papildomos lengvatos mokesčių srityje priklausomai nuo darbingumo lygio. Taip pat planuojama įgyvendinti naują teisės aktų modelį nuo 2024 metų, kuris didins pagalbos prieinamumą ir paslaugų teikimą asmenims su negalia, išplečiant jų dalyvavimo darbo rinkoje galimybes.
Veiksmų gairės darbdaviams ir darbuotojams
Darbdaviams rekomenduojama kreiptis į Užimtumo tarnybą, norint gauti pagalbą įdarbinant žmogų su negalia, surasti tinkamą specialistą ir suderinti laisvosios darbo vietos sąlygas. Subsidijos įdarbinant teikia finansinę paramą - darbo užmokesčiui, darbo vietos pritaikymui ar techninei pagalbai. Darbdaviai turi parengti paraišką Užimtumo tarnybai, o komisija įvertina ją pagal nustatytus kriterijus. Po finansavimo gavimo darbdavys įsteigia ar pritaiko darbo vietą ir įdarbina žmogų su negalia, išlaikydamas šią vietą ne mažiau kaip 36 mėnesius.
Taip pat skaitykite: Darbo santykių nutraukimas valstybinėje įmonėje
Darbdaviams taip pat svarbu užtikrinti tinkamas darbo sąlygas, įvertinti darbuotojo sveikatos būklę ir galimybes pritaikyti darbo vietą. Įrengiant darbo vietas būtina užtikrinti saugias sąlygas ir apsaugą nuo sužeidimų. Jei darbuotojas prašo dirbti ne visą darbo laiką arba dirbti nuotoliniu būdu, darbdavys turi atsakyti į prašymą ir jį svarstyti paraiyaus metu, laikydamasis teisinių terminų.
Darbo teisinėje praktikoje svarbu pažymėti, kad kiekvienas atvejis gali būti skirtingas dėl individualių aplinkybių. Vilniaus universiteto Teisės klinika pabrėžia, kad pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir nelaikytina individualiai pritaikoma kiekvienam atvejui. DK suteikia kelias galimybes inicijuoti darbo santykių pabaigą, tačiau kiekvienas pagrindas turi savas taisykles, terminus, išlaidas ir rizikas.
| Pagrindas | Terminai | Išeitinių išmokų dydžiai |
|---|---|---|
| Darbo sutarties nutraukimas iniciatyva (DK 36) | 20 kalendorinių dienų įspėjimas arba ilgesnis susitarimas | neapibrėžta į stat. atr |
| Atleidimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės (DK 57, 56) | 3 mėn. (neįgaliesiems, ilgalaikėse situacijose) arba 2-6 savaitės priklausomai nuo darbo stažo | 2 vidutiniai W konst. išeitinė + papildomai ilgalaikio stažo išmoka |
| Neįgaliesiems - papildomos atostogos | 25-30 dienų per metus | nemokamos atostogos iki 30 d. |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena valstybės pagalbą darbdaviams įdarbinant žmones su negalia ir informuoja apie planuojamus pokyčius, kurie padės įtraukti daugiau negalią turinčių žmonių į darbo rinką. Darbdaviams rekomenduojama kreiptis į Užimtumo tarnybą ir dirbti su tarpininku, kad būtų užtikrinti tinkami palaikymo mechanizmai bei pritaikytos darbo sąlygos.
Taip pat skaitykite: Darbuotojų teisės nedarbingumo metu
tags: #atleidimas #is #darbo #turint #invaliduma