Žodžiai susiformuoja ir išsprūsta taip, kaip, jiems išeina. Žinai, ką galvoji, bet nežinai, ką sakai. Padriki žodžiai jungiasi draugėn, kaip jiems patinka. Bet tu to nežinai. Kad susivoktum, reikia laiko.
Autizmo spektras - kas tai ir kaip jis susijęs su kalba
Autizmas arba autizmo spektro sutrikimas (ASS) - tai raidos sutrikimas, pasireiškiantis įvairiomis skirtingomis formomis. Dėl šios priežasties jis ir vadinamas spektru. ASS turinčio vaiko smegenys kitaip vystytis pradeda dar būnant mamos įsčiose, o gimusiam sutrikimo požymiai labai greitai išryškėja. Autizmo bruožų turintys žmonės „kitaip” suvokia aplinką. Jie dažnai sutelkia dėmesį į detales, todėl jiems tampa sunku pamatyti bendrą situacijos kontekstą.
Žodis autizmas kilęs iš graikų kalbos „autos” - pats, „izmas” - orientacija. Tai įvairiapusis vystymosi sutrikimas, kuriam būdingi sutrikimai pasireiškiantys trijose veiklos srityse: socialinės sąveikos, verbalinės ir neverbalinės komunikacijos bei elgesio. Autistai retai ieško akių kontakto, jiems sunku atpažinti kito žmogaus nuotaiką veide. Autistams sunku įsijausti į kito žmogaus būseną, ją perprasti, todėl jie dažnai apibūdinami kaip vengiantys socialinio kontakto.
Kodėl autistams sunku ištarti tam tikrus žodžius ar kalbėti natūraliai
Socialinio kontakto sunkumai jiems kyla ne dėl nenoro bendrauti. Problema kyla iš to, kad tokie asmenys nesupranta ir nesugeba naudoti taisyklių, kurios reguliuoja socialinį bendravimą. Nors Aspergerio sindromą turintys asmenys gali teisingai apibūdinti kitų žmonių ketinimus, emocijas, tačiau jie negali šios informacijos spontaniškai naudingai panaudoti, t.y. jie neturi jutimo, kaip prisiderinti prie kitų. Spontaniškos adaptacijos stoka yra susijusi su perdėtu pasitikėjimu formaliomis taisyklėmis.
Žmonės turintys autizmo spektro sutrikimą dažnai turi bendravimo problemų, taip pat jiems būdingas ribotas ar pasikartojantis elgesys. Vaikai ir suaugę su autizmu pasitelkia kitokius mokymosi, judėjimo ar dėmesio sutelkimo būdus. Daugybė pojūčių, nerimas ir bendravimo sunkumai kai kuriems autizmą turintiems vaikams apsunkina mokymąsi ar kasdienių užduočių atlikimą.
Taip pat skaitykite: Apie globą ir įvaikinimą
Kalbos ypatumai autizme
- Autistai gali žinoti, ką nori pasakyti, bet sunkiai išreikšti mintis žodžiu ar raštu.
- Žodžiai gali nutrūkti, susidėlioja netinkama tvarka, būti blogai artikuliuojami - tai sukelia frustraciją bei nusivylimą.
- Kai kurie individai turi echolaliją arba idiosinkranišką žodžių vartojimą; kiti gali vartoti monotonišką lėtesnę kalbą arba turėti neįprastą prozodiją.
- Autistams sunku suprasti perkeltines žodžių reikšmes, sarkazmą, ironiją, todėl reakcijos gali būti neadekvačios.
Afazija ir autizmas: panašumai ir skirtumai
Afazija - tai visiškas arba dalinis kalbos praradimas, kuris atsiranda dėl kalbos zonų pakenkimo galvos smegenų žievėje. Afazija sukelia komunikacijos problemas, tačiau pati afazija nepaveikia intelektinių gebėjimų. Afazija dažniausiai atsiranda po galvos smegenų insultų, tai sudaro 25-40 proc. Esant afazijai, kalbos sutrikimai pasireiškia kiekvienam žmogui skirtingai.
Esant Broka afazijai, žmonėms būna sunku surasti tinkamus žodžius bei išreikšti mintis pilnais sakiniais. Jie žino, ką nori pasakyti, tačiau sunku išreikšti mintis žodžiu ar raštu. Žodžiai nutrūksta, susidėlioja netinkama tvarka, blogai artikuliuojami, o tai sukelia žmonėms frustraciją bei nusivylimą. Wernickio zonos afazijos atveju, žmogus geba kalbėti, tačiau ne visada žodžiai turi prasmę, juose kaitaliojamos raidės, painiojami panašiai skambantys žodžiai, kalba primena „žodžių mišrainę”.
Nors afazija yra neurologinės traumos pasekmė, autizmo spektro sutrikimas yra raidos sutrikimas. Tačiau abiem atvejais kalbos sutrikimai gali reikšti, kad žmogus „negali ištarti” ar „nėra linkęs vartoti” tam tikrų žodžių ar sakinių struktūrų. Afazijos ir autizmo atvejai skiriasi priežastimis, eiga ir terapijos principais, bet abu reikalauja jautraus požiūrio į komunikaciją ir specializuotos pagalbos.
Ką reiškia „žodžiai kurių negali ištarti autistai” praktikoje
Žodžiai kurių negali ištarti ar kuriuos sunku ištarti autistams, gali būti įvairūs: tai gali būti žodžiai dėl artikuliacijos sunkumų, žodžiai reikalaujantys greito perėjimo tarp garsų, arba frazės su perkeltine prasme, kurių supratimas reikalauja socialinio konteksto analizės. Dažnai tai nėra vien techninis tarties klausimas, o ir supratimo, ritmo, atminties arba emocinės kontrolės iššūkis.
Afazijos atveju žodžių netartumas gali būti tiesioginis motorikos ar supratimo pažeidimo padarinys. Autizmo atveju kalbos sunkumai dažnai susiję su socialinės sąveikos taisyklių suvokimu, prozodijos (kalbos melodijos) pokyčiais, arba grįžtamuoju poveikiu, kai nerimas ar sensoriniai perviršiai blokuoja kalbą.
Taip pat skaitykite: Gražūs žodžiai apie globą
Konkrečios situacijos, kai žodžių vartojimas stringa
- Reakcija į staigų emocinį krūvį - suirzimas, pyktis, atsiribojimas gali atsirasti iš niekur ir pasireikšti netikėtai, todėl žodžiai „išeina” neryškiai arba neateina išvis.
- Užduotys, reikalaujančios greito garso perėjimo - skiemenų, žodžių sekos - gali būti techniškai sudėtingos dėl artikuliacinės kontrolės stokos.
- Sudėtingos gramatinės konstrukcijos ar palyginimai (pvz., „Jonas aukštesnis už Antaną, bet žemesnis už Petrą”) gali būti sunkiai suvokiami ir todėl nenaudojami kalboje.
Terapijos ir pagalba - kaip padėti ištarti žodžius
Taikomoji elgesio analizė (ABA) yra viena iš labiausiai pripažintų terapijų, kuri padeda vaikams mokytis naujų įgūdžių ir sumažinti nepageidaujamą elgesį. Kitos terapijos, kaip logopedinė terapija, ergoterapija ir socialinių įgūdžių mokymas, taip pat gali būti naudingos. Užduotys, kurias atlieka ligonis, pateikiamos nuosekliai ir sudaro nuoseklią programą.
Kalbos atstatymo principas - kai kalbos atstatymas vykdomas pagal programą. Grįžtamojo ryšio principo esmė - įvairiomis priemonėmis padėti ligoniui kontroliuoti savo veiksmus ir kalbą. Pirmiausia atliekamas išsamus kalbos tyrimas, kuris apima motorikos, impresyviosios ir ekspresyviosios kalbos patikrinimą, rašymo, skaitymo, skaičiavimo, stereognozių, mastymo, regimųjų ir girdimųjų suvokimų įvertinimą.
Slaugytojui ir artimiesiems svarbu prisiminti: naudokite aktyviai savo kūno kalbą, mimiką, gestus. Kalbėkite trumpais, aiškiais sakiniais, palaikykite akių kontaktą su pacientu, būkite kantrūs. Užduokite paprastus taip/ne klausimus, tačiau žinokite, jog kai kurie pacientai šiuos žodžius painioja. Skirkite pakankamai laiko pacientui įsisavinti, tai ką pasakėte ir sulaukite jo atsakymo.
Praktiniai patarimai tėvams ir specialistams
- Mokykitės apie autizmą. Gilinkitės į savo vaiko elgesį, supraskite, kas jį erzina, džiugina, liūdina - taip bus lengviau perprasti trikdžius ir užkirsti jiems kelią.
- Būkite nuoseklūs ir laikykitės rutinos. Autizmo spektrą turintys vaikai skirtingose aplinkose gali elgtis kitaip; paskatinkite vaiką parodyti, ko mokėsi mokykloje.
- Raskite būdų kurti ryšį su vaiku be žodžių. Stebėkite vaiko elgesį ir stenkitės suprasti, kaip jis komunikuoja kūno kalba.
- Naudokite vizualines priemones: magnetines veiklų korteles, laikmačius, paveikslėlius. Galimybė „matyti“, kaip laikas dingsta laikmačio diskui judant suteikia daugiau kontrolės.
- Dirbkite su logopedu kuo anksčiau - geriausia iki 6 mėnesių nuo sutrikimo pradžios, kai tik paciento būklė leidžia.
Stiprybės ir potencialas
Kalbant apie autizmą dažniausiai minime iššūkius ir sunkumus, tačiau svarbu nepamiršti ir stipriųjų autizmo pusių. Daugelis autizmą turinčių žmonių pasižymi tokiomis savybėmis, kurių dauguma kitų neturi. Neįprastas jų požiūris priklauso nuo tendencijos pasirinkti, nuo ko pradėti loginę grandinę. Prioritetus tokie asmenys teikia problemos išsprendimui, o ne kitų asmenų socialinių ar emocinių poreikių patenkinimui.
Stiprybėmis pagrįstos intervencijos gali padėti autistams aukštinti jų savigarbą, pasitikėjimą savimi, gerinti socialinį gyvenimą ir jo įgūdžius. Daugelis vaikų su autizmu gali lankyti įprastas mokyklas, ypač jei jie gauna tinkamą pagalbą ir pritaikymus.
Taip pat skaitykite: Palinkėjimai išleidžiant į pensiją
Mitai ir tikrovė apie kalbą autizme
Mitas: Autistai nenori bendrauti. Faktas: Autistai nori bendrauti, tik nežino kaip arba negeba to daryti daugumai priimtinu būdu. Jiems nėra įgimtas mokymasis mėgdžiojant; jiems sunku atpažinti emocijas žmogaus veide, suprasti perkeltines žodžių reikšmes, todėl dažnai jų reakcijos būna neadekvačios.
Mitas: Autizmas yra naujas sutrikimas. Faktas: Nors autizmo diagnozė yra santykinai nauja, pats autizmas egzistavo visais laikais. Šiuolaikinė autizmo istorija siejama su Leo Kannerio ir Hanso Aspergerio darbais.
Svarbu atminti
Autizmas nėra liga ar asmenybės bruožas. Tai neurologinės raidos ypatumas, galintis paveikti bendravimą, socialinę sąveiką, elgesį ir pasaulio suvokimą. Nors autizmas yra neišgydomas sutrikimas, ankstyva intervencija ir specialios mokymo programos gali padėti žmonėms su autizmu tobulinti savo įgūdžius ir prisitaikyti prie aplinkos. Svarbu palaikyti šiuos žmones ir suprasti, kad autizmas yra tik vienas jų bruožų, tačiau jie taip pat turi unikalias stiprybes ir gebėjimus.
Visuomenės supratimas, švietimas ir tinkama pagalba leidžia sumažinti situacijas, kai žodžiai lieka neištarti: ar dėl artikuliacijos, ar dėl supratimo stokos, ar dėl nerimo. Su tinkama pagalba daugelis vaikų su autizmu gali tapti savarankiški ir sėkmingai integruotis į visuomenę.
tags: #zodziai #neistariami #autistams