Kaip ir kiekvienai pelno nesiekiančiai organizacijai, Lietuvos ornitologų draugijai yra svarbi iš gyventojų bei verslo gaunama parama. Pagal LR Labdaros ir paramos įstatymą galite paremti LOD, paskirdami 1,2% nuo valstybei sumokėtos pajamų mokesčio sumos. Lietuvos ornitologų draugija Įm. kodas 191692933 Adresas: Naugarduko g.
Kodėl svarbu prisidėti prie paukščių globos?
Sumažėjus želdinių plotams miestuose, nykstant seniems, džiūstantiems medžiams miškuose ar laukuose, dėl žemės ūkio chemizacijos nykstant piktžolėms bei nebepaliekant dirvonuojančių plotų galulaukėse, paukščiams vis sunkiau susirasti natūralaus maisto žiemą, todėl papildomas jų lesinimas ar slėptuvių įrengimas jiems padeda sėkmingai sulaukti pavasario. Žiema - tai išbandymų metas mūsų krašte likusiems sparnuočiams. Lesinimas žiemą yra vienareikšmiškai svarbi paukščių globos veikla.
Kaip finansiškai paremti iniciatyvą?
Pagal LR Labdaros ir paramos įstatymą galite paremti LOD, paskirdami 1,2% nuo valstybei sumokėtos pajamų mokesčio sumos. Naujienos: DĖMESIO! Dėkojame visiems, kurie skiriate mums savo 2% bei dalinamės informacija. Esate verslo atstovai, kurie siekia įgyvendinti įmonės socialinę atsakomybę prisidedant prie gamtosauginių veiklų? 852130498, el. Paramos gauta 2025 m. 2025 m. iš VMI gavome 8894,53 Eur paramos nuo 1,2 proc. Paramos gauta 2024 m. 2024 m. iš VMI gavome 6128,25 Eur paramos nuo 1,2 proc. Paramos gauta 2023 m. 2023 m. iš VMI gavome 5948 eur paramos nuo 1,2 proc. Paramos gauta 2022 m. 2022 m. iš VMI gavome 3691,50 eur paramos nuo 1,2 proc. Paramos gauta 2021 m. 2021 m. iš VMI gavome 3901,55 eur paramos nuo 1,2 proc. 2020 m. 2020 m. iš VMI gavome 5132,09 eur paramos nuo 2 proc. 2019 m. 2019 m. iš VMI gavome 3471,59 eur paramos nuo 2 proc.
Praktinės iniciatyvos ir pavyzdžiai
Vasarą buvo gauta ir verslo parama - įmonės „Western Union“ darbuotojai savanoriškai pagamino ir padovanojo LOD 700 inkilų. Siekiant kad inkilai tarnautų ilgiau, jie buvo dažomi, sutvirtinami, pritvirtinamas kabinimo mechanizmas. Šiam tikslui buvo naudojami iš gyventojų gautų 2% nuo GPM paramos lėšos. Visi inkilai paskirti 2016 metų paukščiui - juodajam čiurliui - ir kabinami miestų žaliosiose zonose Vilniuje, Druskininkuose, Kaune, Klaipėdoje, Šilutėje ir kituose šalies miestuose.
Kazlų Rūdos parke tikros įkurtuvės - drauge su aktyvia vietos bendruomene STIHL Virvių parke iškelti inkilai sparnuotiems parko šeimininkams, o šalia jų įrengti informaciniai stendai su QR kodais. Į bendruomenės šventę susirinkę Kazlų Rūdos miestelio gyventojai ir svečiai klausėsi žinomo gamtininko, tyrinėtojo bei fotografo Selemono Paltanavičiaus pasakojimo apie parke gyvenančių paukščių gyvenimo būdą, buveines, išvaizdą ir mitybos įpročius.
Taip pat skaitykite: Akcijos reabilitacijai
„Svarbiausia nuspręsti, kokiems paukščiams darysite namus, nes nuo to priklausys inkilo dydis, kėlimo būdai. Inkilus galima kelti miškuose, parkuose, soduose, o kokie paukščiai apsigyvens inkiluose priklauso nuo inkilo vidaus šviesumo, temperatūros jame ir net spalvos.
Išklausę pasakojimų ir patarimų gyventojai skubėjo prie parke pažymėtų medžių kelti inkilų čia gyvenantiems paukščiams: didžiajai, mėlynajai, ir paprastajai pilkajai zylei, bukučiui, varnėnui, lipučiui, paprastajai raudonuodegei ir net voverei. Visi drauge iškėlę inkilus, pakabino lesyklas, gaminosi inkilų brėžinius, įrengė informacinius stendus su QR kodais ir paukščių aprašymais.
Paukščių apsaugos darbai ir teritorijų tvarkymas
Naudojant 2% paramą, buvo vykdomi gamtotvarkos darbai Kretuono ežero paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje. Be šios vietos, savanoriškai tvarkytos dar kelios paukščių apsaugai svarbios teritorijos - Kalvių karjeras, Niedaus ež. Bitininkų perėjimų vietų apsaugai. Iš UAB Palink (prekybos tinklo „IKI“) tikslingai skirtos paramos buvo tęsiami žalvarnių, uralinių pelėdų bei kukučių apsaugos darbai - keliami ir atnaujinami inkilai, tikrinamas jų užimtumas planuojamos naujos jų apsaugos iniciatyvos. Kukučių inkilai patobulinti, kad juose galėtų įsikurti ir kitos saugomos paukščių rūšys - lututės, uldukai.
Organizuoti urvinių ančių apsaugą. Urvinė antis plačiai paplitusi Europoje, tačiau Lietuvoje pagrindinė šių spalvingų paukščių populiacija telkiasi beveik išimtinai Kuršių marių apylinkėse. J. Tęsti juodųjų čiurlių apsaugos iniciatyvą. Čiurliai peri įvairiose daugiaaukščių pastatų nišose - senų pastatų plyšiuose, stogo ventiliacijos angose, po palangių ar stogo skardomis, balkonų apdaila. Atliekant senų namų renovaciją čiurlių lizdavietės sunaikinamos, neretai žūsta ir perintys paukščiai ar jų jaunikliai. O nauji pastatai neturi užkampių bei plyšių, todėl tinkamų perėjimui vietų vis mažėja.
Lesinimas žiemą: kaip tai daryti teisingai
Užšalus vandens telkiniams, būtina pradėti maitinti properšose susitelkusius vandens paukščius, o susiformavus pastoviai sniego dangai - lesinti kurapkas bei geltonąsias startas, karklažvirblius. Svarbu, kad tai nebūtų vienkartinės akcijos ir paukščiai būtų lesinami iki pat žiemos pabaigos (nebūtinai kalendorinės, svarbiausia, kol nutirpsta sniego danga ir nuo ledo išsilaisvina vandens telkiniai). LOD kviečia prie namų įsirengti lesyklas, patartina didesnes, kur telpa daugiau lesalo, užtikrinant, kad jos nebus tuščios po kelių valandų.
Taip pat skaitykite: Atminties puoselėjimas Biržų gimnazijoje
Lietuvoje žiemojančioms gulbėms, antims bei kitiems paukščiams - sunkus metas. Jiems sunku susirasti maisto, tad dabar jau reikalinga ir žmonių pagalba. Visgi svarbu žinoti, kad tokiu metu paukščius reikia šerti ne duona ar batonu, o tik avižomis ar grūdais.
Vandens paukščiai, spūstelėjus dideliems šalčiams, ilsėdamiesi ant ledo, kartais prie jo prišąla. Prišalimas prie ledo taip pat nėra tiesiogiai susijęs su sparnuočių būkle ar išsekimu - prišąla tiesiog nejudrūs, ilgiau besiilsintys vandens paukščiai. Jo teigimu, pastebėjus lede įšalusį paukštį, pirmiausia, jei yra galimybė, reikia pabaidyti (tarkim, mesti akmenuką) ir įsitikinti, ar jis tikrai prišalo.
Kaip atpažinti, kada paukščiui reikia pagalbos
Svarbu atskirti situacijas, kada paukščiui iš tikrųjų reikia pagalbos, o kada geriau jo netrikdyti. Daugelio žmonių randamų paukščių jauniklių yra beveik savarankiški. Baltosios kielės jaunikliams pagalba nereikalinga, nes kai tokie paukščiai palieka lizdą pirmą kartą, dažniausiai jie ten nebegrįžta, todėl net jei lizdą matote, nederėtų paukščio dėti atgal - jis iškart iššoks vėl.
Jei paukščio jauniklis dar nėra visiškai padengtas plunksnomis, matomos plikos odos vietos, yra padengtas pūkais, negali tvirtai stovėti ant kojų, vaikščioti, šokuoti arba skristi, tokiam jaunikliui reikalinga pagalba. Jei radote tokį jauniklį ant žemės, vadinasi, jo lizdas greičiausiai yra netoliese. Jei lizdas buvo sunaikintas, galite padaryti naują, ir įdėti į buvusio lizdo vietą ar greta.
Tokiu atveju paukščio jauniklį galima perkelti ant šalia esančios neaukštos šakelės ar krūmo bei užtikrinti, kad mūsų pačių augintiniai nepasieks jauniklio. Jei jauniklio tėvai negrįžta į lizdą, vadinasi paukščio negalima sugrąžinti į buvusį ar naują lizdą, susisiekite su laukinių gyvūnų globos centru.
Taip pat skaitykite: Drabužiai ir pagalba
Kam skambinti ir kur kreiptis pagalbos?
Jei radote sužeistą ar pagalbos reikalingą gyvūną, galite kreiptis į šias organizacijas: LSMU Laukinių gyvūnų globos centras (LGGC): Jurginų g. Konsultacijai telefonu: +370 605 72837 arba el. paštu: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Pagalba teikiama 24 val. per parą. Gyvūnų globėjų asociacija: svetainėje nurodytais telefonais. Tik išskirtiniais atvejais, kai reikalinga ir kitų tarnybų pagalba, kreiptis Skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112. Veterinarijos klinikos: kreipkitės į artimiausią veterinarijos kliniką.
Žvirbliai peštukai
Laukinių gyvūnų globos centrai ir jų reikšmė
Antrus metus veikiantis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Laukinių gyvūnų globos centras (LGGC) yra svarbus pagalbos laukiniams gyvūnams teikėjas. Vien šiais metais centras suteikė pagalbą 1964 laukiniams gyvūnams, iš kurių beveik 500 buvo sugrąžinti į gamtą. Naujausiais duomenimis, šiais metais gauta per 6,650 tūkst. pranešimų dėl galimai sužeistų laukinių gyvūnų - net 24 proc.
LGGC vadovė J. Morkūnaitė pabrėžia, kad didžioji dauguma laukinių gyvūnų nukenčia dėl žmogaus veiklos pasekmių. Dažniausios nukentėjusių gyvūnų diagnozės - kaulų lūžiai, sumušimai, dehidratacija, išsekimas. Laukiniai gyvūnai sužeidžiami eismo įvykiuose, nemažai paukščių žūva atsitrenkę į stiklines vitrinas, langus. Daug sužalojimų sukelia žvejybos priemonės - valai, kabliukai, įvairios atliekos.
Kaip elgtis radus sužeistą paukštį ar kitą laukinį gyvūną
Daugeliui žmonių pamačius sužeistą ar sunkiai sergantį gyvūną iš karto kyla noras suteikti jam pagalbą, nesvarbu, ar tai laukinis, ar naminis gyvūnas. Tačiau laukiniai gyvūnai yra gamtos dalis, kurioje galioja savitos taisyklės. Ligos ir mirtis yra natūrali gyvenimo dalis, tačiau gamtoje niekas nesibaigia vieno gyvūno mirtimi. Sergantis ar nusilpęs gyvūnas tampa plėšrūno grobiu ir maistu, kas leidžia jam išmaitinti save ir savo jauniklius.
Aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo tarnybos viršininkas Mantas Arbūzas teigia, kad pražūtingas yra būtent žmonių pomėgis lesinti paukščius vandens telkiniuose. Todėl aplinkosaugininkas primena - turime elgtis atsakingai ir paukščiams nedaryti meškos paslaugos: „Paukščius lesinti galima tik tada, kai jiems tikrai reikia globos, ir tai daryti gali tik specialistai - gyvūnų globėjai, veterinarai. Lesinami paukščiai įpranta toje vietoje ir, atėjus laikui migruoti, neišskrenda.“
Savanoriavimas ir bendruomeninės iniciatyvos
Nuoširdžiai dėkojame visiems LOD savanoriams, kartu su sekretoriato darbuotojais organizavusiems ir aktyviai dalyvavusiems LOD savanoriškose paukščių apsaugos ir globos akcijose: Egidijui Adomaičiui, Povilui Ignatavičiui, Dariui Musteikiui, Audriui Norkūnui, Viliui Paškevičiui, Antanui Petraškai, Sauliui Skujai, Birutei Stukienei, Laimonui ir Mildai Šniaukštoms, Vilmai Žemaitienei ir kitiems LOD nariams, talkinusiems savanoriškose iniciatyvose.
Pasak gamtininko, nauji namai parke gyvenantiems paukščiams įkurti rudenį, nes per žiemą šviesios lentelės patamsėja, įgauna natūralią spalvą. „Iškelta net dešimt skirtingų rūšių inkilų. Džiaugiuosi, kad atsiranda vis daugiau tokių gražių bendruomeninių iniciatyvų, kurių metu galime ne tik vienas kitam padėti, bet ir prisidėti prie paukščių išlikimo bei gamtos išsaugojimo“, - teigia daugiau nei 80 knygų apie gamtą autorius S.
Kaip prisidėti praktiškai - žingsniai
- Skirkite 1,2% savo GPM Lietuvos ornitologų draugijai, nurodydami Įm. kodą 191692933.
- Įsigykite arba pagaminkite inkilą, atsižvelgdami į tai, kokiai rūšiai jis skirtas.
- Įkelkite inkilą arba lesyklą saugioje, neperdaug arti langų esančioje vietoje.
- Žiemą lesinkite paukščius teisingu lesalu (avižos, grūdai), pradėdami tik susidarius užšalusiam vandeniui ar sniego dangai.
- Stebėkite jauniklius iš tolo: jeigu jie beveik savarankiški, palikite juos, jei ne - kreipkitės į LGGC ar Gyvūnų globėjų asociaciją.
- Būkite savanoris ar prisidėkite daiktiškai ar finansiškai prie vietinių paukščių apsaugos projektų.
Pavyzdinės paramos ir bendradarbiavimo formos
Dėkojame bendrovėms UAB „Juragiai“, AB „Kauno grūdai“ prisidėjus grūdais ir pašarais lesinant žiemojančius vandens paukščius Kaune. UAB „Juragiai“ skyrė - 1t kviečių, AB „Kauno grūdai“ - 1,04 t. Metų paukščiui - juodajam čiurliui. Siekiant kad inkilai tarnautų ilgiau, jie buvo dažomi, sutvirtinami, pritvirtinamas kabinimo mechanizmas.
Kur gauti pagalbą ir kokios institucijos dirba su gyvūnų globa
LSMU Laukinių gyvūnų globos centras (LGGC) veikia nuo 2024 m. Praneškite telefonu: 112, susisiekite konsultacijai telefonu: +370 605 72837 arba el. paštu: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Taip pat laukinių gyvūnų pagalba teikiama 24 val. per parą adresu: Jurginų g. Gyvūnų globėjų asociacija teikia pirmąją pagalbą sužeistiems laukiniams gyvūnams ir paukščiams.
Veterinarinė pagalba
Jeigu sergančiam, sužeistam ar negalinčiam savarankiškai išgyventi paukščiui reikia skubios pagalbos, LSMU Gyvūnų gelbėjimo centro veterinarijos gydytojai budi 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę ir yra pasirengę konsultuoti telefonu arba priimti sužeistus gyvūnus gydymui ir priežiūrai bei jų sužeistus jauniklius.
Kaip išvengti paukščių žūties dėl žmogaus veiklos
Pirmiausiai, reikia vengti paukščių lesinimo prie pastatų, kurių languose atsispindi aplinka, ypač greta augantys medžiai. Žinomas ne vienas toks atvejis, nes žmonės visada stengiasi lesyklas įsirengti prie pat langų. Paukščiams žūnant atsitrenkus į stiklus, nieko kito nelieka, tik nukelti lesyklą atokiau. Iškart pastebimas nuostabus efektas - nebelieka žuvusių paukščių, nors sparnuočiai ir toliau intensyviai lesinami.
Jūroje kartais aptinkamus nafta išsitepusius vandens paukščius galima išgelbėti, jei jie bus laiku sugauti ir nuvalytos jų plunksnos. Pastebėjus tokius paukščius, reikia skubiai reaguoti, sutelkiant jiems būtiną pagalbą. Nors specializuotų paukščių reabilitacijos centrų dar neturime, nafta išsitepusias plunksnas reikia kuo skubiau nuvalyti, o paukščius kurį laiką stebėti laikant juos nelaisvėje.
Kaip galite prisidėti prie vietos organizacijų - pavyzdys: Utenos gyvūnų globos namai
Utenos gyvūnų globos namai nuolat ieško pagalbos ir paramos iš bendruomenės. Yra daugybė būdų, kaip galite prisidėti prie jų veiklos ir padėti beglobiams gyvūnams: finansinė parama, savanorystė, daiktinė parama, globos suteikimas (laikinasis įvaikinimas), informacijos sklaida, atsakingas gyvūno įsigijimas, gyvūnų sterilizacija ir kastracija.
| Parama | Kaip prisidėti |
|---|---|
| Finansinė | Paaukoti tiesiogiai arba renginiuose |
| Daiktinė | Maistas, kraikas, guoliai, antklodės |
| Savanorystė | Prižiūrėti gyvūnus, renginiai |
| Laikinoji globa | Priimti gyvūną laikinai į namus |
Atsakomybė ir taisyklės
Gyvūnų laikymo taisyklės svarbios, kad būtų užtikrinta jų gerovė ir saugumas. Benamių gyvūnų gaudymo ir karantino reikalavimai. Gyvūnų laikymo vietos turi būti aptvertos ne mažiau kaip 1,5 metro aukščio vieliniu tinklu, mūro, lentų ir kt. „Įšalusių lede paukščių, kitų sužeistų gyvūnų Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai paimti globoti negali. Tai gali tik specialistai, kompetentingi įvertinti gyvūno būklę, suprantantys, kokios pagalbos reikia, turintys sąlygas globoti. Be to, gyvūnui gali prireikti veterinarų pagalbos, o tokių paslaugų aplinkosaugininkai neteikia“, - sako Aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo tarnybos viršininkas Mantas Arbūzas.
Padėkite mums padėti tiems, kurie negali savimi pasirūpinti. Radus gyvūną reikėtų atidžiai įvertinti jo būklę. Jeigu gyvūnas sveikas geriausia palikti jį ten, kur buvo rastas. Svarbiausias Gyvūnų globėjų asociacijos tikslas - ginti naminius ir laukinius gyvūnus nuo žiauraus elgesio, ieškoti būdų ir priemonių gyvūnų gerovei užtikrinti, suteikti pirmąją pagalbą sužeistiems laukiniams gyvūnams ir paukščiams.
tags: #akcijos #globokim #paukstelius