Smurtas šeimoje - tai vis dar gniuždanti, opi, skaudžius ir ilgalaikius padarinius paliekanti problema. Smurtas artimiausioje aplinkoje - šeimoje, veikia ir keičia visų šeimos narių savijautą. Bet kokia forma pasireiškiantis smurtas turi įtakos visų jį patiriančių ar matančių šeimos narių psichologinei būsenai, išgyvenimams.
Smurto formos ir jų požymiai
Smurtas šeimoje prieš vaikus ar vaikų akivaizdoje veikia vaikų psichologinę būseną. Jis gali pasireikšti tiek fiziniais veiksmais, tiek gąsdinimais, grasinimais, psichologiniu menkinimu, tiek seksualiniais ketinimais ar ekonominiu išnaudojimu. Nepaisant smurto pasireiškimo būdo - ar tai būtų fizinis, seksualinis, psichologinis ar ekonominis smurtas, dažniausiai jis sunkiai atpažįstamas ir pastebimas.
Specialistai išskiria keturias smurto rūšis artimoje aplinkoje - fizinį, psichologinį, ekonominį ir seksualinį smurtą. Dažniausiai nuo smurto artimoje aplinkoje nukenčia 30-59 m. amžiaus moterys. Dauguma pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje, kuriuos gauna policija, susiję su fiziniu smurtu. Taip yra todėl, kad fizinis smurtas ne tik lengvai atpažįstamas, bet ir jį lengva įrodyti, nes matosi jo požymiai.
Psichologinis smurtas ne toks pastebimas, tačiau galintis visiškai sutrypti aukos savivertę, pasitikėjimą savimi ir kitais žmonėmis bei užkirsti kelią bet kokiam tobulėjimui. Psichologinis smurtas, kitaip nei fizinis, yra paslaptingas. Jis nepalieka žaizdų ant aukos kūno, tačiau žaloja aukos psichiką. Amerikos psichologų asociacija psichologinį smurtą apibūdina taip: tai ne fizinis smurtas, tai elgesys, kurio metu vienas asmuo specialiai, pakartotinai ir piktybiškai kankina kitą asmenį psichologiniais metodais.
Dar viena sunkiai atpažįstama smurto rūšis - ekonominis smurtas. Kai žmogus finansiškai priklausomas nuo sutuoktinio, jam labai sunku apsiginti, kai yra verčiamas paklusti kito valiai, daryti tam tikrus dalykus ar kažko nedaryti. Finansinė priklausomybė - labai rimtas signalas, raudona lemputė ir didesnė rizika pasireikšti visoms kitoms smurto rūšims.
Taip pat skaitykite: įžvalgos ir argumentai rašiniui apie smurtą
Seksualinis smurtas akivaizdus, kai žmogus per prievartą verčiamas santykiauti, tačiau sunkiai atpažįstamas, kai pasireiškia subtiliomis formomis: pavyzdžiui, jeigu su manimi nesimylėsi, negausi pinigų arba aš tavęs kur nors neišleisiu, ignoruosiu, o gal turi meilužį ir pan. Seksualinis smurtas taip pat gali pasireikšti nešvankiais komplimentais, kurie priverčia nesmagiai pasijausti.
Smurto mastas ir visuomenės požiūris
Smurto mastai - didžiuliai. Psichologinio, ekonominio ir seksualinio smurto atvejų beveik nefiksuojama arba apie juos nepranešama. Neretai žmonės jo net nesuvokia. „Toks gyvenimas“, „toks charakteris“, - jie tiesiog stengiasi susitaikyti su esama situacija. Todėl smurtas artimoje aplinkoje vis dar lieka paslėptas reiškinys, kurio tikslius mastus nustatyti trūksta duomenų.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu atlikta apklausa parodė, kad retas Lietuvos gyventojas, paklaustas apie smurtą šeimoje, žino kitą formą nei fizinis smurtas. Į klausimą, kokios smurto formos ateina į galvą, galvojant apie smurtą prieš moteris artimoje aplinkoje, 72 proc. apklaustųjų įvardijo fizinį ir tik 25 proc. psichologinį bei 6 proc. seksualinį smurtą. Apklausa parodė, kad kaltinti nukentėjusiąsias yra linkę tiek moterys, tiek vyrai, tačiau pastarieji tai daro ženkliai dažniau.
„Apibendrinant galima teigti, kad Lietuvos visuomenė yra linkusi atsakomybę dėl smurto artimoje aplinkoje problemos sprendimo perkelti ant nukentėjusiųjų pečių, kaltinti jas dėl susidariusios padėties ir iš esmės palaikyti smurtautoją. Toks stigmą įtvirtinantis visuomenės požiūris apsunkina nukentėjusiųjų galimybes atsiverti, kreiptis pagalbos ir užtikrinti savo ir vaikų saugumą.
Smurto poveikis vaikams ir šeimai
Artimoje aplinkoje vienam iš tėvų/globėjų patiriant smurtą, vaikai savaime taip pat tampa smurto aukomis - net jei nesmurtaujama prieš patį vaiką. Agresyvus elgesys vyksta jo akivaizdoje. Vaikas smurto atveju tampa jo dalyviu ir stebėtoju. Būdami smurto liudytojais, matydami jį savo artimoje aplinkoje, vaikai paveikiami, nepriklausomai nuo jų amžiaus.
Taip pat skaitykite: GPM skyrimas pensijai: gidas
Vaikai patiria tokius išgyvenimus, kaip baimė, nerimas, gėda dėl to, kas vyksta šeimoje, kaltė, kylanti iš negebėjimo pakeisti situacijos, pyktis (dažniausiai nukreiptas į smurtaujantį asmenį), bejėgystė. Liūdniausia, kad nuolat matantys smurtą vaikai dažniausiai kenčia jį tyloje, vieni. Smurto liudytojais tapę vaikai yra linkę į agresiją (patys dažnu atveju ima kartoti matomus veiksmus). Ilgaainiui jie tampa užsisklendę savyje, nenorintys bendrauti, nepasitikintys savimi, gyvenantys įtampoje.
Smurto poveikis vaikams gali turėti fizinių, psichologinių bei socialinių pasekmių. Aukoms gali pasireikšti psichosomatiniai sutrikimai, kurie dėl ilgalaikio patiriamo streso sukelia fizinės sveikatos pažeidimus. Tyrimai nurodo, kad smurto pasekmės jaučiamos ilgą laiką jau pasibaigus smurtui. Kuo intensyvesnis smurtas naudojamas, tuo didesnis poveikis fizinei bei psichinei sveikatai.
Kodėl aukos nelengvai išeina iš smurtinių santykių
Gali būti, kad auka neturi arba mano neturinti, kur išeiti. Baimė išeiti į niekur yra didesnė už baimę likti su smurtautoju. O jeigu smurtą patiriantis žmogus išaugo šeimoje, kurioje buvo smurtaujama, smurtas jam gali atrodyti kaip normalus dalykas ir netgi kelti saugumo jausmą. Skamba paradoksaliai, bet gerai pažįstama aplinka, nors joje patiriamos kančios, gali atrodyti saugi, nes žinau, ko joje tikėtis.
Aplinkiniai tokiam žmogui sako - „pats kaltas, kad neišeini“, bet jis neturi resursų ištrūkti, ypač jeigu dar ir vidinis balsas sako: „nerasiu nieko geresnio, manęs niekas neims“. Žmogaus savivertė tokia menka, kad jis mano nevertas geresnių santykių. Tačiau visa tai nepadaro aukos mažesne auka. Žmogus kenčia, tik negali priimti sprendimo išeiti.
Smurto ratas galimai trukdo smurto aukoms palikti savo partnerį, iš šio rato išeiti yra sunku. Smurtas nuolat stiprėja. Ši prievarta vyksta dėl ekonominės, socialinės, kultūrinės ir fizinės galios disbalanso, todėl smurtautojas neprisiima atsakomybės ir kaltina nukentėjusį asmenį. Sisteminis smurtas, priešingai nei konfliktas, vyksta reguliariai. Agresoriaus ir aukos vaidmenys nesikeičia, todėl tokie santykiai negali būti sėkmingai aptarti, o diskusija šiuo klausimu neatneša pokyčių.
Taip pat skaitykite: Kaip atsiimti pensiją grynaisiais
Kaip atpažinti, reaguoti ir ieškoti pagalbos
Smurtas visada yra tyčinis veiksmas, net jei smurtautojas sako kitaip. „Jeigu aš kažkam trenkiau, tai yra smurtas. Juk nebuvo taip, kad netyčia susidūriau su žmogumi ir jį užgavau, tai buvo mano aktyvus veiksmas. Arba aš žmogų „apipyliau“ menkinančiais, žeminančiais žodžiais. Tai aktyvus mano veiksmas. Smurtas visada susijęs su galios pozicija.
Smurtas yra nusikaltimas. Nukentėjusieji nuo smurto artimoje aplinkoje gali gauti pagalbą visoje Lietuvoje. Pati išsamiausia informacija apie smurtą artimoje aplinkoje, jo rūšis, požymius ir pagalbą jį patyrusiems asmenims surinkta tinklapyje atpazinksmurta.lt, kuriame nurodyti Lietuvos teritorijoje veikiančių įstaigų, teikiančių pagalbą smurto artimoje aplinkoje atveju, kontaktai.
Jei reikia skubios pagalbos, skambinkite bendruoju pagalbos numeriu 112 ir informuokite apie smurtą artimoje alinkoje. Nesant skubiam pavojui, policijos pagalbos sulaukti galite kreipiantis pasitikėjimo telefonu (8 5) 272 5372 arba el. Visoje Lietuvoje, kiekvienoje savivaldybėje veikia specializuoti pagalbos centrai, teikiantys kompleksinę pagalbą nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje. Suteikiama kvalifikuota socialinė, psichologinė ir teisinė pagalba. Nemokamą emocinę pagalbą visą parą teikia „Pagalbos moterims linijos“ savanorės.
Emocinės paramos linija - pirmasis žingsnis pagalbos, patiriant ar matant smurtą šeimoje. Patiri smurtą arba matai jį, pasireiškiantį bet kokia forma, savo artimoje aplinkoje? Jautiesi vieniša, išgyveni nežinomybę, baimę, liūdesį ir nežinai, kaip kovoti su tuo, kas dabar vyksta? Nelik viena, kartu smurtas sustabdomas ir viskas įveikiama kur kas paprasčiau.
Konkrečios pagalbos priemonės ir žingsniai
- Kreipkitės į specializuotos kompleksinės pagalbos centrus: kai gaunamas pranešimas iš policijos, minėtų centrų specialistai susisiekia su nukentėjusiuoju, išsiaiškina, kokios pagalbos jam reikia, tuomet pagal poreikį nukreipia nemokamai specializuotai psichologo arba teisininko konsultacijai.
- Skambinkite pagalbos linijoms: emocinės paramos linija, „Pagalbos moterims linija“, Vaikų linija, Jaunimo linija - savanoriai pasiruošę padėti, išklausyti ir patarti, ką daryti toliau.
- Jei manote, kad jūsų ar kito žmogaus gyvybei gresia pavojus - skambinkite 112.
- Ieškokite palaikymo: turėti patikimą žmogų, kuris išklausytų ir palaikytų sunkiomis akimirkomis, yra labai svarbu. Kartais gali padėti giminaičiai, tačiau ir artimieji kartais netiki aukoms, todėl patikimiausia pagalba gali būti specializuoti centrai.
- Dokumentuokite smurto atvejus: jeigu yra galimybė ir saugu, fiksuokite sužalojimus, grasinimus ar kitus įrodymus, kurie padėtų teisėsaugai.
- Prireikus kreipkitės į vaiko teisių apsaugos specialistus: apie smurtą galite pranešti telefonu, el. paštu ar net anonimiškai.
- Naudokitės informaciniais ištekliais: puslapiai kaip atpazinksmurta.lt ir visureikalas.lt teikia išsamią informaciją apie smurto požymius ir kur kreiptis pagalbos.
Prevencinės priemonės ir ilgalaikiai sprendimai
Siekdami užkirsti kelią smurtui, svarbu atkreipti dėmesį į smurto rizikos veiksnius ir anksčiau atpažinti galios ir kontrolės strategijas. Šie smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksniai gali padėti geriau atpažinti besiformuojančią smurtinę situaciją mūsų arba kito asmens aplinkoje. Siekiant valdyti padėtį ir priversti paklusti savo valiai, agresoriai pasitelkia įvairias dominavimo taktikas, kurios leidžia terorizuoti, kontroliuoti partnerę, palaužti jos valią ir apsunkinti jos galimybes deramai pasirūpinti vaikais.
Kampanijos ir viešinimo iniciatyvos prisideda prie visuomenės švietimo. Viena iš tokių iniciatyvų - kampanija „Tai irgi smurtas“, kurios metu buvo siekiama atkreipti dėmesį į įvairias smurto formas ir skatinti žmones atpažinti jas artimoje aplinkoje. Dvi savaites Lietuvos radijų ir televizijų eteryje suksis reklaminiai klipai, skatinantys atpažinti smurto prieš moteris formas.
Svarbu keisti visuomeninį požiūrį, kad smurtą nebūtų stigmatiška pripažinti ir kad aukos neužsiliktų kaltinamos. Visuomenės švietimas, mokyklų, sveikatos įstaigų ir teisėsaugos darbuotojų mokymai padeda atpažinti psichologinį, ekonominį ir seksualinį smurtą, kuris dažnai lieka nepastebėtas.
Intervencijos smurtautojams
Negalime nusisukti ir nuo smurtautojo. Dažnai tai žmogus, turintis menką savivertę, pats nestovintis tvirtai ant žemės, nepasitikintis savimi ir šį nepasitikėjimą bandantis kompensuoti rodydamas galią prieš kitą. Todėl ir jam yra būtina pagalba pripažįstant, kad jo elgesys netinkamas, ir keičiant savo elgesį.
Smurto pavojų patiriantys asmenys gali keisti smurtinį elgesį dalyvaudami smurtinio elgesio keitimo programose. Programų, padedančių smurtaujantiems asmenimis keistis, tikrai yra. Smurtaujančio žmogaus žodžiais nepasitikėkite: jeigu žmogus žada pasikeisti, jis turi tai įrodyti elgesiu: iš tiesų nustoti smurtauti arba, jeigu negali liautis, taip pat ieškoti pagalbos, spręsti savo problemą.
Kaip kalbėti su vaikais ir kaip juos apsaugoti
Specialistė pataria į bendras šeimos taisykles įtraukti „Pirmiausia atsiklausk“ taisyklę. Labai svarbu padėti vaikams suprasti, kad jie gali pasakyti „ne“ vyresniems bei juos prižiūrintiems žmonėms, jeigu šie pažeidžia saugumo taisykles. Pavyzdžiui, „Man negalima žaisti žaidimų su prisilietimais“, „Nustok“, „Nenoriu to daryti“.
Įtvirtinti taisykles labai padeda žaidimas, kai klausiama: „Ką darytum, jeigu…“. Taip pat paaiškinkite vaikams, kuo skiriasi geros ir blogos paslaptys. Patikinkite, kad nemalonių paslapčių nereikėtų saugoti ir, kad vaikas bus saugus apie tai papasakojęs.
Vaikų apsauga nuo seksualinės prievartos
2018 m. Europos šalių statistika skelbia, kad 1 iš 5 vaikų, iki sulaukdamas 18 metų, patiria vienokios ar kitokios formos seksualinę prievartą. Be to, tiek bet kurio amžiaus berniukai, tiek mergaitės gali tapti aukomis. Įvairaus amžiaus vaikai atostogaudami stovyklose, pas giminaičius, senelius ar draugus, neretai atsiduria situacijose, kai kyla grėsmė tapti seksualinės prievartos aukomis arba yra seksualiai išnaudojami.
Daugiau konkrečių patarimų, kaip kalbėtis su vaikais apie kūną, saugumą ir pavojingas situacijas, kad jie netaptų seksualinės prievartos aukomis, rasite e. mokymų platformoje www.pvcmokymai.lt.
Veiksmų plano pavyzdys nukentėjusiems
| Žingsnis | Konkreti priemonė |
|---|---|
| Skubus veiksmas | Skambinti 112 |
| Emocinė parama | Skambinti „Pagalbos moterims linijai“ arba emocinės paramos linijai |
| Profesionali pagalba | Kreiptis į specializuotą kompleksinės pagalbos centrą arba psichologą |
| Teisinė pagalba | Nemokama teisinė konsultacija per pagalbos centrus |
| Vaikų apsauga | Informuoti vaiko teisių apsaugos specialistus, mokyklos psichologą |
Visuomenės vaidmuo ir švietimas
Siekdami užkirsti kelią bet kokia forma pasikartojančiam smurtui, reikia gebėti atpažinti galios ir kontrolės strategijas, pasitelkiant kurias, smurtautojas baugina ir kontroliuoja aukas, manipuliuoja sistema. Smurtas šeimoje - problema, su kuria reikia kovoti čia ir dabar. Reikia užkirsti kelią bet kokia forma pasikartojančiam smurtui.
Siekdami atkreipti visuomenės dėmesį į šią problemą, vykdomos įvairios kampanijos ir iniciatyvos. Visuomenės švietimas, mokyklų, sveikatos įstaigų ir teisėsaugos darbuotojų mokymai padeda atpažinti psichologinį, ekonominį ir seksualinį smurtą, kuris dažnai lieka nepastebėtas. Jei manai, kad tu, tavo artimasis arba draugas patiria smurtą šeimoje, nedelsk ir kreipkis pagalbos.
Jeigu turi papildomų klausimų, norėtum pasitarti ar tiesiog pritrūktų drąsos pačiam kreiptis pagalbos, gali skambinti į Vaikų liniją arba Jaunimo liniją, kurių savanoriai yra pasiruošę padėti. Su savanoriu galėsi pasikalbėti apie savo problemas ir jie tau padės nuspręsti, ką daryti toliau.
Smurto prevencija reikalauja nuolatinio dėmesio, paramos aukoms, intervencijų smurtautojams ir visuomenės požiūrio keitimo. Tyloje kęsti bet kokia forma pasireiškiantį smurtą nėra išeitis.
tags: #ar #imanoma #sustabdyti #smurta #rasinys