Globotinių gyvenamieji kambariai nejaukūs, juose nėra vaikų asmeninių daiktų, nėra nuotraukų ir netgi žaislų. Tokį liūdną vaizdą pamatė globos namuose apsilankę Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tikrintojai. Net ketvirtadalis jų apklaustų globotinių pripažino netgi negalintys išsakyti savo nuomonės, kaip turėtų atrodyti kambarys.
Direktorė Jūratė Pagojienė tvirtina, kad jos išvados yra tendencingos - apžiūrėję tik keletą kambarių, tikrintojai pasmerkė įstaigą. „Nepasakysime aštuoniolikmečiui, kad jis mašinyčių prisidėtų. Kur gyvena mažieji, yra ir žaislų, ir žaidimų kampelis, o mergaičių kambariai papuošti, ten ir nuotraukų yra. Tiesa, po renovacijos neleidom sienų badyti ir skylių daryti. Vaikų asmeninių daiktų daugiau ne gyvenamuosiuose, o poilsio kambaryje“, - aiškino J. Pagojienė.
Kritikuoja pačius tikrintojus Globos namams nėra palankios ir tikrintojų padarytos išvados apie įstaigos emocinę aplinką. Apklausos rezultatai rodo, kad didelė dalis vaikų čia jaučiasi nesaugūs. Net 46 proc. apklaustųjų nurodė, kad jaučiasi neapsaugoti nuo patyčių ir net 42 proc. - nesijaučia saugūs nuo smurto. Maža to, vaikų nuomonė globos namų darbuotojams per mažai rūpi. 21 proc. apklaustųjų prisipažino, kad jų pasiūlymų ir idėjų net neklausiama.
Direktorė mano, kad ir šie skaičiai nėra tikslūs. J. Pagojienę stebina, kad ministerijos specialistams išvadoms padaryti pakako vos pusvalandį pabendrauti su vaikais. Maža to, įstaigos vadovės nuomone, apklausdami vaikus tikrintojai nesilaikė apklausos reikalavimų. „Septynmečiui, aštuonmečiui ir penkiolikmečiui buvo paduota ta pati anketa. Jei vaikas, turintis specialiųjų poreikių, neįskaitė klausimo ir jam draugas pirštu pabaksnojo, kur dėti pliusiuką, nemanau, kad tokia apklausa duoda teisingus rezultatus, atspindinčius tikrąją padėtį“, - pačius tikrintojus sukritikavo J. Pagojienė.
Tualetai be užraktų Panevėžio rajono vaikų globos namai nepakankamai stengiasi, kad auklėtiniai įgytų kasdieniame gyvenime reikalingų įgūdžių. Vaikai nemokomi planuoti išlaidų maistui, nesudarytos sąlygos patiems išsirinkti ir nusipirkti drabužių - šie jiems atvežami tiesiai į globos namus. Ministerijos specialistų nuomone, globotinis per mėnesį turėtų gauti ne mažiau nei 52 Lt kišenpinigių, o Linkaučių globos namų gyventojai gauna nuo 5 iki 80 Lt, priklausomai nuo elgesio, mokymosi rezultatų. Tikrintojai neigiamai įvertino ir neseniai renovuotas globos namų patalpas. Higienos normos, numatančias, kad vaikui turi tekti ne mažiau nei 6 kvadratiniai metrai ploto, atitinka tik penki iš 14-os gyvenamųjų kambarių. Kituose vaikai gyvena pernelyg ankštai. Taip pat įstaigoje per mažai tualetų ir dušų, bet užvis labiausiai tikrintojus šokiravo, kad kai kurios asmens higienos patalpos neturi vidinių užraktų.
Taip pat skaitykite: Slaugytojų skaičius Panevėžyje
Globėjams dėmesio per daug - ministerijos tikrintojai vaikų globos įstaigoje suskaičiavo per dvidešimt pažeidimų. Anot direktoriaus, liks neišpildyti reikalavimai, susiję su patalpų konstrukcija - nepadaugės dušų ir nepadidės gyvenamieji kambariai. „Tokių įstaigų kaip mūsų šalyje labai daug. Vienintelis dalykas, ką mes galėtume padaryti, tai trečdaliu sumažinus vaikų pakeisti gyvenimo sąlygas“, - teigė J. Pagojienė. Ji sako ne su visomis ministerijos pastabomis sutinkanti. „Kai kurios pastabos smulkmeniškos. Jei dokumente trūksta vieno žodžio, jau įrašė į išvadas“, - stebisi įstaigos vadovė.
Anot jos, priežiūros institucijų dėmesys vaikų globėjams yra viena priežasčių, kodėl nesikuria šeimynos, nors valstybė jose globojamam vaikui išlaikyti skiria dvigubai didesnį finansavimą nei augančiam globos namuose. „Į šeimos vaiką per didinimo stiklą niekas taip nežiūri, kaip žiūri į augantį šeimynoje ar globos namuose“, - mano J. Pagojienė.
Panevėžio rajono vadovai, gavę ministerijos išvadas, ėmė svarstyti apie sprendimus. Meras Povilas Žagunis buvo pasiruošęs lėkti į ministeriją aiškintis. Savivaldybės administracijos direktorius Vitalijus Žiurlys pripažįsta: kad Panevėžio rajono vaikai gyventų taip, kaip molėtiškių globotinių, reikėtų statyti naujus globos namus arba perpus sumažinti vaikų. Kai kuriai daliai vaikų reikia pervežimų į kitas įstaigas. „Visoje šalyje tos pačios problemos dėl globos namų. Ministerijai turbūt pačiai teks savo reikalavimus pakeisti“, - sako Žiurlys. Anot jo, pavyzdžiais laikomi Molėtuose veikiantys globos namai, kuriuose ateityje gali kilti panašūs reikalavimai.
Alternatyva - šeimynos Socialinių paslaugų priežiūros departamento vedėjos pavaduotoja Kristiną Suslavičiūtę-Jokubauskienę teigia, kad visose globos įstaigose patikrinimas vyksta vienodai. „Stengiamės pažiūrėti tikrai lanksčiai, bet reikalavimai privalomi visiems. Ir jie nėra nauji, derinti su asociacijomis, mokslininkais, atliekant daugybę tyrimų. Įstaigos turi siekti, kad atitiktų reikalavimus, o ne šie būtų pritempiami prie įstaigų“, - teigė K. Suslavičiūtė-Jokubauskienė. Ji taip pat siūlo skatinti alternatyvą globos namams - šeimynos, nes mažesnės įstaigos dažnai geriau užtikrina vaikų saugumą. Tačiau šalyje yra 60 savivaldybių, o šeimynų - tik 48-ios. Panevėžio rajone anksčiau veikė dvi, dabar liko viena.
Globotiniams įspūdžiai ir pasakojimai apie sunkumus Lietuvoje yra įvairūs. Alina ir Julius Vaupšai, augindami šešis svetimus vaikus, prisipažįsta, kad šeimynos atsisakė dėl amžiaus ir didelio įsipareigojimo. „Kartais paveldi gebėjimus įveikti sunkumus, bet globoje esantis vaikas - tarsi baltas lapas. Turėti globos namus - didelė rizika“, - teigia J. Vaupšas.
Taip pat skaitykite: Pagalba Panevėžio gyventojams
Šalyje imama kurti naujų globos namų projektų, siekiant pagalbos senjorams ir vaikams, tačiau iššūkių yra daug: finansavimas, tinkamos patalpos, personalo trūkumas ir gebėjimas saugoti vaikus bei senjorus. Visuomeninės organizacijos ragina auginti ir plėsti šeimynas, nes jas laikoma efektyvesne forma globos ir bendruomenės įtraukties požiūriu. Maltiečių savanorių dėmesys vienišiems senjorams primena, kad pagalba turi būti koordinuota tarp valstybės, savivaldų ir bendruomenių.
Kaip rodo tolesni proveržiai, vienos sritis neatitinka reikalavimų - kitos sprendimai gali būti neatidėliotini. Politikai svarsto, kaip racionaliai paskirstyti lėšas ir kaip keisti reglamentus, kad globos namai būtų saugesni, tinkamesni vaikams ir senjorams, o šeimynos būtų prieinamesnės visoms savivaldybėms.
| Nelauktos problemos globos namuose | Siūlomi sprendimai |
|---|---|
| Trūksta užraktų tualetuose, nepakankamas ploto dydis | Peržiūrėti įstaigos patalpų projektą; didinti privatumo ir higienos sąlygas |
| Mažas kišenpinigių dydis kai kuriuose namuose | Nustatyti vieningą bazinį kišenpinigių dydį per mėnesį |
| Mažas personalo skaičius naktimis | Tarpusavio personalo paskirstymo optimizavimas, papildomi specialistai |
| Dideli globos namai, suinteresuotumas saugumu | Skatinti mažesnes šeimynas ir paribines globos formas |
Šiandien šalyje veikia šimtas septyni senelių globos namai, kuriuose gyvena per penkis tūkstančius vienišų senjorų. Apie pusketvirto šimto senukų laukia savo eilės. O eilės senelių namuose - ilgėja. Daugiausiai laukiančių - didmiesčiuose. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sako, kad ne tik naujais namais reikėtų vienišų senjorų globos bėdą spręsti. Savivaldybės turi pirmiausia išbandyti įvairius būdus, kaip tinkamai pasirūpinti vienišiais. O Maltos ordino savanoriai priduria, kad pirmiausia pagalba turi ateiti iš artimųjų ir bendruomenės, o tik po to iš institucijų.
TV3 reportaže pristatoma mintis, kad vien pagailėti problemų - nepakanka. Reikia kompleksinio požiūrio į globos įstaigas: nuo edukacijos ir finansavimo iki krūvių estetikos bei psichologinio klimato. Taip pat paminėta, kad pereinant nuo didelių globos namų prie mažesnių šeimynų ir alternatyvų reiktų vadovautis tyrimais ir tarptautine patirtimi.
Taip pat skaitykite: Panevėžio socialinių įmonių pasiekimai