Klaipėdos uoste įvykusi 1981 metų avarija su tanklaiviu Globe Asimi paliko ilgalaikius pėdsakus Lietuvos pajūryje. Su Gibraltaro vėliava plaukiojęs 170 metrų ilgio laivas per audrą nušoko į sraigtąsias bangas, sudužo į tris dalis ir išsiliejo didelis mazuto kiekis į Baltijos jūrą. Ekspertų įvertinimu, į jūrą išsiliejo 16 493 tonos naftos produktų. Po avarijos prasidėjo masyvi veiksmų koordinavimo, gelbėjimo ir valymo operacijos, kurioms vadovavo įvairios institucijos ir įmonės iš Lietuvos ir užsienio.
Avarijos aplinkybės ir jos eigą
Žemomis oro ir vandens temperatūroms, uraganiniam vėjui ir bangoms virš 4 m, kurias lėmė audra, vyko avarijos likvidavimo darbai. Tačiau tuo pačiu metu virš 2 dienų trukęs laikinas kapitonų ir įgulos sprendimų trūkumas, bei laivo skubotas išplaukimas iš uosto į atvirą jūrą paneigė galimybę išvengti nusileidimo į Klaipėdos šiaurinį molą ir įvykio pabaigos. 12:30 val. laivas užplaukė ant laivybos kanalo krašto, 13 val. perduotas SOS signalas, o vėliau jis sudužo šalia Klaipėdos uosto.
Tarp nuogąstavimų ir bandymų užkirsti kelią išsiliejimui, į Klaipėdą atvyko kelios gelbėjimo pajėgos iš Sovietų Sąjungos ir Vakarų Vokietijos, taip pat asenizacinės mašinos ir savanorių brigados iš visos Lietuvos. Nors bandyta lokaliai suvaldyti mazutą, didžioji dalis išsiliejusios medžiagos liko jūroje ir pasiekė Kuršių marias, o vėliau - priekrantinę zoną. Iki šiol prisimenama, jog per avariją sunaudota didelė dalis Lietuvos smėlio paplūdimių, o kopos ir kurortinės zonos buvo pažeistos.
Konkrečios avarijos detalės
- Mažiau nei 3 valandas po avarijos dirbo gelbėtojai, kol įgula buvo surinkta. 29 jūrininkai išliko gyvi.
- Avarijos metu mazuto sluoksnis užklupo žemės paviršių ir krantus, pliažuose susidarė 20-30 cm mazuto sluoksnis, žiemos uostui - iki 50 cm.
- Į pliažus išsiliejęs mazutas iš pradžių dreifavo į šiaurę, vėliau plaukė į Palangos ir Latvijos pakrantes. Dalis jo ištraukta į uosto akvatoriją ar paplūdimius, o likęs liko vandenyje.
- Ekspertų skaičiavimais, po kelių dienų nuo avarijos apie 8 tūkst. tonų mazuto buvo surinkta iš jūros paviršiaus.
Po avarijos pradėti didžiuliai mazuto surinkimo darbai, įtraukti daugelio Lietuvos institucijų ir įmonių darbuotojų talką. Tačiau jų pajėgumai buvo riboti - mazuto likučiai tebegėrėjo jūroje, o išvežimas į sąvartynus ir specializuotas vietas buvo sudėtingas uždavinys. Kelios komisijos Klaipėdoje organizavo avarijos padarinių likvidavimą, o vėliau buvo nutarta vietą užterštam smėliui laikyti Kiškėnuose, Klaipėdos rajone, užtikrinant nuolatinę gruntinio vandens stebėsena.
1990-1990-ųjų metų tyrimai parodė, kad išsiliejęs mazutas persidavė vėjams ir srautams, plukdant jį į atvirą jūrą ar į krantines. Tačiau projektai netrukdė - įgula ir vietiniai gyventojai suėjo į avarijos likvidavimo darbus ir valė paplūdimius, o vėliau, jau po kelių dešimtmečių, kai kuriose vietose vis dar galima rasti mazuto likučių.
Taip pat skaitykite: Globe M: Išsamus Šviestuvo Vadovas
Ekonominės ir ekologinės pasekmės
Žala aplinkai buvo įvertinta kaip vienas didžiausių Baltijos jūroje. Aplinkai padaryta ekonominė žala siekė kelis šimtus milijonų rublių (dalis šių sumų išliko kaip nuostoliai - vėliau kompensacijos buvo skiriamos dalimis). Žalojimai apėmė Klaipėdos ir Palangos rekreacines zonas, kopų ardymą, paplūdimių smėlio sankaupas ir daugelio metų laikotarpio rekonstrukcijos darbus, kuriuos pradėta vykdyti per kelis metus po incidento. Taip pat įvyko stebimi pašaliniai sutrikimai - jūrinių kopų ir moreninių nuogulų sunaikinimas bei žalos gelmėms.
Iki šiol minėtina, kad katastrofa skatino pokyčius laivybos saugos sektoriuje: tarptautinės organizacijos pradėjo griežtinti reikalavimus, ypač dėl dvigubų korpusų ir kitų techninių priemonių, siekiant sumažinti ateities nelaimių riziką. Pasakojimai apie Globe Asimi buvo įtraukti į įvairius tyrimus ir pasakojimus apie pavojus kelyje į Baltijos jūrą.
Tarptautinės pamokos ir panašūs atvejai
Globės Asimi avarija palyginama su kitomis didžiomis naftos išsiliejimo nelaimėmis: Amoco Cadiz (1978 m.), Exxon Valdez (1989 m.), Atlantic Empress ir Aegean Captain (1979 m.), Prestige (2002 m.). Šie įvykiai rodo, kad naftos išsiliejimo poveikis yra tiek ekologinis, tiek ekonominis, o logistika ir gelbėjimo operacijos reikalauja koordinacijos tarp įvairių šalių ir institucijų. Savaime suprantama, per pastaruosius dešimtmečius įvyko pokyčių į laivybos saugumo praktikas: dvigubi korpusai, skaidrumas, pasirengimas šalies uostų regionuose ir griežtesnė priežiūra dėl galimų incidentų.
Ieškoma iš egzistavimo laikotarpio pamokų: sociokultūriniai faktoriai, įgulos atsakomybė, laivo vadovybės sprendimai ir laivyno bei uostų bendradarbiavimas. Nuolat atnaujinamas ir tobulinamas gelbėjimo įrangos ir metodų naudojimas: plūduriuojančios užtvaros, pristatytos užtvaros, specialiosios valymo priemonės ir tarptautiniai treniravimai. Todėl šios istorijos yra vertingos - jos primena, kur ir kaip tobulinti saugų laivybos procesą ateityje.
Dokumentiniai ir paminėjimo žodžiai
Globe Asimi avarija ir jos liekanos tapo Klaipėdos uosto istorija. 2006 metais įrengtos specialios procedūros, likvidavus nuskendusius laivus, o avarijos pamokos buvo įtrauktos į Klaipėdos ir Lietuvos laivybos saugos kultūrą. Nors laivas jau seniai nuskendus, jo atminimas ir išmoktos pamokos išlieka - nuo plantacijų iki miestų pliažų, nuo laivybos saugos iki gamtos apsaugos klausimų.
Taip pat skaitykite: Rekonstruotas "Globe" teatras
Nuorodos ir ateities perspektyvos
Ši istorija kelia klausimus apie:- ar modernioji laivybos sauga reglamentai yra pakankami?- ar būtina papildomai didinti tarptautinį bendradarbiavimą dėl naftos išsiliejimo prevencijos?- kaip užtikrinti, kad miestuose ir pajūryje būtų valomos ir suderinamos visų institucijų operacijos?
Todėl ši istorija ir ateities perspektyva skatina tobulinti technologijas, globą ir atsakomybės jausmą už aplinką, kad tokios tragedijos būtų rečiau pasitaikančios, o kai jos įvyksta - jos būtų kuo greičiau suvaldytos ir mažiau kenksmingos ekosistemoms.
Kas nutinka po naftos išsiliejimo?
Globe Asimi avarija taip pat primena, kad technologijų pažanga, tokia kaip dvigubų korpusų diegimas, geresnė laivybos budėjimo kultūra, ir tarptautiniai gelbėjimo pratybos turi būti nuolat tobulinamos, kad istorijos apie aplinkos nuskurdinimą būtų retai pasitaikančios, o kai jos nutinka, būtų kuo efektyvesnė reakcija.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie rutulinius vožtuvus
tags: #tanklaivis #globe #asimi