Nagrinėjamos temos aktualumą atskleidžia tai, kad ne pirmus metus diskutuojama apie tinkamas darbo sąlygas, kurios leistų tausoti darbuotojų sveikatą, padėtų ir nekliudytų darbuotojui tęsti profesinę veiklą bei sudarytų galimybę, patiriant minimalią riziką išsilaikyti darbo rinkoje. Šiuo metu pasaulyje visuotinai pripažįstama, kad netinkamos darbo sąlygos, ergonominiai ir psichosocialiniai veiksniai sąlygoja apie 25 proc. bendrosios (neprofesinės) ir 100 proc. profesinės darbuotojų sveikatos.
Siekiant atkreipti visuomenės dėmesį ir sukurti biologinės grėsmės keliams pavojų sprendimo strategiją, baigiantis 2007 m. Dr. J. Takala (Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros direktorius) teigimu, atlikus apklausas 20-yje ES valstybių narių ir Šveicarijoje, paaiškėjo, kad apie 10 proc. visų Europos Sąjungos darbuotojų veikla yra susijusi su sveikatos apsaugos ar socialinio aprūpinimo sektoriumi. Slaugytojų darbas pasižymi aukštu traumų lygiu darbe. Tokia situacija nepalankiai veikia pasaulinės sveikatos bendruomenės tikslus - pagerinti pirminę sveikatos priežiūrą.
Dar prieš 20 metų Pasaulinė Darbo Organizacija atkreipė dėmesį į slaugytojų darbo sąlygas, saugą ir sveikatą. Tam pritarė ir PSO. Nepaisant tarptautinių, nacionalinių ir kitų organizacijų vykdomos politikos slaugytojų saugumo atžvilgiu, slaugytojai ir toliau patiria daugybę pavojų.
Saugos ir sveikatos darbe dabartinė būklė Lietuvoje nėra gera. Lietuvoje medicinos darbuotojams profesinės ligos diagnozuojama labai mažai - apie 10 atvejų per metus. Tai rodo, jog profesinei medikų sveikatai skiriama nepakankamai dėmesio. Todėl artimiausiu metu būtina toliau rengti ir įgyvendinti kompleksines priemones darbuotojų saugai ir sveikatai šalyje gerinti. Tobulesnis Lietuvos darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų sukūrimas, suderinimas su ES teisės aktais (t. y. pažangios ilgametės Europos šalių praktikos pritaikymas) ir jų įgyvendinimas sudarys palankesnes sąlygas saugai ir sveikatai darbe gerinti, nelaimingiems atsitikimams ir profesinėms ligoms išvengti.
Lietuvoje atlikti tyrimai analizuoja slaugytojų saugą ir sveikatą, jų sąsajas. Moksliniai darbai - "Slaugytojų darbo sauga ir sveikata: ŽIV ir hepatitai" (O. Riklikienė, 2004), "Slaugytojų savo sveikatos ir darbo aplinkos vertinimo sąsajos" (A. Spirgys, 2005), "Slaugytojų darbo sąlygos ir sveikatos sąsajų vertinimas" (V. Gurevičius, 2006) ir kt.
Taip pat skaitykite: Kas gali globoti vaikus?
Tyrimo tikslai:
- Atskleisti, kaip naudojamos saugos priemonės.
- Nustatyti, kokius pavojus slaugytojai patiria darbe.
- Atskleisti slaugytojų savo saugumo darbe vertinimą.
- Nustatyti, kaip naudojamos kolektyvinės ir asmeninės saugos priemonės, siekiant sumažinti pavojaus riziką slaugytojų sveikatai ir saugumui darbe.
Tarptautinė Slaugytojų Taryba pažymi, kad saugi darbo aplinka sveikatos priežiūros sektoriuje, ženkliai prisideda prie pacientų saugumo, jų teigiamų nuostatų. Todėl TST skatina visomis priemonėmis tarptautiniu, nacionaliniu ir vietiniu mastu garantuoti slaugytojų teisę į saugią darbo aplinką, įskaitant mokymus, imunizaciją, aprūpinimą apsaugos priemonėmis.
2001 m. Amerikos slaugytojų asociacijos atliktame tyrime 88 proc. slaugytojų teigia, kad sauga ir sveikata darbe apsprendžia jų tolesnį pasirinkimą, tęsiant profesinę veiklą, sveikatos priežiūros srityje. Šiais poreikiais ir finansinėmis išlaidomis, riboja sveikatos sektoriaus vidinės struktūros ir darbuotojų aprūpinimą, gerinant darbo sąlygas. Rezultatas - globalinė slaugytojų krizė, pasireiškianti dideliu slaugytojų trūkumu. Tai nepalankiai veikia pasaulio visuomenės gerbūvį ir sveikatą, nukrypstama nuo Alma Atos deklaracijos tikslų (1979 m.). Siekiant užtikrinti slaugytojų, pacientų, aplinkos saugumą, reikalinga valstybinė politika, politikų dalyvavimas, svarbų vaidmenį vaidina ir profesinės sąjungos. Tačiau ne visada iš valstybės galima sulaukti reikiamos paramos.
Lietuvos Respublikos konstitucija garantuoja kiekvieno darbuotojo teisę turėti saugias ir sveikas darbo sąlygas. Šią konstitucinę teisę praktiškai realizuoti privalo darbuotojų profesinės saugos ir sveikatos sistema, apimanti darbo sąlygas ir sveikatos būklės stebėseną, galimus su darbu susijusius sveikatos pažeidimus bei profesines ligas nustatymą, jų gydymą, slaugą, reabilitaciją bei profesinių sveikatos pažeidimų profilaktiką.
Darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės aktų sistema, kurią sudaro: darbo kodeksas, darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas, potencialiai pavojingų įrenginių įstatymas, Valstybinės darbo inspekcijos įstatymas, poįstatyminiai teisės aktai (nuostatai, taisyklės, higienos normos) ir teisės aktai, parengti pagal atskiras Europos sąjungos direktyvas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais.
Taip pat skaitykite: SB Lizingo sąlygos pensininkams
1992 m. Lietuvai tapus Tarptautinės darbo ir PSO nare, teko įsipareigojimas laikytis Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos normų ir socialinės gerovės principų. 2003 m. liepos 1 d. (Nr. Remiantis šiuo įstatymu darbdavys privalo instruktuoti darbuotojus ir mokyti saugiai dirbti, kontroliuoti, kaip jie laikosi saugos darbe reikalavimų, aprūpinti darbuotojus saugiomis darbo priemonėmis, įrengimais, organizuoti medicinos paslaugas, sudaryti normalų darbo ir poilsio režimą, nustatyta tvarka apdrausti darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, tvirtinti saugos darbe ir pareigines instrukcijas. Šias minimalius saugos ir sveikatos reikalavimus darbo vietoms, darbo įrangai bei darbuotojų apsaugai nuo kenksmingų ir pavojingų veiksnių poveikio.
Minėtose ES direktyvose akcentuojamos darbdavio ir darbuotojo pareigos bei atsakomybė darbs saugos ir profesinės sveikatos srityje. Jose nurodoma, kad darbdavys vykdydamas įsipareigojimus, imasi priemones, kurios užtikrina profesinės rizikos prevenciją, informavimą bei mokymą, būtinas organizacines priemones ir aprūpinimą darbo saugos priemonėmis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu bei įgyvendinant 1989 m. birželio 30 d. Europos Tarybos direktyvą Lietuva priėmė daugelį įstatymų, nuostatų ir kitokių įstatyminių aktų, kurie garantuoja ir slaugytojo saugą ir sveikatą darbe - profesinės rizikos nuostatai darbe (2003 m. spalio 16 d. Nr. A1-159/V-612), ergonominiai rizikos veiksniai tyrimo metodiniai nurodymai (2005 m. liepos 15 d. Nr. V-592/A1-120), psichosocialiniai veiksniai tyrimo metodiniai nurodymai (2005 m. birželio 24 d. Nr. V-699/A1-241), darbuotojų aprūpinimo apsaugos priemonėmis nuostatai (2007 m. birželio 26 d. Nr. A1-331), darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai tvarkant krovinius rankomis (2006 m. spalio 23 d. Nr. A1-293/V-869) ir kt.
Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas (2002 m. gegužės 16 d. Nr. Šis skirsnis, 16, 17 str.). Darbuotojų sauga - tai ilgalaikių prevencinių priemonių visuma, taikoma visais įstaigos veiklos etapais, siekiant apsaugoti darbuotojus nuo profesinės rizikos arba ją sumažinti.
2003 metais sveikatos priežiūros sektoriaus darbuotojai dėl darbe patirtų traumų ir ligų dažniau sirgo nei statybos sektoriaus darbuotojai. 1997 m. Šiui darbuotojui (buvo 3/1000). 2007 metais Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje dirbo 12490 gydytojų, 24804 slaugytojai, 2773 vaistininkai, 1917 farmakotechnikai, 2395 odontologai bei 7439 kiti specialistai su aukštuoju ir aukštesniuoju medicininiu išsilavinimu.
2004 metų duomenimis, sveikatos priežiūros darbuotojų sergamumas profesinėmis ligomis sudaro 1,2 proc. tarp visų nustatytų profesinių ligų Lietuvoje. Slaugytojai sudaro didžiausią dalį sveikatos priežiūros specialistų populiacijoje. Kiekvieną dieną slaugytojai susiduria su pavojais sveikatai ir saugumui. 1981 metais, kai buvo užregistruotas pirmas užkrėtimas ŽIV per adatos dūrį. Šiuo metu krauju perduodamos patogenų infekcijos (ŽIV, hepatitas B, hepatitas C) kelia profesinę grėsmę sveikatos priežiūros darbuotojams. Pagrindinė šios infekcijos priežastis yra įsidūrimas užteršta krauju adata, aštriais instrumentais, neatsakingai tvarkant panaudotas priemones, nesilaikant saugos reikalavimų.
Taip pat skaitykite: Pensijų fondų bankroto rizika
Iš 35 mln. sveikatos priežiūros darbuotojų pasaulyje, kasmet apie 3 mln. užsikrečia šiais patogenais. Neatsargus elgesys su chirurginiais ir kitais pavojingais instrumentais lemia tai, kad kiekvienais metais apie 70 000 sveikatos apsaugos darbuotojų suserga B hepatitu, 15 000 C hepatitu ir apie 500 ŽIV. Apie 90 proc. šios šalyse.
2006 metais atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad 64 proc. slaugytojų dirbdamos įsidūrė adata, tuo tarpu 47 proc. respondentų teigė įsidūrę suteraštomis adatomis. Šiose šalyse susižeidimai adatomis ir aštriais instrumentais nėra registruojami. Trys studijos atliktos Afrikoje ir Azijoje parodė, kad nuo 60 iki 80 proc. visų injekcijų nėra būtinos ir yra netgi pavojingos.
2000 m. Amerikoje priėmus "Adatos dūrio saugos ir prevencijos aktą" ryškiai sumažėjo traumų nuo adatos dūrio atvejų. Palyginimui pateikti duomenys iki akto priėmimo - 1993-2000 m. ir po akto priėmimo - 2001-2004 m. Šis sumažėjo 36 proc. Kai kuriose Amerikos ir Europos šalyse aukštos profesinės rizikos darbuotojai, skiepijami nuo hepatito B, darbdavio lėšomis.
Graikijoje atliktas tyrimas (2002) siekė nustatyti slaugytojų supratimą apie skiepus nuo hepatito B. 56,2 proc. slaugytojų buvo paskiepytos, 43,8 proc. neskiepytos. Galimybę tapti HBV nešiotoju pripažino 46,3 proc. slaugytojų, 28,8 proc. tokios galimybės nepripažino, o 25,3 proc. nežinojo. Pažymėtina, kad 41,5 proc. žinojo, kad nuo hepatito B galima apsisaugoti skiepais, tačiau net 58,5 proc. slaugytojų trūksta tokios žinių.
Lietuvoje 1998 m. atliktos anoniminės apklausos duomenimis, 35,6 proc. susižeidė injekcine adata. Deja, apsaugos priemonės ne visada naudojamos. Invazinių procedūrų metu pirštines dėvi vidutiniškai 70 proc. slaugytojų, 90,5 proc. gydytojų. Per 10 metų užregistruota 15 susižalojimo ŽIV infekuotais instrumentais atvejų, užsikrėtimo ŽIV atvejų neregistruota.
Medicinos darbuotojams, dirbantiems su cheminėmis dezinfekavimo medžiagomis, nustatoma daugiausia profesinių odos susirgimų. Dažniausiai sutinkama liga yra kontaktinis dermatitas. Tai uždegiminė ne alerginio pobūdžio odos reakcija, atsirandanti dėl fizinių ir biologinių veiksnių poveikio darbe. Kinijos ligoninėse atliktame tyrime, rankų dermatito atvejai slaugytojų tarpe, sudaro 6-48 proc., 55 proc. šių slaugytojų varginamos rankų dermatito. Panašūs duomenys ir tarp Japonijos slaugytojų.
Sveikatos priežiūros specialistams, ypač operacinėse dirbantiems slaugytojams, įsidūrimas adata yra rimta profesinės rizikos problema. Šiame straipsnyje aptariama, kokia yra rizika įsidūrus adata, kokios yra prevencijos priemonės ir kaip elgtis įvykus incidentui.
Rizikos veiksniai ir paplitimas
Įsidūrimai adatomis ir kitais aštriais instrumentais yra dažni sveikatos priežiūros įstaigose. Tyrimai rodo, kad operacinėse dirbantys darbuotojai patiria didelę riziką susižeisti aštriais instrumentais chirurginių procedūrų metu. Tokie sužeidimai gali sukelti infekcijas, įskaitant hepatitą B (HBV), hepatitą C (HCV) ir žmogaus imunodeficito virusą (ŽIV).
Nustatyta, kad Europoje sveikatos priežiūros darbuotojai susižeidžia apie 1 milijoną kartų per metus. Slaugytojai sudaro didžiausią dalį profesinių susižeidimų - vidutiniškai 50 proc.
Susižeidimų priežastys
Operacinės slaugytojai dažniausiai susižeidžia dėl skubėjimo. Kitos priežastys gali būti:
- Netinkamas aštrių instrumentų tvarkymas
- Atsitiktiniai susidūrimai
- Nepakankamos saugos priemonės
Teisinė bazė ir reglamentavimas
Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse įgyvendinta Europos Sąjungos Tarybos direktyva 2010/32/ES, kurios tikslas - apsaugoti darbuotojus nuo biologinių medžiagų poveikio darbe. Ši direktyva nustato minimalius reikalavimus darbuotojų apsaugai nuo rizikos, susijusios su biologinių medžiagų poveikiu. Taip pat Lietuvoje galioja Higienos norma HN 47-1:2012 "Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijos rizika.
GERIAUSIAS stalo įrengimas akių įtampai sumažinti
Infekcijos rizika
Įsidūrimas adata kelia riziką užsikrėsti krauju plintančiomis infekcijomis:
- Hepatitas B (HBV): Didžiausia rizika užsikrėsti po vieno įsidūrimo. Apie 2 milijardai žmonių pasaulyje yra infekuoti HBV, o 350 milijonų turi lėtinę infekciją.
- Hepatitas C (HCV): Rizika mažesnė nei HBV, bet vis dar reikšminga.
- Žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV): Mažiausia rizika, bet vis dar rimta.
Prevencinės priemonės
Siekiant sumažinti riziką įsidūrus adata, būtina taikyti šias prevencines priemones:
- Saugos kultūros kūrimas: Skatinti atvirą komunikaciją ir pranešimų apie incidentus teikimą.
- Mokymai ir švietimas: Reguliariai mokyti darbuotojus apie saugų aštrių instrumentų tvarkymą, rizikos veiksnius ir prevencijos priemones.
- Saugos priemonių naudojimas: Naudoti adatas su apsaugos mechanizmais, aštrių instrumentų konteinerius ir kitas saugos priemones.
- Asmeninės apsaugos priemonės (AAP): Dėvėti pirštines, apsauginius akinius ir kitas AAP.
- Vakcinacija: Skiepai nuo hepatito B yra labai efektyvi prevencijos priemonė.
Veiksmai įvykus įsidūrimui
Įvykus įsidūrimui adata, reikia nedelsiant imtis šių veiksmų:
- Nuplauti žaizdą: Kruopščiai nuplauti žaizdą vandeniu ir muilu.
- Dezinfekuoti: Dezinfekuoti žaizdą antiseptiniu tirpalu.
- Pranešti: Nedelsiant pranešti apie incidentą atsakingam asmeniui įstaigoje.
- Medicininė pagalba: Kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą, kuris įvertins riziką, atliks tyrimus ir rekomenduos profilaktines priemones.
- Dokumentavimas: Užregistruoti incidentą ir atlikti tyrimą, siekiant išsiaiškinti priežastis ir užkirsti kelią panašiems įvykiams ateityje.
Tyrimai po įsidūrimo
Po įsidūrimo adata, būtina atlikti šiuos tyrimus:
- Infekcijos šaltinio (paciento) tyrimai: Nustatyti, ar pacientas yra infekuotas HBV, HCV ar ŽIV.
- Darbuotojo tyrimai: Atlikti pradinius tyrimus dėl HBV, HCV ir ŽIV antikūnų.
Hepatito B
Jei darbuotojas nėra vakcinuotas nuo HBV arba neturi pakankamo antikūnų kiekio, jam reikia suleisti imunoglobuliną ir pradėti vakcinacijos kursą.
ŽIV
Jei infekcijos šaltinis yra ŽIV infekuotas, darbuotojui reikia pasiūlyti profilaktinį gydymą antiretrovirusiniais vaistais.
Susižeidimų registravimas
Svarbu registruoti visus įsidūrimus adatomis ir kitus aštrių instrumentų sužeidimus. Tai padeda stebėti tendencijas, nustatyti rizikos veiksnius ir įvertinti prevencinių priemonių efektyvumą.
| Rizikos veiksnys | Prevencinės priemonės | Veiksmai įvykus incidentui |
|---|---|---|
| Netinkamas aštrių instrumentų tvarkymas | Mokymai, saugos priemonės | Žaizdos plovimas, dezinfekavimas, pranešimas |
| Atsitiktiniai susidūrimai | Saugos kultūra, AAP | Medicininė pagalba, dokumentavimas |
| Nepakankamos saugos priemonės | Saugos priemonių naudojimas | Tyrimai dėl infekcijų |