Nedarbingumo pašalpa yra svarbi socialinė išmoka, skirta kompensuoti asmens prarastas pajamas dėl laikinai sutrikusios darbingumo būklės dėl ligos ar traumos. Lietuvoje nedarbingumo pašalpa mokama pagal ligos socialinį draudimą, jei asmuo atitinka tam tikrus draudimo stažo reikalavimus. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip formuojasi nedarbingumo pašalpa bei kaip ši pašalpa susijusi su samdomu darbu, savarankiška veikla bei kitos svarbios sąlygos.
Ligos socialinio draudimo sąlygos ir draudimo stažas
Norint gauti ligos išmoką, būtina būti ligos socialiniu draudimu apdraustam Lietuvos gyventojui ir turėti pakankamą ligos socialinio draudimo stažą. Šis stažas gali būti:
- Ne trumpesnis kaip 3 mėnesiai per paskutinius 12 mėnesių;
- Ne trumpesnis kaip 6 mėnesiai per paskutinius 24 mėnesius.
Yra tam tikrų išimčių, kai šios sąlygos netaikomos, tačiau daugeliu atvejų draudimo stažas lemia teisę gauti ligos išmoką.
Ligos išmokos skyrimas ir mokėjimas
Gydytojo išduotas nedarbingumo pažymėjimas yra pagrindinis dokumentas, skirtas ligos išmokos skyrimui. Prašymą ligos išmokai skirti galima pateikti bet kuriuo metu per asmeninę „Sodros“ paskyrą, net ir už praėjusius laikotarpius (vienerius metus atgal). Sprendimas dėl ligos išmokos priimamas per 10 darbo dienų nuo prašymo pateikimo, o išmoka mokama per 7 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo.
Ligos pašalpa mokama už darbo dienas, kurios sutampa su darbuotojo darbo grafiku. Už pirmas dvi nedarbingumo dienas išmoką moka darbdavys, o nuo trečiosios - „Sodra“.
Taip pat skaitykite: Ekonomikos augimas ir socialinė gerovė
Ligos išmokos dydis samdomiems darbuotojams
Už dvi pirmąsias nedarbingumo darbo dienas darbdavys moka išmoką nuo 62,06 % iki 100 % darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio, priklausomai nuo darbdavio pasirinkimo. Nuo trečiosios dienos „Sodra“ moka ligos išmoką, kurios dydis siekia 62,06 % nuo kompensuojamojo uždarbio (darbo užmokesčio "ant popieriaus").
Jeigu ligos atvejis susijęs su ekstremalia situacija ar karantinu, išmoka nuo trečios dienos didėja iki 77,58 %.
Minimalus ligos išmokos dydis 2026 m. yra 281,19 Eur, o maksimali išmoka negali viršyti 2998,37 Eur. Iš ligos išmokos sumos yra išskaičiuojamas 15 % gyventojų pajamų mokestis ir 6 % privalomojo sveikatos draudimo įmoka.
Nedarbingumo pašalpa sam formoje dirbantiems asmenims
Samdomiems darbuotojams ligos pašalpa formuojasi pagal jų darbo užmokestį ir darbo stažą, kaip jau minėta. Tačiau kaip yra su savarankiškai dirbančiais asmenimis (sam formos gyventojais)?
Žmonės, vykdantys savarankišką veiklą, išskyrus dirbančius pagal verslo liudijimą, taip pat yra draudžiami ligos ir motinystės socialiniu draudimu.
Taip pat skaitykite: IV tarifai Lietuvoje
Dažnai savarankiškai dirbantys gyventojai pajamas deklaruoja ir Sodrai sumoka įmokas už visus metus iki kitų metų gegužės 1-osios. Tačiau, kad neliktų situacijos, kuomet asmuo susirgo ir nemoka ligos išmokos, rekomenduojama ligos socialinio draudimo įmokas mokėti kiekvieną mėnesį.
Kai savarankiškai dirbantis asmuo, kuris sumokėjo ligos socialinio draudimo įmokas, susirgs ir pateiks nedarbingumo pažymėjimą, jis gali gauti ligos išmoką. Tačiau būtina sumokėti įmokas ir pateikti pranešimą „Sodrai“ už einamąjį mėnesį.
Kaip formuojasi nedarbingumo pašalpa?
Nedarbingumo pašalpa formuojasi pagal kompensuojamąjį uždarbį, kurio pagrindu nustatomas ligos išmokos dydis. Samdomiems darbuotojams šis uždarbis yra vidutinis darbo užmokestis, kuris yra deklaruojamas ir įtraukiamas į draudžiamąsias pajamas.
Ligos išmokos dydis priklauso nuo realių asmens gaunamų pajamų ir įmokų, todėl svarbu, kad tiek darbdavys, tiek pats asmuo deklaruotų ir mokėtų atitinkamas įmokas.
Sam forma dirbantys, kurie mokėjo ligos socialinio draudimo įmokas laiku ir turi reikalingą draudžiamąjį stažą, gali gauti ligos išmoką pagal bendrą tvarką.
Taip pat skaitykite: Viskas apie darbdavio įmokas į pensiją
Kitos svarbios ligos pašalpos nuostatos
- Ligos pašalpa už dvi pirmąsias ligos dienas mokama tik už darbo dienas pagal darbuotojo darbo grafiką.
- Pašalpos negalima mokėti už nedarbingumą, kuris nėra susijęs su ligos socialiniu draudimu ar kai asmuo neturi reikalingo stažo.
- Jei asmuo serga ir neturi ligos socialinio draudimo stažo, ligos išmoka jam neskiriama.
- Jei darbuotojas išėjo nemokamų atostogų, ligos pašalpa iš darbdavio lėšų neapskaičiuojama.
- Pajamos savarankiškai dirbantiems turi būti laiku deklaruojamos ir įmokos sumokėtos, kad būtų sukauptas reikiamas stažas ligos išmokai gauti.
Nedarbo išmoka ir jos sąlygos
Be ligos išmokos, Lietuvoje egzistuoja ir nedarbo išmoka, kuri taip pat susieta su socialiniu draudimu, tačiau jau su nedarbo statusu.
Teisė gauti nedarbo išmoką turi užsieniečiai, turėję leidimą gyventi Lietuvoje ir dirbę pagal darbo sutartį, jeigu jie turi bent 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per pastaruosius 30 mėnesių.
Užsieniečiai, turintys Mėlynąją kortelę arba leidimą gyventi šeimos susijungimo pagrindu, gali pretenduoti į šią išmoką.
Nedarbo išmokos dydis skaičiuojamas pagal pajamas kiekvieną mėnesį per paskutinius 30 mėnesių. Maksimali nedarbo išmoka 2026 m. I ketv. yra 1405,45 Eur, o išmoka mokama iki 9 mėnesių.
Pagalba žmonėms su negalia
Žmonės su negalia, turintys nustatytą neįgalumo lygį arba 55 % ir mažesnį darbingumo lygį, gali gauti valstybės paramą dviem pagrindinėmis formomis:
- Šalpos neįgalumo pensija - skiriama, kai asmuo negauna kitų didesnių pašalpų. Ja gali naudotis vaikai su negalia, asmenys, netekę tam tikro procento darbingumo, motinos su daugiavaike šeima ir kt.
- Socialinio draudimo negalios pensija - skiriama tiems, kurie dėl sveikatos negali dirbti visą darbo dieną ir turi ne mažesnį kaip 55 % darbingumo lygį. Ši pensija priklauso nuo darbo stažo ir sveikatos būklės vertinimo.
Abu atvejus tvarko „Sodra“, ir žmogus gali gauti tik vieną iš šių pensijų.
Praktiniai patarimai ir svarbios detalės
- Vieną kartą pateiktas prašymas ligos išmokai skirti galioja visą gyvenimą ir leidžia gauti išmoką už praėjusį laikotarpį.
- Nuotoliniu būdu nedarbingumo pažymėjimai išduodami tik už gripo, COVID-19 ar kitų peršalimo ligų atvejus.
- Būtina kruopščiai pildyti dokumentus ir stebėti, ar draudimo įmokos yra sumokėtos laiku, kad būtų galima gauti ligos išmoką.
- Jei dirbate savarankiškai, patartina įmokas mokėti kas mėnesį, vengiant mokėti už visus metus vienu metu.
- Ligos išmokos tikslas yra pilnai ar iš dalies kompensuoti kompensuojamąjį uždarbį, kai darbuotojas negali dirbti dėl ligos arba traumų.
tags: #ar #sam #formoje #prisideda #nedarbingumas