Daugelis darbuotojų susiduria su situacija, kai kartu su atleidimo iš darbo prasideda ir laikinas nedarbingumas (biuletenis). Svarbu suprasti, kokios yra teisės ir pareigos šioje situacijoje: ar darbdavys gali atleisti sergantį darbuotoją, ar darbuotojas gali pats nutraukti darbo sutartį būdamas laikinai nedarbingas, kokios išeitinės išmokos priklauso ir kaip vertinamos konkretų atvejį lemiančios aplinkybės.
Ar darbdavys gali atleisti darbuotoją, turintį biuletenį?
Pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodeksą darbdavys negali nutraukti darbo sutarties su darbuotoju, kuris yra laikinai nedarbingas, išskyrus tam tikras išimtis. Darbo kodekso 65 straipsnio 6 dalis nustato, kad jeigu darbo sutarties pasibaigimo dieną darbuotojas yra laikinai nedarbingas, darbo santykių pasibaigimo diena nukeliama iki laikinojo nedarbingumo pabaigos. Tačiau yra keletas atvejų, kai darbo sutartis vis dėlto gali būti nutraukta arba kai darbuotojas pats gali nutraukti sutartį nedarbingumo metu.
Kada atleidimas nedarbingumo metu yra draudžiamas?
- Darbdavys draudžiamas nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva darbuotojo laikinio nedarbingumo laikotarpiu (DK 61 ir 131 str.).
- Jeigu darbdavys jau buvo pradėjęs darbo sutarties nutraukimo procedūrą prieš darbuotojui tampant laikinai nedarbingu, procesas privalo būti sustabdytas iki nedarbingumo pabaigos, jei nekyla išimtinių atvejų.
- Atleidimo datos nukėlimas įgyvendinamas, kai darbo sutarties pasibaigimo diena sutampa su darbuotojo nedarbingumo laikotarpiu - darbo santykių pasibaigimo diena nukeliama iki laikinojo nedarbingumo arba atostogų pabaigos.
Kokios yra išimtys?
Yra tam tikros išimtys, kai atleidimas nedarbingumo metu gali būti teisėtas, pavyzdžiui:
- darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva, jeigu pats darbuotojas pateikia prašymą nutraukti darbo sutartį - DK 127 str. ir DK 131 aiškinimas; darbuotojas, būdamas nedarbingas, gali pateikti prašymą išeiti ir darbo sutartis gali būti nutraukta pagal jo prašymą;
- darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu - abipusiu susitarimu sutartis gali būti nutraukta nepriklausomai nuo darbuotojo sveikatos būklės;
- grubūs darbo drausmės pažeidimai - jeigu darbuotojas padarė šiurkštų pažeidimą, tai gali būti pagrindas nutraukti sutartį ir nedarbingumo pažymėjimas ne visada užkerta kelią;
- terminuotės sutarties pasibaigimas arba įmonės veiklos sustabdymas, reorganizacija - tam tikrais atvejais tai gali būti pagrindas nutraukti darbo sutartį, tačiau darbdavys privalo laikytis įstatymo procedūrų.
Ar darbuotojas gali pats pateikti prašymą nutraukti darbo sutartį būdamas nedarbingas?
Taip. Darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva ir tai daryti jis gali bet kada, įskaitant ir laiką, kai yra laikinai nedarbingas. DK 127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta darbuotojo teisė nutraukti neterminuotą, taip pat terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai raštu įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika darbo dienų (kolektyvinė sutartis gali nustatyti kitokį ne ilgesnį nei vieno mėnesio terminą).
Jei darbuotojas prašo atleisti jį konkrečią datą ir neprašo atidėti atleidimo, darbdavys turi atleisti tos dienos arba pagal susitarimą nurodytą dieną. Prašymas niekur „nedingsta“ - jį pakanka pateikti raštu ir papildomų veiksmų dažniausiai nereikia.
Taip pat skaitykite: Lietuvos socialinių ekstremaliųjų situacijų analizė
Kada darbuotojui priklauso išeitinė išmoka?
Išeitinė išmoka priklauso pagal atleidimo pagrindą ir darbo sutarties rūšį:
- Jei darbuotojas be kaltės atleidžiamas darbdavio iniciatyva, jam turi būti išmokėta dviejų vidutinių darbo užmokesčių (VDU) dydžio išeitinė išmoka.
- Nutraukiant darbo sutartį nesant šalių valios dėl teismo sprendimo, taip pat privaloma išmokėti dviejų mėnesių VDU dydžio išeitinę.
- Jei apie atleidimą nebuvo įspėta iš anksto (pvz., apie atleidimą pranešama prieš 3 darbo dienas ar mažiau), taikomas kitas DK straipsnis - darbuotojui gali priklausyti net šešių mėnesių VDU dydžio išmoka.
- Jeigu darbuotojas nutraukia darbo sutartį savo iniciatyva dėl svarbių priežasčių (pvz., negali dirbti dėl ligos arba slaugo kitą asmenį), darbdavys privalo išmokėti dviejų VDU dydžio išeitinę.
- Darbdavys ir darbuotojas gali susitarti nutraukti sutartį be prievolės mokėti išeitinės - darbo kodeksas to nenumato kaip privalomo.
- Terminuotoms sutartims galioja tos pačios sąlygos, tačiau jeigu darbo sutartis pasibaigia sutarties terminu, išeitinės išmokos nėra mokamos, išskyrus terminuotas sutartis ilgesnes nei dveji metai - tokiu atveju priklauso vieno mėnesio VDU dydžio išeitinė.
Kokios yra „svarbios priežastys“, leidžiančios darbuotojui nutraukti sutartį dėl sveikatos?
Darbo kodeksas (DK 56 str. 1 d. 3 p.) numato baigtinį svarbių priežasčių sąrašą, kuriomis darbuotojas gali nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva ir gauti išeitinę išmoką:
- ilgai trunkanti prastova ne dėl darbuotojo kaltės;
- du mėnesius iš eilės nesumokamas visas atlyginimas arba daugiau nei du mėnesius darbdavio nevykdomi įsipareigojimai;
- darbuotojui negalint dirbti dėl ligos, neįgalumo arba specialios rūpybos kito asmens;
- kitais DK numatytais atvejais.
Darbuotojui teikdamas pareiškimą dėl darbo sutarties nutraukimo DK 56 str. 1 d. 3 p. pagrindu, reikia pateikti sveikatos priežiūros įstaigos dokumentą - gydytojo išvadą, ANTA sprendimą ar kitą medicininį pagrindimą, kuriame nurodyta, kad darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijų.
Ką reiškia ilgai trunkantis nedarbingumas ir kada darbdavys gali inicijuoti nutraukimą dėl sveikatos?
Jeigu darbuotojas dėl ligos negali atlikti savo darbo funkcijų ilgą laiką, Darbo kodeksas suteikia darbdaviui teisę nutraukti darbo sutartį pagal tam tikras nuostatas, tačiau tik laikantis procedūrų:
- jei laikinasis nedarbingumas trunka ilgiau nei 120 dienų per metus be pertraukos arba 140 dienų per metus su pertraukomis, darbdavys gali turėti pagrindą nutraukti darbo sutartį;
- jei pagal medicinos išvadas darbuotojas dėl sveikatos būklės objektyviai nebegali eiti ankstesnių pareigų ar atlikti darbo, galima nutraukti sutartį pagal DK 136 str. 1 d. 4 p.;
- vien ilgo sirgimo faktas pats savaime negali būti teisinis pagrindas nutraukti sutartį be papildomų medicininių išvadų apie netinkamumą atlikti pareigų.
Įspėjimo terminai, specialios grupės ir papildomos garantijos
Įstatyme numatyti ilgesni įspėjimo terminai tam tikroms pažeidžiamoms darbuotojų grupėms. Pvz., neįgaliesiems ar sergantiems darbuotojams, taip pat auginantiems vaikus iki 18 m., darbdavys privalo įspėti prieš 6 savaites (jei išdirbta mažiau nei 1 m.) arba prieš 3 mėn., priklausomai nuo situacijos.
Taip pat skaitykite: smurto prevencija mokykloje
Be to, darbuotojams, dirbusiems pas tą patį darbdavį ilgiau nei 5 metus, gali priklausyti papildoma ilgalaikio darbo išmoka iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo.
Praktiniai atvejai ir dažniausiai kilę klausimai
Kartais kyla praktiški klausimai dėl atleidimo datos ir biuletenio pratęsimo. Pvz., jei darbuotojo biuletenis baigiasi vasario 8 d., ar atleidimo data galėtų būti vasario 9 d.? Jei darbuotojas pareiškime aiškiai prašo atleisti tam tikrą dieną ir neprašo atidėti, darbdavys turi atleisti prašomą dieną. Jei norite būti atleista po nedarbingumo - tai reikia aiškiai nurodyti prašyme.
Jeigu darbdavys nori atleisti darbuotoją, kuris jau ilgą laiką yra laikinai nedarbingas (pvz., metus), tai sudėtingas klausimas: atleisti galima tik pagal DK 129 str. dėl svarbių priežasčių (pvz., struktūriniai pertvarkymai ar kitos objektyvios priežastys), tačiau liga pati savaime nėra tokia priežastis, nebent yra medicininė išvada, kad darbuotojas negali dirbti savo pareigų.
Ką daryti, jei manote, kad atleidimas buvo neteisėtas?
- Kreiptis į Darbo ginčų komisiją per 1 mėnesį nuo atleidimo (kai kur nurodoma 3 mėnesiai - laikotarpis priklauso nuo procedūros), todėl nedelskite.
- Rinkti visą dokumentaciją: prašymus, darbdavio pranešimus, medicinines išvadas, susirašinėjimą su darbdaviu.
- Kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją arba darbo teisės specialistus dėl konsultacijos.
- Reikalauti kompensacijos arba sugrąžinimo į darbą, jei nustatoma, kad atleidimas buvo neteisėtas; neteisėto atleidimo kompensacijos gali siekti iki 18 VDU priklausomai nuo darbo stažo ir ginčo trukmės.
Ką daryti, jei reikia pratęsti biuletenį ar laikinai negrįžti į darbą?
Jeigu gydytojas pratęsia nedarbingumo laikotarpį, darbo santykių pasibaigimo data, pagal DK 65 str. 6 d., nukeliama iki nedarbingumo pabaigos. Jei darbuotojas nori atleisti save po nedarbingumo - aiškiai nurodykite tokį pageidavimą prašyme; prašymas išlieka, jį kartoti nereikia. Jei darbuotojas prašo būti atleistam konkrečią dieną, darbdavys turi atleisti tos dienos arba pagal susitarimą nurodytą dieną.
Ligos išmokos, biuletenio trukmė ir socialinės garantijos
Gydantis gydytojas išduoda elektroninį nedarbingumo pažymėjimą (biuletenį). Nedarbingumas gali būti tęsiamas iki 122 kalendorinių dienų be pertraukų arba iki 153 kalendorinių dienų su pertraukomis per pastaruosius 12 mėn.; ilgesniam laikui pratęsia Gydytojų konsultacinė komisija (GKK).
Taip pat skaitykite: VPB Oficialus Biuletenis
Ligos išmoką už pirmas dvi kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, moka darbdavys (ne mažiau kaip 62,06 proc. VDU). Nuo trečios dienos ligos išmoką moka „Sodra“, jeigu darbuotojas turi reikiamą ligos socialinio draudimo stažą. Ligos išmoka skaičiuojama pagal kompensuojamąjį uždarbį, apskaičiuotą iš paeiliui einančių trijų mėnesių prieš susirgimą.
Yra nustatytos „grindys“ ir „lubos“ ligos išmokai: minimali mėnesio ligos išmoka siekia tam tikrą procentą VDU, o maksimalios išmokos dydis priklauso nuo VDU ribų.
Ar darbdavys gali versti rinktis tarp draudimo išmokos ir išeitinės?
Ne, darbdavys negali versti darbuotojo rinktis tarp papildomo sveikatos draudimo išmokos ir išeitinės kompensacijos. Papildomo draudimo išmoka yra santykis tarp darbuotojo ir draudimo bendrovės, ir darbdavio pareiga išmokėti išeitinę lieka neatšaukiama.
Praktiniai patarimai darbuotojams ir darbdaviams
- Darbuotojams: aiškiai suformuluokite prašymą, nurodykite pageidaujamą atleidimo datą (jei norite būti atleisti ne nedarbingumo metu - nurodykite tai) ir pateikite reikiamus medicininius dokumentus, jei nutraukiate sutartį dėl sveikatos.
- Darbdaviams: laikykitės DK nuostatų, nespauskite darbuotojo rašyti prašymo išeiti savo noru ligos metu - tai gali būti laikoma neteisėtu spaudimu; jeigu buvo pradėta nutraukimo procedūra prieš darbuotojui tampant nedarbingam, sustabdykite procedūrą iki nedarbingumo pabaigos, jeigu tai taikoma.
- Abiem šalims: saugokite raštišką susirašinėjimą, medicininius dokumentus, darbo sutarties pakeitimus ir kitus susijusius dokumentus.
Trumpa lentelė: kada išeitinė išmoka priklauso?
| Atleidimo pagrindas | Išeitinė priklauso? | Kiek? |
|---|---|---|
| Darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės | Taip | 2 VDU |
| Darbo sutartis nutraukta teismo (ne dėl šalių susitarimo) | Taip | 2 VDU |
| Nutraukta be išankstinio įspėjimo (3 darbo dienos ar mažiau) | Taip | 6 mėn. VDU (pagal kitą DK įstatymą) |
| Darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių (pvz., ligos) | Taip | 2 VDU (jei pagrindas įrodytas) |
| Terminuota sutartis pasibaigus terminui | Ne (išimtis: >2 metai) | Jeigu >2 m. - 1 mėn. VDU |
Ši informacija paremta Darbo kodekso nuostatomis, teismų praktika ir valstybinių institucijų (VDI, „Sodra“) aiškinimais. Kiekvienu konkrečiu atveju rekomenduojama kreiptis į darbo teisės specialistus arba Valstybinę darbo inspekciją.
tags: #ar #galimas #biuletenis #kai #atleidimas