Pastaraisiais metais superherojų reiškinys išplito visame pasaulyje, įskaitant ir Lietuvą. Tačiau, ar šie populiarūs personažai daro teigiamą įtaką visuomenei, ar skatina smurtą, ypač tarp vaikų?
Per daugelį metų filmų apie superherojus pasaulis smarkiai pasikeitė, o kiekvienas naujas filmas siūlo unikalų žanro požiūrį ir pojūtį. Kai kuriuose filmuose gausu veiksmo scenų ir jaudinančių epizodų, kituose nagrinėjamos intensyvesnės ir smurto temos.
Brutalumas Superherojų Filmuose
Brutalumas tapo svarbiu daugelio filmų apie superherojus komponentu, sustiprinančiu jų pasakojimo poveikį ir intensyvumą. Tokiuose filmuose kaip „Deadpool“, „Ernis“ ir kt. prievartos pagalba nagrinėjamos sudėtingos temos, įtraukiami žiūrovai ir suteikiama išties unikali kino patirtis.
Nors kai kurie gali kritikuoti šiuos filmus dėl jų smurtinio turinio, labai svarbu pripažinti meninės laisvės svarbą ir vaidmenį, kurį prievartos žiaurumas atlieka skatinant superherojų žanro raidą. Nagrinėdami, žiūrėdami šiuos filmus, mes geriau suprantame įvairias pasakojimo technikas, naudojamas superherojų kine.
Lietuviškų animacinių filmų pasaulį palaiko kūrėjų entuziazmas
Superherojai ir Vaikų Elgesys
Masačūsetso universiteto mokslininkė dr. Sharon Lamb teigia, kad dabartiniai superhorejai, pavyzdžiui, Geležinis žmogus dažnai yra milijonieriai pleibojai, turintys tik savanaudiškų tikslų.
Taip pat skaitykite: Reikalavimai vairuotojų psichologiniam patikrinimui
„Yra didelis skirtumas tarp filmų superherojaus šiandien ir vakarykštės dienos superherojaus, - sakė S. Lamb kasmetinėje Amerikos psichologų asociacijos konvencijoje. „Nūdienos superherojus yra per daug veiksmo herojus, dalyvaujantis nesustabdomame smurte. Jis agresyvus, sarkastiškas ir retai kalba apie norą padėti žmonijai, - pastebėjo ji. - Nebūdami superherojaus kostiume šie vyrai, pavyzdžiui Geležinis žmogus išnaudoja moteris, puikuojasi prabanga ir įrodinėja savo vyriškumą su galinkais ginklais.“
Jos teigimu, praeities herojai kaudavosi su nusikaltėliais, „tačiau jie buvo tie herojai, iš kurių berniukai galėjo imti pavyzdį ir mokytis iš jų, kadangi išlindę iš kostiumų, jie buvo tikri žmonės su tikromis problemomis ir daugybe silpnų vietų“.
Kad suprastų, kokį žiniasklaida ir marketingo vadybininkai siūlo vyriškumą berniukams, S. Lamb apklausė 674 berniukus nuo 4 iki 8 metų amžiaus. Ji vaikščiojo po prekybos centrus ir kalbėjo su pardavimų vadybininkais, todėl vėliau suprato, ką skaito bei ką žiūri berniukai.
Žiūrėjimas, kaip superherojai sumuša blogiečius, anot jų, nėra pats geriausias pavyzdys berniukams, jeigu norime, kad visuomenėje būtų kuo daugiau malonesnių ir mažiau stereotipiškai besielgiančių vyrų. Kitaip nei komiškieji praeities herojai, kurie turėdavo įprastus darbus ir tikėjo socialiniu teisingumu, naujoji Holivudo superherojų karta yra agresyvi, sarkastiška ir retai kalba apie gerus darbus žmonijos labui.
Smurtas Šeimoje ir Vaikų Patirtys
Ne viena šeima Lietuvoje vis dar galvoja, kad vaikui paauklėti fizinių bausmių šiek tiek reikia. Tarp tokių - ir šeimos, kuriose „šiek tiek“ sukėlė tragiškų, kartais neatitaisomų pasekmių.
Taip pat skaitykite: Kova su smurtu ir narkomanija
„Vaikų linijos“ atstovė Jurgita Smiltė Jasiulionienė, paklausta, kaip dažnai vaikai ar jaunimas apskritai kreipiasi į juos dėl namuose patiriamo smurto, atsako, kad tai - viena dažniausių priežasčių. Jie skambina patirdami fizinį, emocinį ar net seksualinio pobūdžio smurtą. 2016 m.
Domintis, kas daugiau smurtauja - mama ar tėtis - pašnekovė atsako, kad iš pokalbių galima suprasti esant visokių situacijų: kartais smurtauja mama, kartais - tėvas, kartais abu. Smurtas labai dažnai siejamas su alkoholizmu, tačiau „Vaikų linijos“ atstovė susiduria ir su kitokiais atvejais. Kartais vaikai pasakoja ne tik apie patiriamą smurtą, bet ir apie nepriežiūrą, tėvų alkoholizmą, nedarbą.
Paklausus, ką smurtą patiriantiems vaikams tokiais atvejais pataria, J. Smiltė Jasiulionienė sako, jog vaikams ir paaugliams visų pirma reikia daug palaikymo, supratimo, padrąsinimo, erdvės išpasakoti savo patirtį ir dėl jos kylančius sunkius jausmus.
Kitas konsultantų tikslas tokiuose pokalbiuose - aiškiai pasakyti vaikui, kad niekas neturi teisės prieš jį smurtauti - nei fiziškai, nei emociškai, nei kaip nors kitaip.
„Kartu su vaiku būtinai kalbame apie galimas išeitis, šalia esančius suaugusiuosius, kuriems vaikas, paauglys galėtų papasakoti apie patiriamą skriaudą, kurie jam galėtų padėti, informuojame apie organizacijas, besirūpinančias vaiko teisių užtikrinimu.
Taip pat skaitykite: Vyrų patiriamas seksualinis smurtas: Lietuvos atvejis
Smurtaujantys tėvai ar artimieji dažniausiai nesusimąsto apie pasekmes, kurias gali padaryti fizinis ar psichologinis smurtas.
Psichologė-psichoterapeutė Inesa Balcevičė paklausta, kokie žmonės smurtauja prieš savo vaikus, teigia, kad pirmoji smurtautojų grupė yra tie šeimos nariai, kurie patys kadaise yra patyrę fizinį ar psichologinį smurtą. Jie tai pateisina kaip geriausią auklėjimo priemonę vaikui.
I. Balcevičės teigimu, smurtas visuomet turi pasekmių - ši patirtis neišdildomai įrašoma į pasąmonę ir tai veda prie to, kad vaikas pats perima tėvų vaidmenį ir tampa smurtautoju, muša žmoną, vaikus, įklimpsta į alkoholizmo liūną, narkotikus, o kraštutiniais atvejais smurtauja prieš save - bando nusižudyti ar net nusižudo.
Pagrindinis dalykas, kurį patyrusiems smurtą žmonėms pataria psichologė, yra nekaupti sunkių jausmų savyje, neužsidaryti - nors ir labai sunku, reikia apie tai kalbėtis ir pranešti. Kuo vaikas mažesnis, tuo sunkiau jam pasakyti apie problemas, tačiau psichologės teigimu, tai turi pastebėti aplinkiniai, mokytojai, auklėtojai, būrelių vadovai ir suaugę asmenys, kurie dažnai bendrauja su vaikais - jų atsakomybė didelė. Vaikas iš šeimos narių turi patirti meilę, pagalbą, užuojautą, saugumą ir palaikymą, o ne agresiją ir smurtą.
Filmai, Kuriuose Nėra Smurto, Bet Jie Sukrečia
Kine egzistuoja daugybė įvairių žanrų filmų, kurie patraukia žiūrovų akį - nuo žavių ir širdį glostančių iki jaudinančių ir nerimą keliančių. Sukrečiantys filmai, kuriuose nėra smurto, meta žiūrovams psichologinį iššūkį ir palieka ilgalaikį poveikį. Nagrinėdami tokias temas kaip egzistencinė baimė, apsėdimas, tapatybės sumaištis ir visuomenės spaudimas, šie filmai kelia nerimą žiūrovams, nesiremdami atviru smurtu.
| Filmas | Žanras | Pagrindinės Temos |
|---|---|---|
| „Turime Pasikalbėti Apie Keviną“ | Psichologinė Drama | Motinos kančios, vaiko abejingumas, šeimos santykiai |
| „Laimė“ | Juodoji Komedija | Žmogiškoji neviltis, vienišumas, seksualumo painiava |
| „Nuotrauka per valandą“ | Psichologinis Trileris | Vienišių keistenybės, svetimų šeimų stebėjimas, psichologinis nestabilumas |
Šie filmai, nors ir vengia tiesioginio smurto vaizdavimo, sugeba sukrėsti žiūrovus per psichologinę įtampą ir gilių temų nagrinėjimą.