Lietuvos gyventojai, įskaitant žemės ūkio paskirties sklypų savininkus, turi teisę kreiptis dėl įvairių socialinių išmokų, įskaitant nedarbingumo pašalpą, atitikus tam tikras sąlygas. Šiame straipsnyje aptariamos pagrindinės sąlygos ir tvarka, kurios taikomos norint gauti šią pašalpą.
Nedarbingumo pažymėjimai ir ligos išmokos
Kai karantino metu atsiranda būtinybė prižiūrėti darželinuką, priešmokyklinuką, pradinuką ar pagal bendrojo arba specialiojo ugdymo programą besimokantį vaiką su negalia dirbantiems tėvams, globėjams, seneliams gali būti mokamos ligos išmokos. Ligos išmoka už nesergančio vaiko priežiūrą siekia 65,94 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“.
Nemažai daliai tėvų nedarbingumo pažymėjimas nesergančio vaiko priežiūrai išduotas 60 dienų laikotarpiui. Jeigu suėjus šiam terminui vaikai mokytis į mokyklos suolus nesugrįš, o ugdymas bus tęsiamas nuotoliniu būdu, tėvai dėl nedarbingumo pažymėjimo pratęsimo turės pakartotinai kreiptis į šeimos gydytoją.
Nedarbingumo pažymėjimai gali būti išduodami ir atgaline tvarka, bet ne daugiau nei už 5 darbo dienas.
Jeigu vienam iš tėvų nedarbingumo pažymėjimas nesergančio vaiko priežiūrai buvo išduotas ilgesniam laikotarpiui, pavyzdžiui, 60 dienų, pasibaigus atostogoms jis tęsis iki numatyto nedarbingumo pažymėjimo termino pabaigos, o ligos išmoka bus ir toliau mokama.
Taip pat skaitykite: Žemės mokesčio lengvatos pensininkams Jonavoje
Jeigu nedarbingumo pažymėjimas nesergančio vaiko priežiūrai buvo išduotas trumpesniam laikotarpiui ir galiojimas baigsis per mokinių atostogas, o po jų vėl iškyla poreikis prižiūrėti nesergantį vaiką, dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo pakartotinai reiktų kreiptis į šeimos gydytoją.
Šiuo metu galiojantį nedarbingumo pažymėjimą šeimos nario priežiūrai turi apie 20 tūkst. asmenų, kai per pirmąjį karantiną tokių būdavo 50-60 tūkst.
Šalpos išmokos
Valstybinės šalpos išmokos
Valstybinės šalpos išmokos skiriamos ir mokamos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymu bei Valstybinių šalpos išmokų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 29 d.
Šalpos našlaičių pensija
Šalpos našlaičių pensija skiriama ir mokama 0,5 bazinės pensijos dydžio kiekvienam vaikui.
Šalpos pensijos
Šalpos pensijos skiriamos tik tuo atveju, jeigu jie nėra asmenys, nurodyti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1-6, 8 ar 9 punktuose arba nėra ūkininkai ir jų partneriai, kurių statusą reglamentuoja Ūkininko ūkio įstatymas.
Taip pat skaitykite: Teisinė bazė: kompensacija už žemės naudojimą
Pašalpa taip pat mokama, kai Lietuvos Respublikos piliečio, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, turinčio leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečio, įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje turinčio pabėgėlio statusą asmens vaikas gimsta negyvas (ne mažiau kaip 22 nėštumo savaičių kūdikis).
Kur kreiptis dėl išmokų?
Šalčininkų rajono gyventojai kreipiasi dėl išmokų į rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos apsaugos skyrių (Vilniaus g. 47, Šalčininkai).
Kita informacija apie socialinę paramą: Dėl socialinės pašalpos bei kompensacijų gyventojai kreipiasi į rajono seniūnijas pagal gyvenamąją vietą. Informaciją galite gauti Socialinės paramos ir sveikatos apsaugos skyriuje (Vilniaus g. 47, Šalčininkai).
Vienkartinė pašalpa
Vienkartinė pašalpa skiriama skurdo, benamystės, sunkios ligos, neįgalumo, stichinės nelaimės, kritus nedraustam vieninteliam gyvuliui, asmenims, grįžusiems iš laisvės atėmimo, kardomojo kalinimo vietų, socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigų ir kitais atvejais.
Gyventojai, grįžę iš įkalinimo vietų dėl vienkartinės paramos kreipiasi į Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Apskaitos tarnybą (Vilniaus g. 47, Šalčininkai).
Taip pat skaitykite: "Sodros" įmokos žemės ūkiui
Parama mirties atveju
Daugiau informacijos apie paramą mirties atveju rasite Lietuvos Respublikos įstatyme Nr. I-348 „Dėl paramos mirties atveju".
Svarbūs aspektai kreipiantis dėl pašalpos
- Parama skiriama pagal mėnesio, nuo kurio skiriama parama, pajamas, jei tą mėnesį bent vieno šeimos nario / asmens pajamų šaltinis, palyginti su 3 praėjusiais mėnesiais pasikeitė arba tą mėnesį yra gauta vienkartinė išmoka ar iš karto už du ir daugiau mėnesių išmokėtos kas mėnesį gaunamos išmokos.
- Išlaidos už karštą vandenį, kurio kiekis bei atskirų energijos ar kuro rūšių sąnaudos karštam vandeniui ne didesni už nustatytus normatyvus, viršija 5 procentus šeimos / asmens pajamų.
- Yra senatvės pensijos amžiaus arba gauna bet kokios rūšies pensiją, pensijų išmokas ir (ar) šalpos išmokas, išskyrus pensijas, paskirtas netekus 45-55 procentų darbingumo (pensijas, paskirtas asmenims, iki 2005 m. pabaigos).
- Pašalpa šeimai skiriama, jeigu tėvai (vienintelis iš tėvų) dirba arba nedirba dėl tam tikrų priežasčių.
- Išsituokusiam šeimos nariui, auginančiam vaiką, pašalpa skiriama, jeigu vaikui išlaikyti yra priteisti alimentai arba buvęs sutuoktinis juos moka asmeniškai, bet ne mažesnius kaip vieno minimalaus gyvenimo lygio sumą vienam vaikui per mėnesį.
- Nesusituokusių asmenų, kurie vieni augina vaikus iki 18 metų, šeimoms socialinė pašalpa skiriama, jeigu jų vaikui (vaikams) yra pripažinta arba nustatyta tėvystė ir teismas yra priteisęs išlaikymą vaikui (vaikams), išskyrus atvejus, kai įstatymų nustatyta tvarka nėra galimybės nustatyti vaiko tėvo (motinos) tapatybės arba teismas negali tėvui (motinai) priteisti vaiko išlaikymo.
Dokumentai, reikalingi kreipiantis dėl pašalpos
Šeima, norinti gauti pašalpą, pateikia prašymą - paraišką, kurioje nurodomi šeimos narių vardai ir pavardės, adresas, giminystė, pajamos, turimas turtas. Prie prašymo skirti pašalpą (priklausomai nuo aplinkybių) pridedami šie dokumentai:
- Šeimos narių asmenybę liudijantys dokumentai - LR piliečio pasas arba laikinas asmens dokumentas, leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, vaikų gimimo liudijimai.
- Šeimos narių pažymos apie gaunamą darbo užmokestį ir kitas išmokas, pažymos apie gautą pensiją, stipendiją, pašalpas ir kitas pajamas.
- Suaugusių šeimos narių valstybinio socialinio draudimo pažymėjimai arba registracijos vietos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriaus pažymos, kad nemokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.
- Pensininko arba invalido pažymėjimas.
- Valstybinės teritorinės darbo biržos pažyma.
- Mokymosi įstaigų pažymos.
- Pažyma apie turimą (nuomojamą) asmeninį ūkį (nurodomas bendras žemės ūkio naudmenų plotas bei įsigijimo data).
- Pažyma apie nuolatinės slaugos būtinumą.
Pakartotinai kreipiantis su prašymu skirti pašalpą, pažymų, kurios dar galioja (pavyzdžiui, pažymos apie nuolatinės slaugos būtinumą ir kitų), kas 3 mėnesiai pateikti nereikia. Pažyma apie žemės sklypo dydį pateikiama kartą per metus.
Į šeimos pajamas įskaitoma:
- Apskaičiuotas darbo užmokestis (užmokestis už atliktą darbą ar dirbtą laiką pagal valandinius (dienos) tarifinius atlygius, vienetinius įkainius, pareiginė (tarnybinė) alga, premijos, priedai, priemokos ir kitoks užmokestis už darbą, įskaitomas į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį), užmokestis už prastovas ne dėl darbuotojo kaltės ir užmokestis už kasmetines atostogas, atskaičius fizinių asmenų pajamų mokestį ir valstybinio socialinio draudimo įmokas.
- Pensijos, vietoj pensijų mokamos kompensacijos.
- Stipendijos (iš jų socialinės), jų priedai ir priemokos.
- Mėnesinės pašalpos.
- Išeitinė pašalpa arba kompensacija, išmokama nutraukus darbo sutartį.
- Ligos ir motinystės (tėvystės) pašalpos.
- Pajamos iš asmeninio ūkio.
Nuo 2004 metų sausio 1 d. įsigaliojus Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymui, socialinei pašalpai gauti bus įvertintas ir šeimos turimas turtas.
Turto normatyvai
Vyriausybės nustatyti turto normatyvai yra tokie:
- Būsto normatyvas yra 50 kvadratinių metrų būsto naudingojo ploto vienam jame gyvenančiam šeimos nariui (vienam gyvenančiam asmeniui), pridedant po 15 kvadratinių metrų kiekvienam kartu gyvenančiam šeimos nariui.
- Žemės sklypo normatyvas šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui), atsižvelgiant į turimos žemės rūšį.
Žemės sklypo normatyvai:
- Namų valdos žemės sklypo ploto: miestuose - 6 arai, miesteliuose ir kaimuose - 25 arai.
- Žemės ūkio paskirties žemės sklypo iki 1 hektaro (įskaitant jame esančią namų valdos žemę) ploto: miestuose - 6 arai, miesteliuose ir kaimuose - 25 arai.
- Didesnio kaip 1 ha ž.ū. paskirties žemės sklypo, žemės sklypo, kurį sudaro tik vandens telkinys, bei miškų ūkio paskirties žemės sklypo - 3,5 ha.
Skiriant pašalpą šeimai, kurios narys gyvena kitoje valstybėje ir turi darbo pajamų, į šeimos pajamas įskaitomos ir šio šeimos nario pajamos.
Išmokėjus paskirtą pašalpą, šeima per 3 mėnesius (jau nuo kito mėnesio) vėl gali kreiptis dėl tolesnio pašalpos skyrimo ir pateikti naujus dokumentus apie šeimos narius ir šeimos pajamas.
Jeigu per laikotarpį, už kurį pašalpa mokama, pasikeičia šeimos sudėtis, tai nuo kito mėnesio, jeigu pašalpa dar priklauso, ji skiriama iš naujo perskaičiavus visų šeimos narių kreipimosi mėnesį gautas pajamas.
Jeigu asmeniui atsisakoma skirti pašalpą arba jis nesutinka su pašalpos dydžiu arba jam paskirta pašalpa neišmokama, jis gali raštu kreiptis į miesto (rajono) merą (jo pavaduotoją).
Nustačius, kad pašalpą šeima naudoja ne pagal paskirtį, savivaldybė už skirtąją pašalpą turi teisę pirkti būtiniausius produktus bei vartojimo prekes (atsižvelgiama į vaikų poreikius).
Nustačius, kad šeima pateikė neteisingus duomenis apie gaunamas pajamas ir šeimos narius, pašalpa neskiriama arba nutraukiama, jei jau buvo pradėta ją mokėti.
Žemės ūkio paskirties žemė Lietuvoje laikoma nacionaliniu turtu. Todėl šiam turtui saugoti valdžia skiria didelį dėmesį.
Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo ribojimai
Įstatymais yra ribojama užsieniečių teisė Lietuvoje įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, nustatytas maksimalus galimas turėti žemės ūkio paskirties plotas vienam asmeniui, numatyti griežti ribojimai žemės paskirčiai pakeisti.
Tačiau žmonės išradingi ir suranda būdų įstatymams apeiti. Ne paslaptis, kad užsieniečiai, norėdami nusipirkti žemės ūkio paskirties žemės Lietuvoje, įsteigia čia bendroves ir bendrovių vardu nusiperka norimą žemę.
Norintieji viršyti įstatymų leidžiamą turėti maksimalų žemės plotą (500 ha) perka šią žemę nepilnamečių vaikų vardu arba įsteigia daugiau bendrovių, kurių skaičiaus kol kas įstatymai neriboja.
O kiekviena bendrovė, kaip atskiras ir savarankiškas asmuo, perkasi žemes, ir nesvarbu, kad už visų tų bendrovių stovi ir jas valdo vienas ir tas pats žmogus.
Norintieji ant žemės ūkio paskirties žemės sklypo statytis namus, bet negalėdami tos paskirties pakeisti legaliai, tampa „popieriniais ūkininkais“, nors neketina realiai ūkininkauti.
O valdžia toliau galvoja, kaip išsaugoti nacionalinį valstybės turtą ir apsaugoti Lietuvą nuo stambių ūkių.
Nauji ribojimai nuo 2014 metų
Todėl nuo 2014 metų gudragalviai, norintys „apeiti“ įstatymų tikslus, sulauks naujų valstybės žabangų.
Visų pirma, maksimali žemės ūkio paskirties žemės ploto riba, t.y. minėti 500 ha, bus taikytina ne vienam atskiram asmeniui, tačiau ir visiems su juo susijusiems asmenims.
O susijusiais asmenimis bus laikomi ir šeimos nariai, ir visos įmonės, kuriose tas asmuo turi galią priiminėti sprendimus tų bendrovių vardu.
Vadinasi, bet kuriuo atveju vienas žmogus su savo šeimos nariais, kiek įmonių beįsteigtų ir kiek rūšių verslų bevykdytų, maksimaliai galės turėti 500 hektarų žemės ūkio paskirties žemės.
Kaip tai veiks praktikoje?
Valdžia nustatė, kad asmuo, pageidaujantis įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, iki žemės sklypo perleidimo sandorio sudarymo privalės užpildyti žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo deklaraciją, patvirtinančią, kad sudarius žemės sklypo perleidimo sandorį asmens ir su juo susijusių asmenų turimos žemės plotas neviršys maksimalaus žemės ūkio paskirties žemės ploto dydžio.
Asmuo bus pats asmeniškai atsakingas už deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą.
Pateikus neteisingus duomenis ir pažeidus įstatymo reikalavimą, sutartis dėl žemės įsigijimo bus laikoma negaliojančia, o žemės plotas, viršijantis 500 ha, teismo sprendimu paimamas valstybės nuosavybėn.
Tiesa, valstybė už nacionalizuotą žemę galės savo pasirinkimu kompensuoti pirkėjui arba jo sumokėtą kainą, arba vidutinę rinkos vertę, nustatomą masinio vertinimo būdu.
Skamba bauginančiai, tačiau vis dėlto lieka neaišku, kas ir kokiu būdu ves apskaitą ir kontroliuos, kad įstatymo realiai būtų laikomasi.
Pirmumo teisė įsigyti žemę
Tačiau tai dar ne viskas, ką valdžia sugalvojo. Nuo 2014 m. sausio 1 d. parduoti ar nusipirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą taps labai sudėtinga, nes pirmumo teisę jį nusipirkti už nustatytą kainą turės kaimyninio sklypo savininkas, jei jis yra ūkininkas.
Blogybė yra ne tai, kad kaimynas turės pirmumo teisę pirkti gretimą sklypą, tačiau tai, kaip ši pirmumo teisė bus įgyvendinama.
Asmuo, nusprendęs parduoti savo žemės sklypą ir nustatęs pardavimo kainą, turės apie šį sprendimą informuoti žemėtvarkos skyrių.
Žemėtvarkos skyrius per savaitę laiko turės išsiųsti pranešimus visiems suinteresuotiems žemės įsigijimu ir galimai turintiems pirmumo teisę ją įsigyti asmenims (kaimynams, parduodamo žemės sklypo naudotojams, valstybės institucijoms) apie pardavimo sąlygas.
Šie per tris savaites nuo pranešimo gavimo dienos galės pareikšti savo sutikimą ar atsisakymą pirkti pirmumo teise parduodamą žemę.
Pasibaigus šiam terminui, žemėtvarkos skyrius per savaitę turės surašyti pažymą, ar yra asmenų, pareiškusių pageidavimą įsigyti žemę pirmumo teise, ar ne.
Ši pažyma turės būti pateikta notarui.
Taigi, norintiems parduoti savo žemės sklypą, greitai to padaryti nepavyks. Jei šiandien parduoti žemę galima per 1-2 dienas, tai po Naujųjų metų šiam sandoriui sudaryti teks sugaišti apie 6 savaites.
tags: #zemes #ukio #paskirties #sklypas #nedarbingumo #pasalpa