Šiame straipsnyje analizuojama, kaip gyventojų pajamų mokestis (GPM) taikomas Sodros išmokoms, įskaitant pensijas, motinystės, tėvystės, nedarbo išmokas ir kitas socialinio draudimo išmokas. Aptariama, kada išmokos yra apmokestinamos, o kada - ne, kaip keitėsi įstatymai per laikotarpį nuo 2017 metų ir kuo vadovaujasi finansų bei socialinės apsaugos institucijos.
Teisinis pagrindas ir svarbiausios nuostatos
10 straipsnis nagrinėja asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, socialinio draudimo įmokų bazę, ir nurodo, kad ši bazė sudaro 90 procentų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų, iš jų atmetami privalomojo sveikatos draudimo ir socialinio draudimo įmokos, bei kaip taikomas GPM pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą.
Ūkininkų socialinio draudimo įmokų bazė nustatoma taip pat - 90 procentų jų individualios žemės ūkio veiklos apmokestinamųjų pajamų, išskyrus atvejus, kai ūkininkų pajamos yra apmokestinamos pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas ir kai pajamų laikotarpiu jų sumos yra mažesnės už minimaliąsias mėnesines algas. Tokiu atveju gali būti taikoma 12 Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų suma kaip ribinis dydis. INFOLEX pastaba iš 2025 metų papildomai detalizuoja atsišakojančias nuostatas ūkininkams ir jų įmokų skaičiavimą.
GPM tarifai ir pajamų klasifikavimas
GPM apskaičiavimas priklauso nuo metinių pelnų dydžio: iki 2025 metų pabaigos taikomas mechanizmas, kuriame pelno daliai taikomi 5 proc. arba 15 proc. tarifai su minimaliais kintamais dydžiais. Nuo 2026 metų pradžios atitinkamai padidintas kreditas iki 20 proc. už pelną iki nustatytų ribų. Kai pelnas viršija 42 500 Eur ribą, taikomi didesni tarifai - 20, 25 ar 32 procentai, priklausomai nuo bendrojo metinio pajamų dydžio.
Maži nedidelių pajamų mokesčiai taikomi taip pat: mažosios bendrijos (MB) narių atvejais, kai dalis pajamų skiriama asmeniniams poreikiams, gali būti taikomos 6,98 proc. PSD įmokos, o VSD įmokos priklauso nuo to, ar narys deklaruoja poreikiams skirtas lėšas. Dažnai MB nariai reguliariai neskaičiuoja įmokų nuo asmeninių poreikių, todėl PSD mokėjimai gali būti tik nuo minimalaus atlyginimo, o VSD mokėjimai gali būti neprivalomi, jei nėra asmeniškai skiriama lėšų asmeniniams poreikiams.
Taip pat skaitykite: Kaip pildyti 9-SD formą?
Išmokų apmokestinimas ir jų teisės visoje praktikoje
GPM skaitiniai nustato, kad dalis socialinio draudimo išmokų laikomos apmokestinamomis pajamomis, tuo tarpu kitos - neapmokestinamos. Pavyzdžiui, pensijos ir didelės dalies nedarbo išmokos dažnai nėra apmokestinamos GPM, o motinystės ir tėvystės išmokos dažnai apmokestinamos kaip darbo užmokesčio dalis. Civilinėje praktikoje kyla klausimai dėl dvigubo apmokestinimo - ar apmokestinti pensijas kartu su įmokomis į Sodrą, ar palikti esamu modeliu, kai pensijos nėra apmokestinamos, o įmokos - apmokestinamos ar ne.
Lietuvoje kai kuriais atvejais išmokų apmokestinimas laikytinas nenuosekliu. Finansų ministerija paaiškina, kad GPM įstatymas priskiria išmokas apmokestinamoms ar neapmokestinamoms pajamoms atsižvelgiant į jų pobūdį: išmokos, kuriomis kompensuojamas prarastas darbo užmokestis dėl tam tikrų priežasčių (motinystė, tėvystė, ilgalaikio darbo išmokos), dažnai laikomos darbo užmokesčio analogais ir apmokestinamos, įskaitant neapmokestinamąjį pajamų dydį. Tačiau išmokos senatvės ar darbo netekimo atvejais dažnai nėra aiškiai paaiškinamos, kodėl jos nėra apmokestinamos, ir tai lieka nenuosekli socialinės politikos dalis.
Ar reikėtų apmokestinti išankstines išmokas?
Diskusijose dėl teisingumo ir nuspėjamumo dažnai iškeliama idėja, kad išankstinės išmokos (pvz., II pensijų kaupimo pakopos įmokos) galėtų būti apmokestinamos taip pat, kaip ir darbo užmokestis ar išmokos iš Sodros, kad būtų užtikrintas vienodas apmokestinimas visoms socialinio draudimo priemonėms. Tačiau ekspertai pastebi, kad dabartinis modelis yra sudėtingas ir astrologiškai paremtas įsipareigojimis, todėl galimas visos sistemos pertempeavimas gali sukelti didelių finansinių pasekmių gyventojams ir biudžetui.
Praktiniai patarimai savarankiškai dirbantiesiems
Savarankiškai dirbantys gyventojai turi laikytis SAV (savitarpiojo apeigų) pranešimų teikimo taisyklių, kurios nuo 2023 m. įpareigoja pajamų būtų sutapatinamos su deklaruojamomis metinėmis pajamomis. Avansinis mokėjimas nėra nepriklausomas socialinis pensijų draudimas - Lietuvoje jo nėra nuo 2017 metų. Siekiant teisingai pateikti deklaracijas, rekomenduojama iš anksto susiplanuoti įmokas ir laikytis terminų, nes praleidus deklaracijų teikimo terminus gali būti sunku pasiekti tinkamą ligos išmokų išmokėjimo laiką.
Deja, šių metų duomenys rodo, kad išmokų dydžiai, kuriuos gauna skirtingos gyventojų grupės, kartais skiriasi dėl išmokų pobūdžio: vieni gauna didesnes išmokas, kiti - mažesnes, nors įmokos yra vienodos. Svarbu suprasti, kad išmokos nėra vienodos, todėl būtina žinoti, kurios išmokos yra apmokestinamos, o kurios nėra, kad nekiltų klaidingų išvadų apie savo pajamų mokestį.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
Apimtis ir praktiniai pavyzdžiai
Sudėtingoje sistemoje svarbu įsitikinti, kad metinis pelnas neviršija nustatytų ribų, kurios lemia mažesnį GPM tarifą arba kredito taikymą. Pavyzdžiui, kai pelnas iki 20 000 Eur (prieš mokesčius) leidžia taikyti 5 proc. mokestį, o nuo 20 000 iki 42 500 Eur taikomas tarifo augimas iki 20 proc. Jei pelnas viršija 42 500 Eur, taikomi didesni tarifai pagal bendrąjį pajamų dydį. Tokios ribos keičiasi nuo 2026 metų, todėl svarbu sekti įstatymų pokyčius.
Rengdų papildomų įžvalgų ir optimizavimo kryptys
Ekspertai siūlo, kad būtų siekiama didesnio nuoseklumo tarp skirtingų išmokų apmokestinimo, o taip pat - atnaujinti SAV teisinius mechanizmus, kad būtų išvengta dvigubo apmokestinimo ir užtikrintas teisingas socialinio draudimo išmokų finansavimas. Diskusijos apie išankstines išmokas ir jų apmokestinimą galėtų būti derinamos su plataus užmojo fiskaline politika, siekiančia užtikrinti socialinę apsaugą ir tuo pačiu skatinti ilgesnį darbo stažą bei ekonominį stabilumą gyventojams.
Taip pat skaitykite: Draudžiamųjų laikotarpių pažymos gavimas