Šiame straipsnyje pristatomas Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro teisinis statusas, jo veiklos tikslai, uždaviniai, valdymas ir finansavimas, atsižvelgiant į istorinius laikotarpius nuo 1918 m. vasario 16 d. iki 1990 m. ir vėlesnius Lietuvos išsivadavimo ir nepriklausomybės atkūrimo etapus.
Istorinis kontekstas ir įstatymo paskirtis
Konstatuojama, kad Lietuvos Respublikos nepriklausomybės kovų ir pasipriešinimo istorija apima laikotarpį nuo 1918 m. vasario 16 d. ir tęsiasi iki 1990 m., pažymint įvairius istorinius etapus: 1918-1923 m., 1920-1939 m., 1939-1945 m., 1944-1953 m., taip pat Lietuvos išsivadavimo iš totalitarinių režimų bei 1990-1991 m. laikotarpius.
Primindamas, kad Lietuvos Respublika 1940-1941 m. ir 1944-1990 m. buvo okupuota ir aneksuota SSRS ir kad okupacinė kariuomenė iš Lietuvos buvo išvesta 1993 m., įstatymas siekia išsaugoti ir įamžinti Lietuvos gyventojų tremčių, kalinimo, holokausto, genocido, žudynių ir pasipriešinimo (rezistencijos) laikotarpius reprezentuojančias vietas, skirtas supažindinti su 1918-1953 m. istorija.
Centro statusas, tikslai ir uždaviniai
1 straipsnis. Šis įstatymas nustato Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro teisinį statusą, jo veiklos tikslą ir uždavinius, valdymą ir finansavimą.
Centro uždavinys - Lietuvos istorijos tyrimai ir istorinio teisingumo atkūrimas okupacinių režimų ir Lietuvos rezistencijos laikotarpiais.
Taip pat skaitykite: kaip vykdoma represuotų asmenų reabilitacija Lietuvoje
- a) 1918-1923 m.
- b) 1920-1939 m.
- c) 1918-1990 m.
- d) 1944-1953 m.
- f) Lietuvos išsivadavimo iš totalitarinių režimų, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, 1990-1991 m.
Siekiant užtikrinti funkcijų įgyvendinimą, totalitarinių režimų Lietuvoje okupacijų, ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) procesų Lietuvoje ir memorializacijos (įamžinimo) funkcijas atlieka Vyriausybės įgaliota įstaiga, kurios teisinė forma yra viešoji įstaiga.
Pasipriešinimo dalyvių teisių komisija
3 straipsnis. Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisija. Ši komisija yra kolegiali patariamoji juridinio asmens teisių neturinti institucija, teikianti Centrui išvadas dėl karių savanorių, laisvės kovų dalyvių ir asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 m. okupacijų ir 1990-1991 m. SSRS vykdytos agresijos atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, teisinio statuso pripažinimo.
Jos sudėtį ir nuostatus Centro generalinio direktoriaus teikimu tvirtina Taryba. Šią komisiją sudaro du Centro atstovai (komisijos pirmininkas ir jo pavaduotojas, turintys aukštąjį universitetinį istorijos arba teisės studijų krypties išsilavinimą arba ne mažesnę kaip 3 metų darbo viešajame sektoriuje patirtį), po vieną atstovą iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos.
Jos nariams taikomi tokie pat kaip ir valstybės tarnautojams Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatyti nepriekaištingos reputacijos reikalavimai. Komisiją techniškai aptarnauja Centras. Šios komisijos veikla finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų, skiriamų Centrui.
Centro valdymas
5 straipsnis. Centro valdymo organai yra generalinis direktorius ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro taryba (toliau - Taryba).
Taip pat skaitykite: Įstatymas dėl reabilitacijos
Generalinis direktorius
6 straipsnis. Centrui vadovauja generalinis direktorius - valstybės pareigūnas.
Kandidatus į Centro generalinio direktoriaus pareigas atrenka ir Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui teikia Taryba, savo išvadoje motyvuotai pagrįsdama teikiamų kandidatų tinkamumą Centro generalinio direktoriaus pareigoms. Centro generalinį direktorių 5 metų kadencijai į pareigas skiria ir iš jų atleidžia Seimas Seimo Pirmininko teikimu.
Centro generaliniu direktoriumi gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis humanitarinių arba socialinių mokslų studijų krypties magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją, ne mažesnę kaip 5 metų vadovaujamojo darbo patirtį ir leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „visiškai slaptai“.
Centro generalinis direktorius atsistatydinimo pareiškimą įteikia Seimo Pirmininkui. Jeigu Seimo balsavimas dėl Centro generalinio direktoriaus atleidimo šio straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu neįvyksta per vieną mėnesį nuo atsistatydinimo pareiškimo įteikimo Seimo Pirmininkui dienos, Centro generalinis direktorius laikomas atsistatydinusiu po vieno mėnesio nuo atsistatydinimo pareiškimo įteikimo Seimo Pirmininkui dienos, išskyrus atvejus, kai atsistatydinimo pareiškime nurodoma vėlesnė jo atsistatydinimo diena.
Centro generalinis direktorius, kurio kadencija pasibaigusi, šias pareigas laikinai eina tol, kol paskiriamas naujas Centro generalinis direktorius. Centro generaliniam direktoriui, atleidžiamam iš pareigų nustatytais pagrindais, išmokama 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
Taip pat skaitykite: Įstatymo poveikis reabilitacijai
Centro generalinis direktorius strateginiais Centro veiklos, programų sudarymo ir jų įgyvendinimo klausimais gali inicijuoti laikinas konsultacines grupes iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų ar asociacijų atstovų, suderinęs su šių organizacijų vadovais. Už savo veiklą Centras yra atskaitingas Seimui.
Centro generalinis direktorius Seimo statuto nustatyta tvarka kiekvienais metais iki birželio 1 dienos paskelbia ir pateikia Seimui Centro veiklos metinę ataskaitą.
VADOVAUJANČIOJO DIREKTORIAUS interviu klausimai ir atsakymai!
Taryba
7 straipsnis. Tarybos sudėtį tvirtina Seimas. Taryba sudaroma iš 11 asmenų, skiriamų 5 metų kadencijai. Tas pats asmuo į Tarybos nario pareigas gali būti skiriamas ne daugiau kaip 2 kadencijoms iš eilės.
Tarybą sudaro keturi Lietuvos universitetų rektorių konferencijos pateikti asmenys, turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą, įgytą vienam baigus istorijos studijų krypties studijas, kitam - ekonomikos studijų krypties, trečiam - teisės studijų krypties, o ketvirtajam - vadybos studijų krypties studijas; vienas Centro pateiktas asmuo, atrenkamas Centro nustatyta tvarka; vienas Lietuvos istorijos instituto pateiktas asmuo; du Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos teikiami asmenys, kurių vieną ši komisija, atsižvelgdama į Seimo Žmogaus teisių komiteto, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto rekomendacijas, atrenka iš Seimo mažumos pasiūlytų kandidatų, o kitą - iš Seimo daugumos pasiūlytų kandidatų; vienas Lietuvos Respublikos Prezidento pateiktas asmuo; vienas Vyriausybės pateiktas asmuo; vienas Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pateiktas asmuo.
Tarybos nariai paprasta visų Tarybos narių balsų dauguma išsirenka Tarybos pirmininką ir jo pavaduotoją.
Tarybos nariu gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis humanitarinių arba socialinių mokslų studijų krypties magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją, ne mažesnę kaip 5 metų darbo patirtį ir (ar) 3 metų vadovaujamojo darbo patirtį. Tarybos nariui taikomi tokie pat kaip ir valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti nepriekaištingos reputacijos reikalavimai.
Kai Taryboje atsiranda laisva Tarybos nario vieta, Tarybos pirmininkas kreipiasi į instituciją, pateikusią buvusį Tarybos narį, prašydamas pateikti Seimui naują Tarybos narį iki Tarybos kadencijos pabaigos.
Taryba turi teisę atsistatydinti in corpore nepasibaigus Tarybos kadencijai. Kai Taryba atsistatydina in corpore, naujos Tarybos sudarymą organizuoja Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija. Ši komisija ne vėliau kaip per 10 dienų nuo Tarybos atsistatydinimo in corpore pareiškimo gavimo dienos kreipiasi į institucijas ir organizacijas, pateikusias Tarybos narių kandidatūras, prašydama per ne ilgesnį negu vieno mėnesio laikotarpį pateikti pretendentus į Tarybos narius. Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija šaukia pirmąjį Tarybos posėdį, kuriame Tarybos nariai išsirenka Tarybos pirmininką ir jo pavaduotoją.
Tarybos veikla ir sprendimų priėmimas
8 straipsnis. Centro generalinio direktoriaus siūlymu tvirtina Centro biudžeto paskirstymo aprašą. Taryba kiekvienais metais iki birželio 1 dienos parengia savo veiklos metinę ataskaitą ir ją paskelbia Centro interneto svetainėje.
9 straipsnis. Tarybos posėdis yra pagrindinė Tarybos veiklos forma. Tarybos posėdžius ne rečiau kaip 2 kartus per metus savo iniciatyva arba ne mažiau kaip 1/3 visų Tarybos narių reikalavimu šaukia Tarybos pirmininkas, o kai jis negali vykdyti savo pareigų dėl laikinojo nedarbingumo, atostogų ar kitų priežasčių, - Tarybos pirmininko pavaduotojas savo iniciatyva arba ne mažiau kaip 1/3 visų Tarybos narių reikalavimu.
Tarybos nutarimai priimami daugiau kaip pusės visų Tarybos narių balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia Tarybos posėdžio pirmininko balsas. Tarybos nutarimus pasirašo Tarybos posėdžio pirmininkas. Tarybos posėdžiai protokoluojami.
Finansavimas ir atskaitomybė
Centro veikla finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų. Centro generalinio direktoriaus siūlymu tvirtinamas Centro biudžeto paskirstymo aprašas, o Centras yra atskaitingas Seimui.
Centro generalinis direktorius Seimo statuto nustatyta tvarka kiekvienais metais iki birželio 1 dienos paskelbia ir pateikia Seimui Centro veiklos metinę ataskaitą.
Memorializacija ir viešoji veikla
Siekdamas išsaugoti, įamžinti ir supažindinti visuomenę su okupacijų bei rezistencijos istorija, Centras atlieka memorializacijos funkcijas, organizuoja istorinių vietų, tremčių, kalinimo ir žudynių vietų įamžinimą bei šių vietų reprezentavimą visuomenei.
Veiklos skaidrumas ir institucinis bendradarbiavimas
Centro veikloje numatytos aiškios atsakomybės grandys: Taryba, generalinis direktorius, Pasipriešinimo dalyvių teisių komisija ir kitos laikinai sudaromos konsultacinės grupės iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei asociacijų atstovų. Komisijų bei Tarybos nariams taikomi nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, užtikrinantys veiklos skaidrumą ir profesionalumą.
Lentelė: Pagrindiniai Centro valdymo organai ir funkcijos
| Organas | Pagrindinė funkcija |
|---|---|
| Generalinis direktorius | Vadovavimas, strategijos inicijavimas, ataskaitų teikimas Seimui |
| Taryba | Valdymas, biudžeto aprašo tvirtinimas, veiklos priežiūra |
| Pasipriešinimo dalyvių teisių komisija | Teisinio statuso pripažinimo išvados, patarimai Centrui |
| Viešoji įstaiga (Vyriausybės įgaliota) | Memorializacijos ir tyrimų funkcijų įgyvendinimas |
Centro ir susijusių institucijų bendradarbiavimas yra esminis siekiant išsaugoti istorinę atmintį, vykdyti tyrimus, teikti teisinius sprendimus dėl asmenų, nukentėjusių nuo okupacijų, teisinio statuso ir užtikrinti, kad memorializacijos funkcijos būtų vykdomos nuosekliai ir profesionaliai.
tags: #1990 #reabilitacija #rezistentai #istatymas