Slaugant sergantį šeimos narį praradusiems galimybę gauti darbo pajamas yra skiriama ligos išmoka. Ji mokama tuo atveju, jei asmuo yra apdraustas ligos socialiniu draudimu ir iki laikinojo nedarbingumo dienos yra sukaupęs bent 3 mėnesių stažą per paskutinius 12 mėnesių arba bent 6 mėnesių stažą per pastaruosius 2 metus.
Kam priklauso ligos išmoka prižiūrint vaiką ar kitą šeimos narį
Gauti ligos išmoką vaikui slaugyti ar prižiūrėti gali tėvai, įtėviai, seneliai, globėjai, budintys globotojai, nuolatiniai globotojai ar vaiką laikinai prižiūrintys asmenys. Išmoką pakaitomis gali gauti skirtingi teisę į ją turintys paminėti asmenys. Savarankiškai dirbantys gyventojai, išskyrus vykdančius veiklą pagal verslo liudijimą, taip pat gali gauti ligos išmoką. Savarankiškai dirbančiam asmeniui ji skiriama tik tada, kai gyventojas apdraustas ligos socialiniu draudimu ir yra sukaupęs reikiamą stažą.
Tiesa, kai kuriais atvejais ligos išmoka mokama, nors stažo ir nepakanka. Pavyzdžiui, jeigu asmuo nekaupė reikiamo stažo, nes jam buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos, tokiu atveju ligos socialinio draudimo stažas skaičiuojamas iš 24 mėnesių laikotarpio, buvusio iki vaikui sukanka 2 metai. Ligos išmoką taip pat gali gauti asmenys iki 26 metų, kurie neįgijo reikiamo stažo, nes pastaruosius metus ar dvejus mokėsi pagal bendrojo ugdymo ar profesinio mokymo programas, studijavo aukštojoje mokykloje ir jei laikinas nedarbingumas prasideda per 6 mėnesius nuo mokslų ar studijų pabaigos. Ši išmoka priklauso ir tiems, kurie reikiamo stažo neįgijo, nes pastaruosius metus ar dvejus buvo privalomosios karo tarnybos karys ar atliko alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą ir jeigu laikinasis nedarbingumas prasideda per 6 mėnesius nuo tarnybos pabaigos.
Ligos išmoka slaugant ar prižiūrint šeimos narį yra 65,94 proc. nuo darbo užmokesčio ant popieriaus. „Sodros“ informacinėje svetainėje kiekvienas dirbantysis gali pasitikrinti, kokia preliminari ligos išmoka slaugant šeimos narį ar prižiūrint vaiką ar kitą asmenį jam priklausytų. Remiantis skaičiuokle, jei asmens draudžiamosios pajamos siekia 1 500 eurų ant popieriaus, už visą lapkričio mėnesį 2 metų vaiko slaugos jis preliminariai gautų apie 523 eurus į rankas.
Senelių teisės gauti ligos išmokas prižiūrint anūkus - pokyčiai ir išimtys
Eglės Radišauskienės teigimu, pataisos dėl ligos išmokų seneliams galiotų atgaline data - nuo kovo 16-osios, kai buvo paskelbtas karantinas. Komitetas svarstė Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisas, leidžiančias per karantiną vaikus prižiūrėti seneliams ir gauti ligos išmoką. Dėl šios išimties Seimas apsispręs kitą savaitę. E. Radišauskienės teigimu, vidutinė išmoka seneliams siektų apie 600 eurų.
Taip pat skaitykite: Nedarbingumo išdavimas slaugant anūkus
Dabar anūkus prižiūrintys seneliai gali gauti ligos išmoką tik tada, kai bent vienas iš tėvų negali dirbti nuotoliniu būdu arba jiems nepaskelbta prastova. Kitais atvejais šie žmonės gali gauti nedarbingumą, kuris pagrįstų nebuvimą darbe, tačiau negauna išmokos. Slaugyti anūkus gaudami nedarbingumo pašalpas nuo kitų metų galės ir dirbantys vaikų seneliai.
Seimas ketvirtadienį vienbalsiai 86 parlamentarams buvus už priėmė tokią Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisą. Numatyta, kad ji įsigalios nuo 2018 metų sausio. Slaugant susirgusį vaiką iki 14 metų, 80 proc. atlyginimo dydžio pašalpa būtų mokama ne ilgiau kaip 14 dienų.
Nedarbo išmoka slaugantiems asmenims
Slaugantys negalią turinčius asmenis yra draudžiami nedarbo socialiniu draudimu. Norint gauti šią išmoką, reikia registruotis Užimtumo tarnyboje (UŽT) ir gauti bedarbio statusą. Ši išmoka skiriama tiems, kurie per paskutinius 30 mėnesių iki įsiregistravimo UŽT turi bent 12 mėnesių nedarbo socialinio draudimo stažą. Jei nedarbo išmoka priklauso, ji mokama 9 mėnesius.
Išmoką sudaro pastovioji ir kintamoji dalys. Pastovioji šiais metais dar sudaro 215,01 eurų (nuo Naujųjų metų turėtų pasiekti 241,5 euro), o kintamoji priklauso nuo buvusio darbo užmokesčio ir sumokėtų „Sodros“ įmokų. Pirmaisiais mėnesiais išmoka yra didesnė, vėliau ji mažėja.
| Laikotarpis | Nedarbo išmokos kintamoji dalis |
|---|---|
| 1-3 mėn. | 38,79 % asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų |
| 4-6 mėn. | 31,03 % asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų |
| 7-9 mėn. | 23,27 % asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų |
Remiantis „Sodros“ skaičiuokle, jei asmens vidutinės pajamos siekė 1 500 eurų ant popieriaus, pirmus tris mėnesius jis gautų 796 eurus, 4-6 mėnesį - 680 eurų, o paskutinius tris jam būtų mokama 564 eurų siekianti išmoka.
Taip pat skaitykite: Skaitykite daugiau apie smurto prevenciją tarp kartų
Socialinės paslaugos slaugantiems šeimoms - ką galima gauti
Asmenys ar šeimos, namuose prižiūrintys ar slaugantys savo artimuosius su negalia ar senyvo amžiaus asmenis, gali kreiptis pagalbos į savo gyvenamosios vietos savivaldybę ar savivaldybės paskirtą įstaigą dėl socialinių paslaugų savo artimajam ir sau. Jiems gali būti suteiktos prevencinės socialinės paslaugos, tokios kaip individualios ar grupinės konsultacijos, savitarpio pagalbos grupės tiems, kurie patiria sunkumų asmeniniame gyvenime, šeimoje ir kt. Taip pat bendros socialinės paslaugos kaip kad informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas ir atstovavimas, kitais atvejais - specialios socialinės paslaugos.
Pavyzdžiui, kai asmeniui su negalia reikia saugiai nuvykti į sveikatos priežiūros ar kitas įstaigas, organizuojamas transportas. Asmenims, stokojantiems pajamų, gali būti teikiama pagalba maistu, drabužiais ir kt. Kai šeima patiria emocinius išgyvenimus šeimos nariams, įvertinus jų individualius poreikius, gali būti pasiūlyta psichosocialinė ar krizių įveikimo pagalba, kurią kartu su socialiniais darbuotojais gali teikti ir psichologai, sielovados darbuotojai.
Pagalba į namus
Asmenims ar šeimoms, kurie nori ir gali patys namuose prižiūrėti savo artimuosius su negalia ar senyvo amžiaus asmenis, gali būti teikiamos socialinės paslaugos į namus. Pagalba į namus - tai asmens namuose teikiamos paslaugos, padedančios asmeniui ar šeimai tvarkytis buityje, apsirūpinti maistu ir kitomis priemonėmis, gaminti maistą, rūpintis asmens higiena ir priežiūra, sumokėti mokesčius, nuvykti į sveikatos priežiūros ir kitas įstaigas, spręsti įvairias problemas, rūpintis asmeniniu ar šeimos gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime, pagal poreikį organizuojamos ir kitos reikalingos paslaugos.
Gaunant tokią paslaugą, artimuosius su negalia ar senyvo amžiaus asmenis prižiūrintys šeimos nariai gali eiti į darbą, atlikti visuomeninius įsipareigojimus. Pagalba į namus teikiama iki 10 val. per savaitę. Kai asmeniui nepakanka pagalbos į namus, o jo poreikiams tenkinti reikia daugiau paslaugų, tačiau jis vis dar gali gyventi namuose, padedamas artimųjų, jam gali būti teikiama dienos socialinė globa arba integrali pagalba asmens namuose.
Dienos socialinė globa ir integrali pagalba
Dienos socialinė globa - visuma paslaugų, kuriomis asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba dienos metu. Kai paslauga teikiama asmens namuose, ji apima informavimą ir konsultavimą, tarpininkavimą ir atstovavimą, maitinimo organizavimą, pagalbą maitinantis, asmens maitinimą, kasdienę asmens higieną ir priežiūrą, pagalbą buityje ir namų ruošoje, sveikatos priežiūros paslaugų organizavimą, palydėjimą į įvairias įstaigas ir kitas asmeniui reikalingas paslaugas, siekiant jam sudaryti galimybes gyventi savo namuose.
Taip pat skaitykite: Ar močiutė gali slaugyti anūką?
Dienos socialinė globa asmens namuose gali būti teikiama iki 25 val. per savaitę; asmeniui su negalia, kuriam nustatytas pirmojo arba antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis - iki 40 val. per savaitę, o išimtiniais atvejais, kai asmeniui, atsižvelgiant į individualius jo poreikius ir savarankiškumą, gali būti teikiama ir iki 70 val. per savaitę.
Dienos socialinė globa taip pat gali būti teikiama ir įstaigoje nuo 3 val. per dieną iki 5 dienų per savaitę. T. y. asmenys vyksta į dienos centrą, kuriame praleidžia laiką, ten yra ugdomi, palaikomi ar atkuriami jų socialiniai, kasdienio gyvenimo, darbiniai įgūdžiai, organizuojamas maitinimas, pagal poreikius organizuojamos ir teikiamos sveikatos priežiūros ir kitos paslaugos. Dienos centre asmenys gali būti globojami ištisą parą iki 5 parų per savaitę, gaudami trumpalaikę socialinę globą.
Integrali pagalba asmens namuose - tai slaugos ir dienos socialinės globos paslaugos, teikiamos asmens namuose, kuriomis tenkinami asmens slaugos ir socialinių paslaugų poreikiai, konsultuojant ir artimuosius prižiūrinčius šeimos narius, suteikiant jiems psichologinę pagalbą. Vaikams su negalia tokia pagalba gali būti teikiama ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Integralią pagalbą teikia socialinių paslaugų srities bei asmens sveikatos priežiūros specialistų mobili komanda.
Ilgalaikė ir trumpalaikė socialinė globa
Ilgalaikė ar trumpalaikė socialinė globa - tai paslaugos, kuriomis teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba savarankiškumą praradusiam asmeniui. Ji skiriama asmenims, įvertinus jų socialinės globos poreikį, kuriems būtina nuolatinė priežiūra ir net slauga, kad būtų visiškai užtikrinti asmens poreikiai, o jiems patenkinti nepakanka teikiamų paslaugų į namus ar dienos socialinės globos dienos centre. Ilgalaikė ir trumpalaikė socialinė globa viena nuo kitos skiriasi teikimo trukme, periodiškumu ir teikimo vieta.
Ilgalaikė ar trumpalaikė socialinė globa apima bendrąsias socialines paslaugas: apgyvendinimą, maitinimą, socialinių ir kasdienio gyvenimo įgūdžių ugdymą ir palaikymą, atkūrimą. Pavyzdžiui, tai gali apimti savitvarką, asmens higieną, sveikos gyvensenos įgūdžius, namų ruošos darbus, saugumą, švaros namuose palaikymą, maisto ruošimą, biudžeto planavimą, naudojimąsi banko paslaugomis, apsipirkimą, orientavimąsi aplinkoje, darbo įgūdžių ugdymą ir dienos užimtumą, laisvalaikio organizavimą ir t. t. Atsižvelgiama į tai, kokios paslaugos reikalingos asmeniui pagal jo nesavarankiškumą.
Laikino atokvėpio paslauga
Namuose slaugomų, nuolatinės priežiūros reikalaujančių vaikų ir suaugusių žmonių su negalia kartu gyvenantys artimieji dėl darbo ar asmeninių reikalų tam tikrą laikotarpį negalintys skirti laiko savo prižiūrimam asmeniui, norėdami pailsėti nuo nuolatinės priežiūros, gali gauti laikino atokvėpio paslaugas. Atsižvelgiant į prižiūrimo asmens individualius poreikius, negalią, reikalingą atokvėpio terminą ir kitas aplinkybes, gali būti pasirenkamas laikinas atokvėpis dviem atvejais.
Bendra šių paslaugų trukmė vienai šeimai per metus neturi viršyti 720 valandų. Išimtiniais atvejais, esant krizinei situacijai, kaip kad skyrybos, darbo praradimas, artimojo netektis ir pan., laikino atokvėpio paslauga gali būti nepertraukiamai teikiama iki 90 parų. Jei laikino atokvėpio paslaugą teikiantis specialistas, teikdamas laikino atokvėpio paslaugą, lieka nakvoti paslaugos gavėjo namuose, jam turi būti užtikrintos tam reikalingos sąlygos - suteiktas visas nakvynei reikalingas inventorius, sudaryta galimybė naudotis namuose esančiais indais, kitu inventoriumi bei visais patogumais, skirtais žmogaus fiziologiniams ir higienos poreikiams patenkinti. Laikino atokvėpio paslaugą teikiantis specialistas paslaugos teikimo metu turi užtikrinti asmeniui tuo metu teikiamų socialinių ir kitų paslaugų nepertraukiamumą.
Prašymas dėl laikino atokvėpio paslaugos gali būti teikiamas ir sprendimas dėl jų skyrimo gali būti priimamas vieną kartą per 2 metus. Prašyti laikino atokvėpio gali vaikų su negalia iki 18 metų tėvai, globėjai, rūpintojai, jeigu vaikui nustatytas neįgalumo lygis ir individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis. Taip pat suaugusio asmens su negalia asmens artimieji, kurie gyvena kartu ir jį prižiūri ar globoja, jeigu asmeniui nustatytas ne didesnis nei 55 proc. dalyvumo lygis ir individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis.
Mokėjimas už socialines paslaugas ir emocinė pagalba prižiūrintiesiems
Kai sprendimą skirti socialines paslaugas priima savivaldybė, dalį socialinių paslaugų kainos apmoka paslaugos gavėjas, kitą dalį - savivaldybė. Jei kreipiamasi tiesiogiai į socialinių paslaugų įstaigą, pavyzdžiui, į privačius globos namus nepateikus prašymo savivaldybei, gali tekti mokėti visą paslaugos kainą. Mokėjimo už socialines paslaugas dydis priklauso nuo asmens gaunamų pajamų, paslaugų rūšies, jų teikimo trukmės, asmens šeimyninės padėties.
Kai socialines paslaugas skiria savivaldybė, mokėjimo už socialines paslaugas dydį, įvertinęs asmens finansines galimybes, nustato savivaldybės darbuotojas, tačiau asmens mokėjimo dydis neturi viršyti lentelėje nurodytų dydžių. Savarankiškai artimuosius slaugantiems žmonėms taip pat yra teikiama emocinė ir psichologinė pagalba. Tokią pagalbą teikiančių įstaigų sąrašai skelbiami Valstybinės ligonių kasos interneto svetainėje.
Slaugos paslaugos per PSD ir apmokėjimas
Slaugos paslaugas asmenys gali gauti ne tik sveikatos priežiūros įstaigoje, bet ir savo namuose. Visiems privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdraustiems asmenims Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis apmokamas slaugos paslaugas teikia sveikatos priežiūros įstaigos, turinčios licenciją šiai veiklai ir sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis.
Senelių bendravimo su anūkais teisiniai aspektai ir praktinės rekomendacijos
Vis dažniau tenka teikti teisines konsultacijas seneliams, kurie po jų vaiko skyrybų su antra puse, netenka galimybės matytis su savo nepilnamečiais anūkais. Jei, pavyzdžiui, sūnus po skyrybų išvyksta gyventi į užsienį arba užsienyje dirba didelę laiko dalį, galimybė seneliams matytis su nepilnamečiais anūkais praktiškai priklauso tik nuo anūkų motinos (buvusios marčios) nusiteikimo ir geranoriškumo.
Teismo sprendimu nustatoma tik vieno iš tėvų, gyvenančio skyrium, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, pavyzdžiui, nustatoma, kokiomis konkrečiomis dienomis su vaikais bendrauja tėvas. Vaiko teisė augti šeimoje, jausti meilę ir artumą - tai esminis principas, įtvirtintas tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje pabrėžiama, kad visapusiška ir darni vaiko raida galima tik šeimos aplinkoje. Todėl akivaizdu, kad, vadovaujantis įstatymu, seneliai, kaip artimiausi giminaičiai, turi teisę būti vaiko gyvenime.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vaiko bendravimas su artimais giminaičiais yra labai svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai, todėl vaiko tėvai privalo užtikrinti vaiko teisę bendrauti su artimaisiais giminaičiais. Praktikoje pasitaiko situacijų, kai nepilnamečiai vaikai atskiriami nuo savo artimųjų, pavyzdžiui, senelių, taigi kartu taip apribojama nepilnamečių vaikų teisė žinoti savo kilmę bei palaikyti ryšius su giminėmis. Toks elgesys gali pažeisti ne tik vaiko emocinį saugumą, bet ir jo tapatybės formavimąsi.
Kaip elgtis seneliams, norintiems nustatyti bendravimo tvarką
Siekiant nustatyti senelių bendravimo tvarką su nepilnamečiais anūkais, pirmiausia seneliai turi pasinaudoti ikiteismine mediacija, kuri šeimos ginčuose yra privaloma. Mediacija - tai alternatyvus ginčų sprendimo būdas, kurio metu nepriklausomas ir nešališkas tarpininkas - mediatorius abiem šalims padeda rasti kompromisą. Dėl ikiteisminės mediacijos galima kreiptis: 1) į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kurioje gali būti suteikta iš valstybės lėšų apmokama 8 valandų mediacija, arba 2) į tiesiogiai pasirinktą mediatorių, kuris yra įrašytas Viešajame mediatorių sąraše.
Kad visas procesas dėl bendravimo tvarkos su anūkais nustatymo vyktų sklandžiau, seneliams reikėtų jam pradėti ruoštis kuo anksčiau. Pirmiausia, svarbu apmąstyti savo lūkesčius dėl bendravimo su anūkais - kaip dažnai, kokiomis dienomis ir kokiu būdu (gyvai, telefonu, internetu) norėtų matytis ar bendrauti su anūkais. Antra, svarbu įvertinti vaikų amžių, gyvenamąją vietą, jų dienotvarkę.
Jei seneliams ir anūkų tėvams pavyksta susitarti taikiai, tokiu atveju galima sudaryti sutartį dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo. Sutartyje numatoma, kaip bus organizuojamas bendravimas - įskaitant susitikimų dažnumą, trukmę, vietą, taip pat bendravimo tvarką per kalendorines šventes (Šv. Kalėdos, Šv. Velykos ir kt.), kasmetines mokinių bei vasaros atostogas ir kitas reikšmingas datas.
Vis dėlto, jeigu nepavyksta susitarti taikiai dėl bendravimo tvarkos ikiteisminėje mediacijoje, tada gavus pažymą dėl mediacijos pabaigos, reikėtų kreiptis į teismą su ieškiniu dėl bendravimo tvarkos nustatymo su anūkais. Kreipiantis į teismą reikėtų žinoti, kad teismas vertins ne tik senelių norą bendrauti su anūkais, tačiau pirmiausia vaikų interesus ir poreikius, jei vaikai pakankamai brandūs - gali būti išklausyta ir jų nuomonė dėl bendravimo su seneliais. Todėl nusprendus kreiptis į teismą, rekomenduojama visų pirma surinkti įrodymus, kurie patvirtina senelių ryšį su anūkais, vieno iš tėvų trukdymą bendrauti su jais, kad būtų galima pagrįsti senelių aktyvų dalyvavimą nepilnamečių anūkų gyvenime bei norą palaikyti emocinį ryšį.
Tokie įrodymai gali būti nuotraukos, susirašinėjimai ar kiti dokumentai, kurie atspindi bendravimą su anūkais. Teismui nustatant senelių bendravimo su anūkais tvarką, svarbiausia yra užtikrinta anūkų emocinė gerovė. Dėl nepilnamečių vaikų nutrauktų santykių su mylinčiais seneliais, vaikai gali netekti svarbios emocinės atramos, augdami gali pamiršti senelius, jei jų nemato, nepraleidžia laiko kartu ir nejaučia ryšio.
Tarptautiniai pavyzdžiai ir teisės plėtra Lietuvoje
Švedijoje gimus vaikui pašalpa vienam vaikui mokama 480 dienų, t. y. apie 16 mėnesių. Iš jų 390 dienų kompensacija apskaičiuojama pagal visas asmens pajamas, o už likusias 90 dienų žmonės gauna fiksuotą 180 kronų (maždaug 15,8 euro) per dieną sumą, skelbia AP. Švedijos socialinio draudimo agentūros atstovė Alexandra Wallin Švedijos transliuotojui SVT sakė, kad naujasis įstatymas "suteiks daugiau galimybių". Vis dėlto, pasak jos, taisyklės seneliams yra tokios pačios kaip ir įprastoms tėvystės pašalpoms ir reikalauja, kad asmuo būtų apdraustas tėvystės pašalpai gauti, o dauguma žmonių Švedijoje yra apdrausti.
Švedijos socialinė sistema dažnai yra laikoma pavyzdine ir šioje šalyje ne kartą įvesti pokyčiai, kuriuos šiandien Europoje laikome savaime suprantamais. Pavyzdžiui, prieš 50 metų Švedija pirmoji pasaulyje įvedė mokamas vaiko priežiūros atostogas ne tik moterims, bet ir vyrams. Šis pokytis įvyko po to, kai Švedijos parlamentas, 349 vietų Riksdagas, praėjusių metų gruodį pritarė vyriausybės pasiūlymui dėl tėvystės pašalpos perkėlimo. Pagal įstatymą tėvai gali dalį savo dosnios vaiko priežiūros atostogų pašalpos pervesti vaiko seneliams.
Kol asmuo gauna tėvystės pašalpą, jis negali ieškoti darbo ar studijuoti, rašo AP. Panašius sprendimus ir diskusijas dėl senelių įtraukimo į vaiko priežiūrą matome ir Lietuvoje, kur teisės aktų pakeitimai plečia galimybes globėjams ir seneliams gauti išmokas ir atostogas.
Nuo 2025 m. sausio 1 d. globėjai turės galimybę gauti vaiko priežiūros atostogas ir išmokas, panašiai kaip seneliai. Tai numatyta kadenciją baigusio Seimo priimtuose Darbo kodekso ir Ligos bei motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimuose. Ši teisė bus suteikta nuolatiniams globėjams, išskyrus tuos atvejus, kai jie teismo sprendimu buvo nušalinti nuo globos pareigų. Iniciatorės, buvusios Seimo narės Guoda Burokienė ir Aušrinė Norkienė, teigia, kad šis žingsnis leis globėjams palaikyti globojamus vaikus net ir jiems sulaukus pilnametystės. Parlamentarai už šias pataisas balsavo 2024 m. gegužės 15 d.