Vidutinio Darbo Užmokesčio Skaičiavimas: Ar Į Jį Įtraukiama Ligos Pašalpa?

Turbūt kiekvienam dirbančiam žmogui bent kartą per metus tenka susidurti su terminu „vidutinis darbo užmokestis“ (VDU). Nuo jo priklauso atostoginių dydis, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, išeitinės išmokos, ligos pašalpos dalis, kurią moka darbdavys, ir kitos svarbios išmokos. Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tai tik buhalterių galvos skausmas, suprasti VDU skaičiavimo principus naudinga kiekvienam - tiek darbuotojui, norinčiam žinoti, ar teisingai jam apskaičiuotos išmokos, tiek darbdaviui, siekiančiam išvengti klaidų ir galimų ginčų. Šiame straipsnyje išsamiai ir suprantamai panagrinėsime vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarką Lietuvoje, kad sudėtingi teisės aktų reikalavimai taptų aiškesni.

Straipsnis parašytas remiantis teisės aktais, galiojusiais 2020-08-04.

Kas yra vidutinis darbo užmokestis ir kodėl jo skaičiavimas toks svarbus?

Vidutinis darbo užmokestis - tai tam tikro laikotarpio darbuotojo pajamų vidurkis, apskaičiuojamas pagal griežtai nustatytas taisykles. Jis nėra tapatus jūsų įprastam mėnesio atlyginimui „ant popieriaus“ ar „į rankas“, nes į jo skaičiavimą įtraukiamos ne visos gautos pajamos, o pats skaičiavimo laikotarpis gali skirtis.

Darbuotojui VDU svarba akivaizdi. Planuojant atostogas, norisi žinoti, kokio dydžio atostoginių galima tikėtis. Išeinant iš darbo, svarbu gauti teisingą išeitinę išmoką ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Susirgus, nuo VDU priklauso pirmųjų dviejų ligos dienų išmokos dydis, kurį moka darbdavys. Taigi, neteisingai apskaičiuotas VDU gali reikšmingai sumažinti gaunamas pajamas būtent tada, kai jų labiausiai reikia.

Darbdaviui tikslus VDU apskaičiavimas yra ne mažiau svarbus. Tai ne tik įstatyminė pareiga, bet ir gero darbdavio reputacijos dalis. Klaidos skaičiavimuose gali lemti darbo ginčus, Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) patikrinimus ir net baudas.

Taip pat skaitykite: Kaip veikia pensijų skaičiavimas?

Teisinis pagrindas: Kas reglamentuoja vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimą?

Pagrindinis dokumentas, kuriuo privaloma vadovautis skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintas „Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašas“ (toliau - Aprašas). Šiuo metu aktuali redakcija yra susijusi su Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“ ir vėlesniais jo pakeitimais. Būtent šiame Apraše detaliai išdėstytos visos taisyklės: koks laikotarpis imamas skaičiavimui, kokios pajamos įtraukiamos, o kokios ne, kaip elgtis specifinėse situacijose.

Svarbu paminėti, kad Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (DK) taip pat yra neatsiejamai susijęs su VDU. Daugelis DK straipsnių, reglamentuojančių įvairias išmokas darbuotojams (pvz., kasmetines atostogas, išeitines išmokas, apmokėjimą už prastovas), tiesiogiai nurodo, kad jos turi būti apskaičiuojamos remiantis vidutiniu darbo užmokesčiu. Taigi, DK nustato kada mokėti, o Aprašas - kaip apskaičiuoti tą vidutinį darbo užmokestį.

Teisės aktai periodiškai keičiasi, todėl tiek buhalteriams, tiek patiems darbuotojams, norintiems pasitikrinti skaičiavimus, būtina sekti aktualias Aprašo redakcijas. Informaciją apie galiojančius teisės aktus galima rasti Teisės aktų registre (TAR) arba Valstybinės darbo inspekcijos interneto svetainėje.

Kada prireikia skaičiuoti vidutinį darbo užmokestį? Dažniausios situacijos

Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimas nėra kasdienė procedūra kiekvienam darbuotojui, tačiau tam tikrose situacijose jis tampa neišvengiamas. Štai pagrindiniai atvejai, kai darbdavys privalo apskaičiuoti ir taikyti VDU:

• Kasmetinės atostogos: Už kasmetinių atostogų laiką mokami atostoginiai, kurių dydis priklauso nuo VDU. Tai bene dažniausia situacija, su kuria susiduria dauguma darbuotojų.
• Kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas: Nutraukiant darbo sutartį, darbuotojui išmokama piniginė kompensacija už visas nepanaudotas kasmetines atostogas (ar jų dalį). Ši kompensacija taip pat skaičiuojama pagal VDU.
• Išeitinė išmoka: Darbo kodekse numatytais atvejais, nutraukiant darbo sutartį (pvz., darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, šalių susitarimu, jei taip numatyta), darbuotojui mokama išeitinė išmoka, kurios dydis dažniausiai siejamas su jo VDU (pvz., vieno ar kelių mėnesių VDU dydžio).
• Ligos išmoka už pirmąsias dvi ligos dienas: Susirgus darbuotojui, pirmąsias dvi jo laikinojo nedarbingumo dienas apmoka darbdavys, mokėdamas ne mažesnę nei tam tikras procentas (paprastai 62,06% iki 100%, priklausomai nuo įmonės vidaus tvarkų ar kolektyvinės sutarties) nuo darbuotojo VDU.
• Darbo užmokestis už prastovos laiką: Jei prastova įvyksta ne dėl darbuotojo kaltės, už prastovos laiką jam mokamas darbo užmokestis, kurio skaičiavimui taip pat taikomas VDU arba tam tikra jo dalis.
• Darbo užmokestis dirbant kenksmingomis sąlygomis: Kai darbuotojams, dirbantiems kenksmingomis, labai kenksmingomis ar pavojingomis sąlygomis, yra nustatytas sutrumpintas darbo laikas, už šį laiką mokama nemažinant VDU.
• Darbo užmokestis vykdant valstybines ar visuomenines pareigas: Laiku, kai darbuotojas atitraukiamas nuo darbo valstybinėms, visuomeninėms ar piliečio pareigoms atlikti (pvz., šaukimas į karo prievolės tarnybą, dalyvavimas teismo posėdyje kaip liudytojui), jam garantuojamas VDU.
• Darbo užmokestis donorams: Darbuotojams donorams už kraujo, audinių ar organų davimo dieną bei kitą dieną po jos (arba kitą suderintą poilsio dieną) mokamas VDU.
• Komandiruočių atvejais: Nors dažniausiai komandiruočių metu mokami dienpinigiai, tam tikrais Apraše numatytais atvejais (pvz., kai darbuotojas komandiruojamas į vietovę, kurioje jis nuolat gyvena, ir negali kasdien grįžti) gali būti mokamas VDU.
• Kitos situacijos: Darbo kodekse ar kituose teisės aktuose, taip pat kolektyvinėse sutartyse gali būti numatyta ir kitų atvejų, kai darbuotojui turi būti mokamas vidutinis darbo užmokestis.

Skaičiuojamasis laikotarpis: Kokie mėnesiai imami VDU apskaičiuoti?

Vienas iš esminių VDU skaičiavimo elementų yra teisingai nustatytas skaičiuojamasis laikotarpis. Standartinis skaičiuojamasis laikotarpis pagal Aprašą yra trys paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, kurį (arba už kurio dalį) darbuotojui pradedamas mokėti vidutinis darbo užmokestis. Pavyzdžiui, jei darbuotojas išeina kasmetinių atostogų liepos 10 dieną, jo VDU bus skaičiuojamas iš pajamų, gautų balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais. Svarbu pabrėžti, kad imami pilni kalendoriniai mėnesiai.

Taip pat skaitykite: Priklausomybės ligos: situacija Lietuvoje

Pvz.: Darbuotojas dirba pagal įprastą 8 val., 5 d.d grafiką. Jo atleidimo iš darbo data 2020-04-30. Šiuo atveju skaičiuojant VDU būtų įtraukti 2020 m. vasario, kovo ir balandžio mėn.

Specialiosios situacijos dėl skaičiuojamojo laikotarpio:

Ne visada darbuotojas būna išdirbęs visus tris mėnesius prieš išmokos mokėjimo pradžią. Tokiais atvejais Aprašas numato išimtis:

• Darbuotojas dirbo trumpiau nei tris mėnesius: Jei darbuotojas įmonėje dirbo trumpiau nei tris pilnus kalendorinius mėnesius, VDU skaičiuojamas iš faktiškai įmonėje dirbto laiko (pvz., jei dirbo tik du mėnesius, imamos tų dviejų mėnesių pajamos). Jei dirbta mažiau nei vieną mėnesį, imamas faktiškai dirbtų dienų užmokestis.
• Darbuotojas skaičiuojamuoju laikotarpiu nedirbo ir neturėjo pajamų: Gali pasitaikyti, kad per visą trijų mėnesių skaičiuojamąjį laikotarpį (ar trumpesnį, jei taikoma išimtis) darbuotojas nedirbo ir negavo darbo užmokesčio (pvz., buvo vaiko priežiūros atostogose, nemokamose atostogose, ilgai sirgo ir gavo tik „Sodros“ išmoką). Tokiais atvejais Aprašas numato, kad VDU skaičiuojamas iš darbo sutartyje nustatyto darbo užmokesčio (mėnesinės algos ar valandinio įkainio). Jei darbo sutartyje nurodytas tik valandinis įkainis, bet ne mėnesinė alga, VDU skaičiuojamas pagal jį. Jei darbo sutartyje darbo užmokestis nenurodytas arba nurodytas mažesnis nei minimali mėnesinė alga (MMA) ar minimalus valandinis atlygis (MVA), skaičiavimui naudojama tuo metu galiojanti MMA ar MVA.
• Darbo užmokesčio pokyčiai: Jei skaičiuojamuoju laikotarpiu ar po jo, bet iki išmokos mokėjimo pradžios, darbuotojui buvo padidintas darbo užmokestis (pvz., dėl pareigų pasikeitimo, bendro algų kėlimo įmonėje), taikomas vadinamasis indeksavimas.

Teisingas skaičiuojamojo laikotarpio nustatymas yra pirmas žingsnis tikslaus VDU link.

Į VDU skaičiavimą įtraukiamos ir neįtraukiamos pajamos: Ką svarbu žinoti?

Ne visos sumos, kurias darbuotojas gauna iš darbdavio, yra laikomos darbo užmokesčiu ir įtraukiamos į VDU skaičiavimą. Aprašas aiškiai apibrėžia, kokios pajamos turi būti įskaičiuotos, o kokios - ne.

Į VDU skaičiavimą įskaitomos pajamos:

Paprastai tariant, į VDU įeina visos tos išmokos, kurios yra tiesiogiai susijusios su darbuotojo atliekamu darbu ir turi nuolatinį pobūdį.

Taip pat skaitykite: F93.2 vaikystės sutrikimas

• Pagrindinis darbo užmokestis: Mėnesinė alga, valandinis atlygis, dieninis atlygis.
• Papildomas darbo užmokestis:
  • Priedai už kvalifikaciją, profesinius įgūdžius, darbo stažą (jei jie numatyti darbo sutartyje, kolektyvinėje sutartyje ar įmonės vidaus tvarkose ir mokami reguliariai).
  • Priemokos už įprastą darbą viršijančią veiklą, papildomų pareigų ar užduočių vykdymą.
• Apmokėjimas už darbą, nukrypstantį nuo normalių darbo sąlygų:
  • Už viršvalandinį darbą.
  • Už darbą poilsio dienomis.
  • Už darbą švenčių dienomis.
  • Už darbą naktį.
• Premijos ir priedai už darbo rezultatus: Jei šios išmokos yra numatytos darbo apmokėjimo sistemoje ir yra sistemingo pobūdžio (pvz., mėnesinės ar ketvirtinės premijos už pasiektus rodiklius). Svarbu atkreipti dėmesį, kad metinės ar ilgesnio laikotarpio premijos įtraukiamos proporcingai (pvz., metinė premija dalinama iš 12 ir į skaičiuojamojo laikotarpio kiekvieno mėnesio pajamas įtraukiama 1/12 dalis).
• Kitos išmokos: Bet kokios kitos piniginės sumos, kurios pagal savo esmę yra atlygis už darbą ir turi nuolatinį charakterį.

Į VDU skaičiavimą neįskaitomos pajamos:

Yra nemažai išmokų, kurios, nors ir gaunamos iš darbdavio, nėra laikomos darbo užmokesčiu VDU skaičiavimo prasme. Jų įtraukimas būtų klaida. Tai:

• Vienkartinio pobūdžio, nesistemingos premijos ir išmokos: Pavyzdžiui, premija įmonės jubiliejaus proga, Kalėdinė dovana pinigais, premija už ilgametį darbą įmonėje, jei ji nėra darbo apmokėjimo sistemos dalis.
• Kompensacinio pobūdžio išmokos:
  • Dienpinigiai ir komandiruočių išlaidų kompensacijos.
  • Kompensacijos už darbuotojui priklausančių įrankių, įrangos naudojimą darbe.
  • Kompensacijos už darbą kelionėje, lauko sąlygomis, kilnojamojo pobūdžio darbą (jei tai nėra tiesioginis atlygis už darbą, o išlaidų padengimas).
  • Kompensacija už nepanaudotas atostogas, jei ji mokama ne už tą laikotarpį, už kurį skaičiuojamas VDU (pvz., atleidžiant iš darbo mokama kompensacija už visą sukauptą laiką).
• Delspinigiai: Sumos, išmokėtos kaip delspinigiai už pavėluotai išmokėtą darbo užmokestį ar kitas išmokas.
• Pašalpos ir socialinės išmokos:
  • Ligos išmoka, mokama „Sodros“. Taip pat ir darbdavio mokama ligos išmoka už pirmas dvi dienas neįtraukiama į VDU skaičiavimą kitoms VDU pagrindu skaičiuojamoms išmokoms (pvz., atostoginiams).
  • Motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos.
  • Materialinė pašalpa (pvz., gimus vaikui, mirus artimajam), jei ji nėra sisteminė darbo užmokesčio dalis.
  • Laidotuvių pašalpa.
• Išmokos pagal civilines sutartis: Autoriniai atlyginimai, atlygis pagal paslaugų sutartis, net jei sudarytos su tuo pačiu darbdaviu, nėra įtraukiami į VDU.
• Kitos išmokos: Bet kokios kitos išmokos, kurios pagal savo prigimtį nėra atlygis už darbą (pvz., dovanos, tam tikros kompensacijos už moralinę žalą ir pan.).

Atidus pajamų priskyrimas įskaitomoms ar neįskaitomoms yra kritiškai svarbus norint teisingai apskaičiuoti VDU.

Vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo formulė ir jos komponentai

Pats VDU apskaičiavimas, teisingai nustačius skaičiuojamąjį laikotarpį ir įtrauktinas pajamas, remiasi gana paprasta formule. Tačiau svarbu suprasti jos komponentus.

Dažniausiai skaičiuojamas vidutinis dieninis darbo užmokestis (VDDU) arba vidutinis valandinis darbo užmokestis (VVDU).

Bendroji formulė yra tokia:

VDU (VDDU arba VVDU) = Skaičiuojamojo laikotarpio į VDU įskaitomas darbo užmokestis / Skaičiuojamojo laikotarpio faktiškai dirbtų arba pagal grafiką planuotų dirbti dienų (valandų) skaičius

Panagrinėkime detaliau:

• Skaičiuojamojo laikotarpio į VDU įskaitomas darbo užmokestis: Tai suma visų pajamų (žr. ankstesnį skyrių), kurios buvo priskaičiuotos darbuotojui per nustatytą trijų mėnesių (ar trumpesnį) skaičiuojamąjį laikotarpį ir kurios pagal Aprašą yra įtraukiamos į VDU.
• Skaičiuojamojo laikotarpio faktiškai dirbtų arba pagal grafiką planuotų dirbti dienų (valandų) skaičius:
  • Skaičiuojant VDDU, naudojamas faktiškai dirbtų dienų skaičius per skaičiuojamąjį laikotarpį pagal darbuotojo darbo grafiką (jei darbuotojas dirba pagal penkių dienų savaitę, imamos darbo dienos, jei pagal slenkantį grafiką - jo grafiko dienos). Jei darbuotojui nustatyta nekintama mėnesinė alga ir jis dirbo visas to mėnesio darbo dienas, galima imti to mėnesio darbo dienų skaičių pagal grafiką.
  • Skaičiuojant VVDU, naudojamas faktiškai dirbtų valandų skaičius per skaičiuojamąjį laikotarpį pagal darbuotojo darbo grafiką. VVDU dažniausiai taikomas darbuotojams, kuriems nustatyta suminė darbo laiko apskaita arba valandinis apmokėjimas.

Kada taikomas VDDU, o kada VVDU?

• VDDU dažniausiai taikomas, kai darbuotojui nustatyta pastovi darbo dienų savaitė (pvz., 5 darbo dienos per savaitę) ir pastovi darbo dienos trukmė. Atostoginiai tokiu atveju skaičiuojami dauginant VDDU iš atostogų darbo dienų skaičiaus.
• VVDU yra universalesnis ir privalomai taikomas, kai darbuotojas dirba pagal suminę darbo laiko apskaitą, jo darbo laikas per dieną ar savaitę kinta, arba kai jam nustatytas valandinis darbo užmokestis. Išmokos tokiu atveju skaičiuojamos dauginant VVDU iš valandų skaičiaus, už kurias mokama (pvz., atostogų valandų skaičiaus pagal darbuotojo grafiką).

Svarbu pabrėžti, kad į darbo dienų (valandų) skaičių neįeina ligos, atostogų (visų rūšių), prastovų ir kiti laikotarpiai, kai darbuotojas faktiškai nedirbo, nors už dalį jų galėjo gauti tam tikras išmokas.

Pavyzdinis skaičiavimo eiliškumas (konceptualus):

1. Nustatomas skaičiuojamasis laikotarpis (pvz., 3 paskutiniai mėnesiai).
2. Surenkamos visos per tą laikotarpį darbuotojui priskaičiuotos pajamos.
3. Iš šių pajamų atrenkamos tik tos, kurios pagal Aprašą įtraukiamos į VDU.
4. Susumuojamos į VDU įtraukiamos pajamos - gaunama bendra skaičiuojamojo laikotarpio VDU bazė.
5. Suskaičiuojamos faktiškai dirbtos dienos (arba valandos) per tą patį skaičiuojamąjį laikotarpį pagal darbuotojo grafiką.
6. VDU bazė dalinama iš dirbtų dienų (valandų) skaičiaus - gaunamas VDDU (arba VVDU).

Atrodo paprasta, tačiau velnias slypi detalėse, ypač kai susiduriama su nestandartinėmis situacijomis.

Sudėtingesni atvejai ir niuansai VDU skaičiavime

Be standartinių situacijų, praktikoje dažnai pasitaiko atvejų, reikalaujančių papildomo dėmesio ir specifinių Aprašo nuostatų taikymo.

Darbo užmokesčio indeksavimas:

Jei skaičiuojamuoju laikotarpiu ar po jo, bet iki išmokos mokėjimo pradžios, darbuotojui buvo padidintas darbo užmokestis (pvz., dėl pareigų pasikeitimo, bendro algų kėlimo įmonėje), VDU skaičiuojamas atsižvelgiant į padidintą darbo užmokestį. Tai reiškia, kad pajamos, gautos iki padidinimo, yra indeksuojamos (padidinamos) koeficientu, kuris apskaičiuojamas padalinus naują darbo užmokestį iš senojo.

Darbuotojas dalį skaičiuojamojo laikotarpio sirgo arba atostogavo:

Apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, neįskaitomos dienos ar valandos, kai darbuotojas faktiškai nedirbo įmonėje, taip pat piniginės sumos, išmokėtos už tas dienas ar valandas. Tai reiškia, kad prastovos (ar dalinės prastovos) laikas ir gautas darbo užmokestis už prastovą (ar dalinę prastovą) nėra traukiamas į vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimą.

Pavyzdžiui, darbuotoja iškart po motinystės atostogų prašo suteikti 2 savaičių kasmetines atostogas. Reikia paskaičiuoti atostoginius už 10 d.d. Šiuo atveju negalime apskaičiuoti VDU imdami 3 paskutinių mėnesių, nes motinystės atostogų metu darbuotoja negavo algos.

Premijos už ilgesnį nei 3 mėnesių laikotarpį:

Premijos, nurodytos Aprašo 3.5 papunktyje, išmokėtos už ilgesnį kaip 3 mėnesių, bet ne ilgesnį kaip 12 mėnesių laikotarpį (metinės premijos), į VDU skaičiavimą įtraukiamos imant ketvirtadalį bendros jų sumos per 12 mėnesių, einančių prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas VDU. Gautas dydis pridedamas prie ketvirčio premijos, mokamos už ketvirčio darbo rezultatus ir išmokėtos vieną iš skaičiuojamojo laikotarpio mėnesių (jei išmokėtos kelios ketvirčių premijos, imama paskutinė), ir suma dalijama iš skaičiuojamojo 3 mėnesių laikotarpio darbo dienų ar valandų skaičiaus pagal darbuotojo darbo grafiką (jeigu jo nėra, - pagal įmonės darbo (pamainos) grafiką).

Prastovos:

Žodis „prastova“ šiomis dienomis yra itin dažnai linksniuojama sąvoka. Buhalteriams ir eiliniams darbuotojams kyla neaiškumų dėl to, kaip reiktų skaičiuoti nepanaudotų atostogų išmoką tuo atveju, kai atleidžiamas prastovoje esantis darbuotojas. Kompensacija už nepanaudotas atostogas skaičiuojama pagal vidutinio darbo užmokesčio (VDU) apskaičiavimo nuostatas. Vidutinis darbo užmokestis yra skaičiuojamas[1] pagal teisinius reglamentus - Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašą[2]. Įprastai kompensacija už nepanaudotas atostogas yra apskaičiuojama iš paskutinių trijų darbo mėnesių vidurkio. Dienos vidurkis šiame pavyzdyje - 50€. Atsakymas yra pateiktas laiške, gautame iš VDI - VDU esant prastovoje skaičiuojamas iš sutartyje sulygto atlygio. Tai reiškia, kad darbo sutartis yra pagrindas[3]. Kiti pastaraisiais metais dėl karantino dažnai kylantys klausimai: ar darbuotojui būnant prastovose yra skaičiuojamas darbo stažas ir ar skaičiuojant kompensaciją už nepanaudotas atostogas reikia įtraukti laikotarpį prastovose.

[1] 2017 06 21 Vyriausybės nutarimas Nr. 496 Dėl Darbo kodekso įgyvendinimo (aktuali redakcija nuo 2020 10 06)

[2] Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašas, patvirtintas LR Vyriausybės nutarimu Nr.

Pavyzdžiai:

• Pavyzdžiui, darbuotojas priimtas į darbą 2020-03-02. Nuo 2020-04-29 nusprendė išeiti iš darbo. Nepanaudotų atostogų likutis 3.22 d.d. Skaičiuojant kompensaciją už nepanaudotas atostogas reikalingas VDU, kuris būtų skaičiuojamas remiantis 2020 m.
• Pavyzdžiui, darbuotojas dirbantis įprastu 8 val., 5 d.d. grafiku, atleidžiamas pagal DK 57 str. Jam turi būti išmokėta 2 jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka. 2021 m. patvirtintas metinis vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius esant penkių darbo dienų savaitei yra 21 darbo diena (252 darbo dienos : 12 mėnesių).
• Pavyzdžiui, darbuotojas per paskutinius 3 mėnesius, einančius prieš atostogų pradžią, dirbo 63 dienas ir jam priskaičiuotas 6782.61 EUR darbo užmokestis. Skaičiuojant vidutinį darbo dienos užmokestį reikia padalinti priskaičiuotą darbuotojo arbo užmokestį 6782.61 EUR iš faktiškai dirbtų dienų, t.y. iš 63.

Su šia tema susijusi konsultacija „Priedai ir VDU apskaičiavimas nuo 2017-07-01“. Taigi tais atvejais, kai įmonė apskaičiuodama VDU įtraukia viską, ką išmoka darbuotojams, net jeigu dėl priedų ar premijų nėra jokių susitarimų, keisti darbo sutarčių ar kas mėnesį rašyti sutarčių priedų nebūtina.

tags: #ar #i #vdu #skaiciavima #itraukiama #ligos