Moksliniai tyrimai rodo, kad dažniausios smurto prieš moteris formos - smurto artimoje aplinkoje - rodikliai nemažėja. Smurtas artimoje aplinkoje iš esmės yra smurtas lyties pagrindu, neproporcingai paveikiantis moteris. Nepaisant nacionalinių ir tarptautinių pastangų, smurto artimoje aplinkoje mastas ir intensyvumas Lietuvoje išlieka didelis. Reagavimas į smurtą ir jį patyrusių asmenų apsaugos organizavimas yra nepakankamai veiksmingi. Specialusis apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje teisinis reglamentavimas Lietuvoje palyginti nesenas, tačiau jo taikymo praktika jau atskleidė jo disfunkcijas, konkurenciją su BK ir BPK.
Teisinis reguliavimas ir praktika
Nacionalinis apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje teisinis reguliavimas ir ypač jo taikymo praktika stokoja doktrininio metodologinio pagrindo. Tai lemia apsaugos nuo tokio pobūdžio smurto neefektyvumą, netinkamą tarptautinių įsipareigojimų vykdymą. Paminėti aspektai rodo realų poreikį kuo greičiau spręsti problemą, kaip užtikrinti efektyvų Lietuvos valstybės pozityviosios pareigos saugoti asmenis nuo smurto artimoje aplinkoje vykdymą. Kadangi pavojingiausios tokio smurto formos yra kriminalizuotos, tai šios pareigos vykdymas pirmiausiai yra sietinas su tinkamu baudžiamųjų materialinių ir procesinių priemonių taikymu. Siekiant tinkamai kriminalizuoti smurtą artimoje aplinkoje ir nustatyti proporcingas baudžiamosios atsakomybės priemones, pirmiausiai būtina išanalizuoti smurto, jo vykdytojų ir aukų specifiką, taip pat įvertinti, ar esama smurto kriminalizavimo sistema yra pakankama, ar visgi būtina speciali baudžiamąją atsakomybę nustatanti norma.
Apklausos duomenys 2019-2022 metais
Moksliniai tyrimai rodo, kad dažniausios smurto prieš moteris formos - smurto artimoje aplinkoje - rodikliai nemažėja. Smurtas artimoje aplinkoje iš esmės yra smurtas lyties pagrindu, neproporcingai paveikiantis moteris. Nepaisant nacionalinių ir tarptautinių pastangų, smurto artimoje aplinkoje mastas ir intensyvumas Lietuvoje išlieka didelis. Reagavimas į smurtą ir jį patyrusių asmenų apsaugos organizavimas yra nepakankamai veiksmingi. Specialusis apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje teisinis reglamentavimas Lietuvoje palyginti nesenas, tačiau jo taikymo praktika jau atskleidė jo disfunkcijas, konkurenciją su BK ir BPK. Nacionalinis apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje teisinis reguliavimas ir ypač jo taikymo praktika stokoja doktrininio metodologinio pagrindo. Tai lemia apsaugos nuo tokio pobūdžio smurto neefektyvumą, netinkamą tarptautinių įsipareigojimų vykdymą. Paminėti aspektai rodo realų poreikį kuo greičiau spręsti problemą, kaip užtikrinti efektyvų Lietuvos valstybės pozityviosios pareigos saugoti asmenis nuo smurto artimoje aplinkoje vykdymą. Kadangi pavojingiausios tokio smurto formos yra kriminalizuotos, tai šios pareigos vykdymas pirmiausiai yra sietinas su tinkamu baudžiamųjų materialinių ir procesinių priemonių taikymu. Siekiant tinkamai kriminalizuoti smurtą artimoje aplinkoje ir nustatyti proporcingas baudžiamosios atsakomybės priemones, pirmiausiai būtina išanalizuoti smurto, jo vykdytojų ir aukų specifiką, taip pat įvertinti, ar esama smurto kriminalizavimo sistema yra pakankama, ar visgi būtina speciali baudžiamąją atsakomybę nustatanti norma. Doc. Dr. 2019 -2022 m. buvo įgyvendinamas projektas „Smurtas artimoje aplinkoje: prevencija, apsauga, pagalba, bendradarbiavimas“. Čia pateikiami paskutiniojo, 2022 m. atlikto tyrimo rezultatai, juos lyginant su ankstesniais, 2019 ir 2020 m. tyrimų rezultatais. Be to, dauguma rezultatų lyginami su ankstesniais SADM užsakymu atliktų tokių apklausų 2014, 2015, 2016 ir 2017 m. (žr. nuorodas literatūros sąraše) rezultatais. Jos buvo atliktos, panaudojant tokį patį klausimyną, kasmet šiek tiek jį patobulinant. Rezultatų palyginamumui ir 2019 - 2022 m. Ilgalaikė rezultatų dinamika labai prasminga, tuomet gerai matosi kitimo tendencijos, o neatitinkančius bendrų tendencijų rezultatus galima arba atmesti, arba paaiškinti tuo metu įvykusiais ekstremaliais įvykiais. Visuomenės nuomonė (nekalbant apie politiką, kai visuomenės nuomonė paveikiama skandalų) kinta lėtai, nebent įvykktų koks nors nepaprastai svarbus įvykis, todėl trumpo laikotarpio rezultatų kitimas neturėtų būti labai greitas, rezultatai greičiausiai turėtų nuosekliai nežymiai kisti arba svyruoti paklaidų ribose. Šių apklausų rezultatų paklaidų ribos turėtų būti apie 3%. Atsakymai apie smurto patyrimą per visą gyvenimą turėtų mažai skirtis, nes per 5 metus taikaus gyvenimo didelio smurto protrūkių ar sumažėjimo neturėtų būti. Teoriškai būtų galima prognozuoti, kad pasisakiusių apie tai, kad patyrė smurtą artimoje aplinkoje turėtų šiek tiek didėti, nes pastaraisiais metais (ypač priėmus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą 2011 m.) visuomenėje daug daugiau kalbama apie smurtą artimoje aplinkoje, ir žmonės turėtų mažiau slėpti savo smurto patirtį. Ankstyviausias panašus visuomenės nuomonės tyrimas, kiek man žinoma, buvo atliktas 1997 m. (Purvaneckienė, 1999a). Klausimynas skyrėsi nuo aukščiau minėtų dabartinių, bet kai kurie klausimai buvo beveik tokie patys, tik 1997 m. buvo vartojamas išsireiškimas „smurtas šeimoje“, o dabartiniuose klausimynuose - „smurtas artimoje aplinkoje“.
Svarbiausi 2022 m. rezultatai
- 77% apklaustųjų patartų artimam žmogui, patyrusiam smurtą artimoje aplinkoje, kreiptis į policiją; 15% - į moterų NVO.
- Didėja pasitikėjimas policija: 2019 m - 14%, 2020 - 15%, 2022 - 17%.
- Palaipsniui didėja SPC/ SKPC žinomumas: 2019 m. mažesnis intervalas, 2022 m. įvertinimai aukštesni.
- Patyrusieji smurtą dažnai nurodo, į ką kreiptis: 2019 m. 70% nurodė policiją, 2022 m. 77%.
- 55,8% patyrusių smurtą žinojo pagalbą teikiančias įstaigas, o nepatyrusių - 42,6%.
- Didesnis nuomonės apie tai, kas labiausiai kenčia nuo smurto, įsivaizdavimas: moterys dažnai laikomos pagrindinėmis aukomis, tačiau 2022 m. visuomenė suvokia vaikų ir moterų patirtis įvairiai.
Smurto ratas ir galios kontrolės ratas
Dažniausiai smurtas šeimoje yra pasikartojantis elgesys, vadinamas smurto ratu. Jį sudaro trys etapai: Įtampos augimas, Smurto proveržis ir Medaus mėnuo. Ilgainiui pirmieji etapai ilgesni, „medaus mėnesio“ etapas trumpėja. Jei moteris pasiryžsta nutraukti smurtinius santykius, ratas nutrūksta. Tačiau dažnai smurtas grįžta į pradinį etapą, kol pasiekiama galutinė teisinė arba asmeninė pabaiga.
„Galios ir kontrolės ratas“ pateikia aštuonias taktikų grupes, kuriomis smurtautojas siekia įbauginti ir kontroliuoti auką. Naudojant vieną ar keletą jų, smurtas sistemingai kontroliuoja aukos mintis, įsitikinimus ir elgesį. Kai aukos pasipriešina, smurtas gali pasikartoti su papildomis jėgos priemonėmis.
Taip pat skaitykite: Naujienų gavimas Lietuvoje per socialinius tinklus
Kreipimosi vietos ir pagalba
Akredituoti specializuotos kompleksinės pagalbos centrai (SKPC) teikia nemokamą, konfidencialią, specializuotą pagalbą smurtą patyrusiesiems visoje Lietuvoje. Pagalbą sudaro emocinė parama, psichologinės ir teisinės konsultacijos, informavimas bei tarpininkavimas tarp institucijų. SKPC darbuotojai teikia pagalbą nepriklausomai nuo įrašų dydžio ar pobūdžio.
Pagalbą galima gauti telefonu, internetu ar asmeniškai. SKPC dirba penkias dienas per savaitę, dažnai nuo 9 iki 17 val. Klauskite bendrojo telefono numerio 8 700 55516. Lietuvoje taip pat veikia regioniniai centrai, pavyzdžiui Moterų informacijos centras Vilniuje (el. paštas ir telefonai nurodyti tekste).
Jeigu patiriate smurtą ar jo grėsmę, nedelsiant skambinkite 112: policija privalo atvykti ir pašalinti smurtautoją iš gyvenamosios aplinkos. Specializuotą pagalbą teiks SKPC kontaktų tinklas arba skambučiai į konkrečius centrus ir jų darbo laikai.
Baudžiamoji atsakomybė ir taikytinos priemonės
Susidūrus su smurtu artimoje aplinkoje Lietuvoje, dažnai yra taikomas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnį. Teisiniuose procesuose gali būti taikomas susitaikymas, siekiant sutrumpinti tyrimą ir teistumą. Susitaikymas gali būti susijęs su nukentėjusiojo ir kaltininko susitarimu, tačiau būtina nepamiršti, kad tokie sprendimai turi būti laikomi teismo sprendimuose ir atitinka įstatymo nuostatas.
Nors susitaikymas gali suteikti tam tikras žalos atlyginimo galimybes, dauguma aukų patiria ir ilgalaikes pasekmes. Mediacija gali būti naudinga tiek aukai, tiek kaltininkui ir teismams, tačiau jos taikymas priklauso nuo konkrečios bylos ir įstatymų. Nacionaliniai tyrimai rodo, kad visapusišką pagalbą teikti būtina, ypač kai kalbama apie susitaikymo galimybes ir pareigų vykdymą tarptautiniuose įsipareigojimuose.
Taip pat skaitykite: Socialiniai tinklai Lietuvoje
Kaip atpažinti smurtą ir ką daryti
- Pasitikrinkite, ar esate smurtiniuose santykiuose, atsakydami į pateiktus klausimus; kilus klausimams, skambinkite nurodytais numeriais.
- Jūsų teisės prasideda įvykus ikiteisminiam tyrimui dėl smurto artimoje aplinkoje: teisės į išsikraustymą, teisė kreiptis ir neprivalumo rašyti pareiškimą pirmuoju žingsniu.
- Kreipkitės į SKPC dėl emocinės paramos, teisinės konsultacijos ir tarpininkavimo (galima raštu ar telefonu).
- Jei jaučiate pavojų, skambinkite 112; policija privalo pašalinti smurtautoją iš jūsų aplinkos.
Kur kreiptis pagalbos ir kontaktai
SKPC teikia pagalbą visoje Lietuvoje; galite kreiptis į Vilniaus Moterų informacijos centrą ar kitus regioninius centrus. Be to, skambinant į vieną numerį 8 700 55516 galite gauti informacijos ir pagalbos dėl paslaugų sąlygomis. Specializuotą pagalbą teikiantys darbuotojai atvyksta be išlygų, kai tik yra pranešama apie smurtą.
Apibendrinimas ir pokyčiai laikui bėgant
Smurto artimoje aplinkoje mastas Lietuvoje išlieka didelis, o visuomenės požiūris į jo mastą ir pavojų kinta lėtai. Visuomenė vis daugiau suvokia būtinybę pagalbos teikimo mechanizmams - dažnai metų dėka viešų kampanijų ir žiniasklaidos dėmesio. 2022 m. tyrimai parodė, kad didėja pasitikėjimas policija, didėja žinojimas apie SKPC ir didėja tikimybė kreiptis pagalbos. Tačiau vis dar išlieka problemos dėl teisinio reguliavimo praktikų ir disfunkcijų, kurių sprendimas reikalauja išsamesnio doktrininio metodologinio pagrindo bei didesnės koordinacijos tarp institucijų.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo specialistų poreikis Lietuvoje
tags: #apklausa #smurtas #pries #moteris #technine #ataskaita