Nuo liepos pirmosios įsigaliosiantis naujasis Socialinių paslaugų įstatymas laikomas vienu visuomeniškiausių įstatymų, padėsiančių labiausiai socialiai pažeidžiamoms grupėms - tai seneliams, žmonėms su negalia, be tėvų globos likusiems vaikams, socialinės rizikos šeimoms.
Kaip šis įstatymas pakeis socialines paslaugas gaunančių žmonių gyvenimą, pasakoja viena jo rengėjų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio darbo ir socialinių paslaugų skyriaus vedėja Daiva Buivydaitė.
Naujovės Socialinių Paslaugų Gavėjams
Didžiausias šio įstatymo privalumas - tai pasikeitęs požiūris ne tik į socialinės paslaugos reikalingą žmogų, bet ir į jo šeimos narius. Iki šiol šeimos nariai nesulaukdavo tinkamos valstybės paramos - jeigu dėl socialinių paslaugų įvairovės stygiaus jie priversti namuose prižiūrėti neįgalius tėvus - tai nėra pati geriausia išeitis nei žmonėms, nei valstybei.
Kur kas naudingiau, kad šie žmonės dirbtų, mokėtų mokesčius, o valstybė už tuos mokesčius organizuotų tinkamą socialinę priežiūrą. Įsigaliojus įstatymui turintys vaikų ir su jais gyvenantys senyvi ar neįgalūs žmonės turės tokias pat galimybes gauti jiems būtinąją valstybės pagalbą kaip ir tie, kurie yra vieniši.
Žmonės nuogąstauja, jog norėdami patekti į valstybės išlaikomus globos namus turės kas mėnesį sumokėti tam tikrą procentą nuo savo turto? Lietuvoje socialinė globa ir prieš šią tvarką buvo mokama. Mokėjimo dydis priklausė nuo asmens gaunamų pajamų.
Taip pat skaitykite: Ilgalaikė socialinė globa Lietuvoje: ką svarbu žinoti?
Naujoje mokėjimo tvarkoje numatyta nustatant mokėjimo dydį už ilgalaikę socialinę globą atsižvelgti ir į asmens turtą. Tačiau toks turtas bus įkainojamas tik tuo atveju, kai žmogui bus nustatoma ilgalaikės globos būtinybė ir jis bus apgyvendinamas stacionarioje globos įstaigoje.
Beje ir tuomet dar esama išlygų - jeigu bute ar name gyvena keli žmonės, o stacionarioje globos įstaigoje apgyvendinamas tik vienas jų, turtas nebus apskaitomas. Tad mokėjimo nuo nekilnojamojo turto dydis bus skaičiuojamas tik vienišiems asmenims.
Valstybė turi užtikrinti būtinąją socialinę pagalbą pirmiausiai nepasiturintiems asmenims. Tuo paremta visa socialinės apsaugos filosofija. O turtingi žmonės turėtų būti raginami naudotis privačiomis paslaugomis.
Tad naujoji tvarka pirmiausiai ir yra orientuota į tuos, kurie yra reikalingi pagalbos, bet neturi lėšų tą būtinąją pagalbą nusipirkti. Šiuo metu už gyvenimą stacionarioje socialinės globos įstaigoje mokama ne daugiau kaip 2 bazinių pensijų dydžio (400 Lt) mokestis.
Nesvarbu, ar esi milijonierius, ar vargšas. Galimybių, kad ir žmogui ar jo suaugusiems vaikams sutinkant mokėti daugiau nėra. Daugeliu atveju senas žmogus prieš apsigyvendamas senelių globos namuose savo turtą užrašo savo vaikams.
Taip pat skaitykite: Trumpalaikė globa
Ir nors mūsų Konstitucijos 38 str. yra numatyta vaikų pareiga globoti savo tėvus senatvėje, daugelis vaikų naudojasi ta situacija, kad už jį tai padaro valstybė. Kita vertus, suprantama ir šių vaikų situacija - persikelti senus tėvus pas save ir savo namuose prižiūrėti dažnas galimybių neturi - reikia duoną uždirbti, o teisinio mechanizmo, kaip padengti didesnę valstybinės globos išlaidų dalį, nėra.
Be to, vadovaujantis Civilinio kodekso 3.205 str. pilnamečių vaikų pareiga išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis realizuojama vaikams mokant išlaikymą tik esant vaikų ir tėvų susitarimu, arba pagal pačių tėvų ieškinį teismo sprendimu priteisus išlaikymą iš vaikų. Valstybė tokios teisės paduoti ieškinį galimybės neturi.
Be to, daugelyje pasaulio šalių šioje srityje vyrauja privatūs teikėjai. Mūsų šalyje esant tokiai situacijai, kai į valstybės ar savivaldybės senelių globos namus keletą mėnesių palaukus eilėj gali patekti bet kas ir už simbolinį mokestį, neskatina gyventojų naudotis privačių globos namų paslaugomis. O ir tų privačių įstaigų dėl tos pačios priežasties nėra.
Nauja mokėjimo tvarka turėtų paraginti tėvus ir suaugusius jų vaikus ar vaikaičius tartis dėl galimybių padengti dalį jų išlaikymo senelių globos namuose išlaidų. Naujojoje mokėjimo tvarkoje numatyta, kad mokėjimo šaltinis nebūtinai turi būti paties paslaugų gavėjo pajamos ar turtas, išreikštas pinigais.
Juo gali būti ir suaugusių vaikų, kitų suinteresuotų asmenų piniginės lėšos, turto nuomos pajamos, kurios naudojamos nustatyto mokėjimo dydžio teikiamoms socialinių paslaugų išlaidoms apmokėti. Tad seni tėvai nebūtinai turi parduoti savąjį nekilnojamąjį turtą tam, kad susimokėtų už ilgalaikę socialinę globą.
Taip pat skaitykite: Mokama reabilitacija
Svarbu pabrėžti tai, kad asmens finansinės galimybės gauti visas socialines paslaugas ar patekti į senelių globos namus tikrai neturės įtakos. Socialinių paslaugų poreikį asmeniui nustatys socialiniai darbuotojai pagal patvirtintas metodikas vertindami žmogaus fizinį ir socialinį savarankiškumą, turimą negalią ir kt. atskirai nuo asmens finansinių galimybių vertinimo savivaldybėje.
Mokėjimo Tvarka Kitose Europos Šalyse
O kaip yra kitose Europos šalyse, kokia tvarka ten seneliai ar neįgalieji moka už gyvenimą valstybės išlaikomuose globos namuose?
- Anglijoje senelis už ilgalaikę socialinę globą moka 80 proc. savo pajamų. Vertinamas ir jo turtas bei santaupos nuo 16 000 svarų. Šalies municipalitetas nusprendžia, ar laikyti globos namų gyventojo namus vertingu turtu. Municipalitetas gali parduoti namą ir padengti savo teikiamų paslaugų išlaidas.
- Lenkijoje - jei asmens pajamos (ar vidutinės vieno šeimos nario pajamos, taip pat ir bendrą namų ūkį vedančių suaugusių vaikų) ar turtas yra didesni, nei nustatyta valstybės turto ir pajamų riba, senelis turi mokėti visą socialinių paslaugų kainą. Jei jis turi turto, savivaldybė gali sudaryti sutartį su būsimais turto paveldėtojais pagal įstatymą (žmona, vaikais ir kt.) dėl įpareigojimo padengti visą ilgalaikės globos seneliui kainą.
- Mokėjimo už ilgalaikę globą ir slaugą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas ir turimą turtą ir Vokietijoje bei Slovakijoje.
- Kai kuriose šalyse nustatoma maksimali riba, iki kurios asmuo turi mokėti. Pavyzdžiui, Norvegijoje asmenys turi padengti iki 95 proc. visos ilgalaikės socialinės globos kainos.
- Islandijoje asmenys už ilgalaikę socialinę globą moka ne daugiau nei 1891 eurą per mėnesį.
- Austrijoje, Portugalijoje asmens mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis skaičiuojamas atsižvelgiant ne tik į asmens pajamas, bet ir artimųjų, t.y. potencialių paveldėtojų pagal įstatymą, pajamas.
- Danijoje, Slovėnijoje mokėjimo už ilgalaikę globą ir slaugą dydis priklauso nuo bendros asmens finansinės situacijos.
Ar mūsų žmonėms reikės samdyti turto vertintojus, kurie įvertintų jų turtą? Ne, senyvo ar neįgalaus žmogaus finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas vertins savivaldybės. Informaciją apie pagrindines asmens gaunamas pajamas, tokias kaip pensijos ar kitos pensijų išmokos, valstybinės šalpos išmokos, savivaldybė surinks pati. Duomenys apie asmens turimus statinius, žemę iš Registrų centro taip pat atkeliaus tiesiai į savivaldybes.
Žmogui pačiam rūpintis šių duomenų surinkimu, juo labiau savo turto vertinimu tikrai nereikės. Beje, savivaldybės socialiniai darbuotojai šiais klausimais žmones konsultuos bei patars, kaip žmogui geriau elgtis vienu ar kitu atveju.
Mokėjimai Už Socialines Paslaugas
Kas, kiek ir už kokias socialines paslaugas turės mokėti ir kada jos bus teikiamos žmogui nemokamai?
- Už socialinę priežiūrą - tai yra pagalbą į namus neįgaliesiems ar senyvo amžiaus asmenims, neįgaliųjų, socialinės rizikos šeimų socialinių įgūdžių ugdymą dienos centruose, pagalbą šeimai tarnybose žmonės mokės iki 20 procentų savo gaunamų pajamų.
- Už dienos socialinę globą į namus ar dienos socialinės globos centre neįgaliesiems, senyvo amžiaus asmenims mokėjimo dydis negalės viršyti 20 proc. žmogaus pajamų.
Jeigu žmogus gauna socialinę pašalpą arba jo pajamos yra mažesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį, bendrosios socialinės paslaugos ir socialinė priežiūra jam bus teikiama nemokamai. Beje, savivaldybės turės teisę atleisti žmogų nuo mokėjimo už socialines paslaugas ir kitais atvejais.
Iki 50 proc. asmens mėnesio pajamų teks mokėti tuomet, jei jo šeimos vidutinės pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui yra didesnės už trigubą valstybės remiamų pajamų dydį (šiuo metu 495 Lt). Už trumpalaikę socialinę globą, kuri savo turiniu yra panaši ilgalaikei globai, tačiau skiriasi nuo jos teikimo trukme (pvz., 30 dienų per mėnesį teikiama trumpalaikė socialinė globa senelių globos namuose) socialinės globos įstaigoje ar namuose visi suaugę asmenys mokės ne daugiau nei 80 proc. savo pajamų.
Turtas šiuo atveju taip pat nebus apskaitomas. Už ilgalaikę socialinę globą stacionarioje socialinės globos įstaigoje suaugęs asmuo per mėnesį mokės iki 80 proc. savo pajamų ir turtas nebus apskaitomas, jei to turto vertė bus mažesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą.
Ir tik tais atvejais, kai asmens pajamų nepakaks sumokėti už šią globą arba asmens turimas turtas (arba 12 mėn. iki kreipimosi turėtas turtas) viršys nustatytąjį normatyvą, asmens mokėjimo dydis per mėnesį padidės vienu procentu, skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios normatyvą. Turto vertės normatyvas bus skaičiuojamas dauginant asmens gyvenamosios vietos vidutinės nekilnojamojo turto rinkos vertę iš 12 kvadratinių metrų būsto naudingojo ploto.
Žmonės turėtų žinoti, kad turto vertė bus nustatoma ne pagal tuo metu egzistuojančias nekilnojamojo turto rinkos kainas, bet pagal vidutines nekilnojamojo turto rinkos kainas, patvirtintas Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti. Visais atvejais mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis negalės būti didesnis nei tos globos kaina (šiuo metu vieno senelio išlaikymas globos namuose kainuoja nuo 600 iki 1100 Lt).
Mokėjimo Už Socialines Paslaugas Dydžiai
Mokėjimo už socialines paslaugas dydis nustatomas atsižvelgiant į socialinių paslaugų rūšį ir asmens gaunamas pajamas. Be to, numatyta, kad tais atvejais, kai žmogus gyvena šeimoje, jo mokėjimo dydis už visas paslaugas, išskyrus trumpalaikę ar ilgalaikę socialinę globą, diferencijuojamas atsižvelgiant ir į tos šeimos finansines galimybes.
Pavyzdžiui, jeigu keturių asmenų šeimoje auga 2 nepilnamečiai vaikai, ir vienas jų lanko neįgaliųjų socialinės globos centrą ir visų keturių šeimos narių vidutinių pajamų kiekvienam tenka mažiau nei mažesnės už trigubą valstybės remiamų pajamų dydį (495 Lt) , t.y. šios šeimos mėnesio pajamos yra mažesnės nei 495 Lt x 4 = 1980 Lt, tai šeimai mokėti už vaiko socialinės globos centro lankymą mokėti nereikės.
Asmenims, kurių pajamos (ar vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) yra mažesnės už trigubą valstybės remiamų pajamų dydį, visos bendrosios paslaugos (informavimas, konsultavimas, sociokultūrinės paslaugos, tarpininkavimas, maitinimo organizavimas labdaros valgyklose, aprūpinimas drabužiais, transporto organizavimas, asmens higienos paslaugų organizavimas ir kt.), socialinė priežiūra (pagalba į namus senyvo amžiaus asmenims, neįgaliesiems, socialinių įgūdžių ugdymas dienos centruose vaikams, pagalbos šeimai tarnybose ir kt.) nuo liepos 1 d. bus teikiamos nemokamai.
Visiems, nepriklausomai nuo finansinių galimybių, nemokamai teikiamos informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo paslaugos. Savivaldybėms rekomenduojama nustatyti, kad krizių atvejais, kai asmuo patiria fizinį ar psichologinį smurtą arba kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, trumpalaikė socialinė globa iki 30 d. būtų teikiama nemokamai. Socialinė globa nemokamai teikiama ir likusiems be tėvų globos vaikams ir socialinės rizikos vaikams.
Be to, savivaldybei paliekama teisė savivaldybės institucijos nustatyta tvarka pasitvirtinti ir kitus atvejus, kai asmenys nuo mokėjimo už bet kurias paslaugas bus atleidžiami ar mokėjimo dydis bus sumažintas.
Naujos Socialinių Paslaugų Rūšys
Naujuose Socialinių paslaugų įstatymo poįstatyminiuose teisės aktuose numatyta plačiai ES šalyse taikoma alternatyvi stacionariai globai socialinės priežiūros seniems žmonėms forma - apgyvendinimas savarankiško gyvenimo namuose. Šiuose namuose senyvo amžiaus asmenys pagal galimybes savarankiškai tvarkosi savo buitį (gaminasi maistą, moka už komunalines išlaidas) iš dalies tik padedant socialiniam darbuotojui ar kitam specialistui. Naujoje mokėjimo tvarkoje numatyta, kad už šią paslaugą asmenys moka tik iki 20 proc. savo pajamų. Jų turtas - nėra apskaitomas.
Naujame įstatyme atsiranda ir nauja paslaugų rūšis - socialinė globa asmens namuose. Iki šiol turėjome tik pagalbą į namus, kuri buvo orientuota tik į buitinę pagalbą namuose. Naujoji socialinė globa į namus ateityje apims kompleksinę nuolatinę priežiūrą, kurią teiks ne tik socialinis darbuotojas, bet ir kiti specialistai.
Atsiranda ir dar viena nemažiau aktuali visuomenei paslauga, vadinamoji atokvėpio paslauga šeimos nariams - trumpalaikė senyvo amžiaus asmenų ar neįgalių asmenų socialinė globa. Šia paslauga ateityje galės pasinaudoti šeimos nariai, globėjai, laikinai dėl tam tikrų priežasčių negalintys prižiūrėti savo artimųjų, kuriems reikalinga globa.
Visa tai turėtų paskatinti senyvo amžiaus asmenis ir jų šeimas naudotis jiems efektyvesnėmis paslaugomis. Šios formos turėtų sudaryti lankstesnes galimybes ir šeimos nariams derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus. Šiuo metu tokioms paslaugoms poreikiai yra ypač išaugę.
Esame civilizuota europietiška šalis, todėl nereaguoti į tuos poreikius kompleksinei pagalbai visai šeimai jau negalime. Ne paslaptis, kad daugelis šeimų šiuo metu naudojasi privačių slaugytojų, auklių į namus paslaugomis, nes tokių paslaugų poreikis šiuo metu nėra tenkinamas.
Žmogaus apgyvendinimas senelių globos namuose turėtų būti kraštutinis atvejis. Prieš tai turėtų būti išbandytos visos kitos paslaugų formos. Daugelyje Europos šalių senelių globos namuose gyvena tik sunkias negalias turintys ar vieniši žmonės. Savarankiškesni mieliau renkasi savarankiško gyvenimo namus. Manau, kad tos formos, kurias numato naujasis įstatymas ateity ir lietuviams turėtų tapti labiau priimtinos.
Nauja mokėjimo tvarka bus taikoma tik naujai nuo liepos 1 d. pradėjusiems paslaugas gauti asmenims. Tiems, kurie pradėjo gauti paslaugas iki liepos 1 d. bus taikoma senoji tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai mokėjimo dydis pagal iki 2006 m. liepos 1 d. galiojusius aktus buvo didesnis, nei numatyta naujoje tvarkoje. Pagal naują tvarką bus peržiūrimi ir sumažinami mokėjimo dydžiai - tai dabartiniams pagalbos į namus gavėjams, dienos centrų lankytojams ir kitiems.
tags: #alternatyvios #paslaugos #stacionariai #globai