Žinia apie šeimos nario ar giminaičio priklausomybę nuo alkoholio, psichoaktyvių medžiagų ar lošimų artimiesiems paprastai sukelia daug emocijų ir klausimų, kaip elgtis. Gyvendami šalia žmogaus, turinčio priklausomybių ar žalingo vartojimo problemą, artimieji jaučia nuolatinį nerimą, kaltę, gėdą, baimę.
Kopriklausomybė: kas tai ir kaip ji pasireiškia
Mokslinėje literatūroje kopriklausomybė arba Lietuvoje dažniau vadinama netiesiogine priklausomybe apibūdinama labai įvairiai. Bet kokiu atveju tai reiškia disfunkcinius santykius, kuriuose vienas žmogus palaiko kito žmogaus skausmingą būseną. Kopriklausomybė arba netiesioginė priklausomybė tai savo individualybės, savosios asmenybės praradimas.
Šalia esančiam žmogui per ilgesnį laiką pradeda reikšti panašūs „simptomai“ kaip ir priklausomam žmogui. Jis jaučiasi panašiai kaip vartojantis, išgyvena gėdą, kaltę, pykčio proveržius. Sutrinka fizinė bei psichinė sveikata. Anot jos, žmogui pasireiškia depresijos, nerimo priepuoliai, širdies darbo sutrikimai, jis jaučia nuovargį, apatiją, stipriai krinta jų savivertė.
Kopriklausomybės būdinga tai, kad žmogus tarsi praranda savo asmenybę. Jo interesų ratas stipriai susiaurėja. Atsiranda tarsi tunelinis matymas. Jam svarbu tik jo artimojo elgesys. Kopriklausomi žmonės pradeda stipriai kontroliuoti savo šeimos narius, juos „gelbėti“, prisiima ne savo atsakomybę. Dėl to apleidžia savo gyvenimą. Nuo šios būsenos nukenčia visos svarbiausios šeimos nario gyvenimo sritys: fizinė, socialinė, psichologinė ir dvasinė.
Gyvenimas su priklausomu žmogumi: kas keičiasi kasdieniame gyvenime
Paprastai žmonės pastebi, kai pradeda keistis jų artimojo elgesys: svyruoja nuotaika, tampa neįdomios anksčiau dominusios veiklos, šalia to jis vis dažniau vartoja alkoholį ar psichoaktyvias medžiagas, skiria vis daugiau laiko azartiniams lošimams. Gyvenimas su alkoholiku ar kitu priklausomybę turinčiu žmogumi reiškia, kad artimieji, norėdami padėti, įsisuka į priklausomo žmogaus kasdienybę ir pradeda gyventi ne savo, bet priklausomybę turinčio žmogaus gyvenimo „ritmu“.
Taip pat skaitykite: Priklausomybės ligos: situacija Lietuvoje
Praktika rodo, kad priklausomybės liga sergančio asmens šeimos nariui kyla rimtų keblumų, tvarkantis su savo paties jausmais. Šeimos narys dažnai neigia pačią problemą. Ilgą laiką jie teisina priklausomus šeimos narius, manydami kad jie patys nustos vartoti. Daugeliu atvejų artimieji išgyvena daug gėdos, nerimo, pykčio, kaltės jausmų.
Daug kartų šeimos nariai bando prisitaikyti, bando suprasti priklausomą žmogų, bando prisiderinti, tuo pačiu tikėdami pokyčiais. Visgi paraleliai vyksta kartu ir prisitaikymas. Probleminis medžiagų vartojimas paliečia visas šeimos struktūras. Šeimos nariai bando prisitaikyti, bando suprasti šitą priklausomą žmogų, bando prisiderinti, tuo pačiu tikisi pokyčių.
Psichologinės ir sveikatos pasekmės artimiesiems
Iš pradžių dažniausiai artimieji stengiasi sušvelninti įtampą, tvyrančią namuose. Padeda priklausomiesiems išgyventi pasekmes, atsiradusias dėl vartojimo. Pavyzdžiui, jie ieško būdų, kaip sumažinti nemalonius abstinencijos reiškinius. Tuomet bando gražiuoju kalbėtis, įtikinėti, vėliau maldauti, bartis, varyti iš namų, gėdinti ir t. t. Vėlesniais etapais šeimos nariai pradeda jausti daug beviltiškumo, nes supranta, kad ką bedarytų, artimasis nenustoja vartoti.
Jeigu tarp vartojimų atsiranda pertraukų, šeimos narių savijauta pagerėja, atsiranda vilies, kad viskas baigsis. Kai artimasis vėl pavartoja, šalia esančio žmogaus (žmonių) savijauta vėl pablogėja. Viskas kartojasi iš naujo. Šalia esančiam žmogui per ilgesnį laiką pradeda reikšti panašūs „simptomai“ kaip ir priklausomam žmogui.
Vaikams šeimoje, kurioje bent vienas iš tėvų gyvena su priklausomybe, nepatenkinami baziniai vaiko poreikiai: jaustis saugiu, mylimu, pasitikėti tėvais, tikėti, kad gyvenimas yra saugus ir nuspėjamas. Tokiose šeimose vyrauja įvairūs kraštutinumai - tai gali būti per didelė arba per maža vaiko kontrolė. Augdami tokiose šeimose, vaikai nežino, kas yra normalūs santykiai, todėl jie neišmoksta reikšti savo jausmų ir kurti ilgalaikių, pasitikėjimu grįstų santykių su kitais žmonėmis.
Taip pat skaitykite: Priklausomybės ligų gydymas Lietuvoje
Ką daryti artimiesiems: principai ir pagalba
Psichologai sako, kad artimųjų vaidmuo yra svarbus, tik reikia atskirti, ką jie gali padaryti, o kas ne jų galioje. „Deja, nėra schemos, kuri artimiesiems pasakytų, kad situacijoje A reikia daryti taip, o situacijoje B - kitaip. Iš praktikos matau, kad atsiradus problemoms artimieji dažnai abejoja, ar jie ne per stipriai reaguoja, gal tik jiems kliūva, jog šeimos narys ar giminaitis vartoja per daug alkoholio, per dažnai lankosi lošimo namuose ir panašiai, o gal kaip tik į artimojo elgesį reaguoja per švelniai, atsainiai. Ši vidinė abejonė yra pagrindinis dalykas, su kuo susiduria žalingai vartojančiųjų ar priklausomybe sergančiųjų artimieji. Tai kelia daug įtampos“, - sako K.
Jei nutinka kas nors nemalonaus, apie tai reikia pasikalbėti, pasakant, kad artimajam dėl to buvo skaudu, nemalonu, paprašant, kad ateityje tai nesikartotų. Kitas principas - atkreipti dėmesį, ar kartais už artimąjį neišsprendžiame jo žalingo elgesio sukeliamų pasekmių. Turėtume neatimti iš žmogaus natūralių jo elgesio pasekmių, o klausti jo, kaip jis ketina spręsti susidariusią situaciją.
Taip pat svarbu nepalaikyti ir nelengvinti netinkamo elgesio. „Nereiškia, kad turime būti abejingi savo artimam žmogui, bet turime leisti jam susidurti su tuo, kas vyksta, brėžti ribas. Svarbu akcentuoti, kad tai darome iš rūpesčio ir meilės, būti geranoriškiems, tuomet kažkuriuo metu artimasis galbūt galės pats pasisakyti, kad jam negera, neramu, ir tuomet bus galima jam pasiūlyti, kokių žingsnių imtis, kad situacija gerėtų.
CRAFT programa: įrodymais grįsta pagalba artimiesiems
Jo pradininkas yra psichologijos mokslų daktaras Robertas J. Myersas (JAV). Matydamas, kokią įtaką priklausomų žmonių motyvacijai gydytis turi jų artimieji, jis sukūrė bendruomenės įgalinimo ir šeimos instruktavimo, pasaulyje atpažįstamą kaip CRAFT (angl. Community Reinforcement and Family Training) metodą. Tai empiriniais tyrimais paremta programa, skirta šeimos nariams ar artimiesiems, kurių aplinkoje yra priklausomas asmuo atsisakantis ar nenorintis kreiptis pagalbos.
Didžiausios problemos artimiesiems kyla tuomet, kai priklausomas žmogus neturi motyvacijos gydytis bei keistis ir nenori kreiptis pagalbos. Mokslinių tyrimų duomenimis net 70 proc. priklausomybę turinčių žmonių po to, kai artimasis pradeda CRAFT programą, kreipiasi pagalbos į priklausomybių specialistus. Didelė dalis priklausomų žmonių sumažina suvartojamų medžiagų kiekį bei vartojimo dažnumą.
Taip pat skaitykite: Kontaktai su priklausomybės ligų specialistų asociacija
Programos metu artimieji mokomi skirti dėmesį bei atjautą ir skatinami bei mokomi pasirūpinti savimi, be to, vyksta tam tikro elgesio pokyčių treniruotės, kurių dėka išmokstama bendrauti taip, kad priklausomas žmogus kreiptųsi pagalbos ir pradėtų gydymosi programą. Taip pat, stebimi ryškūs pačių artimųjų žmonių nuotaikos, kasdieninio funkcionavimo ir gyvenimo kokybės gerėjantys rodikliai, nepaisant to ar jų aplinkoje esantis priklausomas asmuo sutiko kreiptis pagalbos ar ne.
„Kartais gali atrodyti, jog viskas padaryta ir belieka tik nuskęsti kartu su laivu. Tačiau CRAFT programa gali būti kaip gelbėjimosi valtis, kurioje vietos bus ir įgulai, ir kapitonui“, - akcentuoja medicinos psichologė. Pagrindiniai programos tikslai: padėti artimajam paskatinti priklausomą žmogų kreiptis pagalbos neaukojant savęs; sumažinti priklausomo žmogaus vartojimo kiekį ir dažnumą; padėti pačiam priklausomo žmogaus artimajam imtis teigiamų gyvenimo pokyčių, pagerinti psichologinės sveikatos būseną ir gyventi pilnavertį gyvenimą, nepriklausomai nuo to, ar pats priklausomas žmogus kreipsis pagalbos ar ne.
Kitos pagalbos formos: reabilitacija, savipagalbos grupės, bendruomenės
Priklausomų asmenų šeimos nariams, artimiesiems nemokama pagalba teikiama asmens sveikatos priežiūros įstaigose, Respublikiniame priklausomybės ligų centre veikia savipagalbos grupės (Alanon, Ala-teen, Suaugusių alkoholikų vaikų grupės ir pan.), pagalbą galima gauti kitų nevyriausybinių organizacijų įsteigtose įstaigose, kai kuriose reabilitacinėse bendruomenėse, kreipiantis dėl kompleksinių paslaugų šeimai į savo savivaldybėje esančius socialinės paramos centrus bei jų partnerius.
Reabilitacijos programa yra paremta „Minesotos“ modeliu, kuris integruoja „12 žingsnių“ programos bei profesionalių specialistų komandos teikiamą pagalbą. Integracijos programa leidžia šiame sveikimo etape sveikstančiam priklausomam asmeniui likti gyventi bendruomenėje, ieškoti darbo, kurti finansinę gerovę, atstatyti santykius su artimaisiais, gauti bendruomenės specialistų palaikymą ir tęsti darbą su 12 žingsnių programa.
Dienos programa skirta priklausomiems žmonėms, kurie nori gauti „Aš esu“ bendruomenės specialistų (psichologo, socialinio darbuotojo, sielovadininko) pagalbą. Norint gydytis Respublikiniame priklausomybės ligų centre, reikia šeimos gydytojo arba psichiatro siuntimo. Taip pat galima gydytis ir anonimiškai, be siuntimo. Ambulatorinė „Minesota“ - gydymas trunka tris mėnesius, per kuriuos pacientas reguliariai lankosi grupiniuose užsiėmimuose ir individualiose konsultacijose.
Šiuo metu Lietuvoje vykdomas vienas didžiausių ir kompleksiškiausių socialinių projektų, skirtų nuo psichoaktyviųjų medžiagų priklausomiems asmenims ir jų šeimos nariams. Vienas iš projekto rodiklių - tai skaičius žmonių, kurie per 28 dienas po dalyvavimo veiklose pradeda mokytis, dirbti arba aktyviai ieškoti darbo. Šiuo metu tokių dalyvių yra 340.
Dailės terapija, kūryba ir savirefleksija kopriklausomiems
Noriu pasidalinti savo kaip dailės terapeutės patirtimi, atliekant tyrimą su kopriklausomomis moterimis. Darbas vyko grupėse. Jos teisinasi sakydamos, kad „…man neužteko laiko, manęs čia nėra.” Arba, „Ne, aš čia negaliu būti, manęs niekur nėra.” Jai netgi sunku įsivaizduoti, kaip ji galėtų atsistoti ir įeiti į šį gyvenimą.
Dar viena įdomi kopiklausomų žmonių piešinių aspektas, tai jų vaizduojamas gyvenimas nerealiame, fantastiškame pasaulyje. Tai būna arba kažkokie nuostabūs praeities prisiminimai, arba kažkas nerealaus ateityje, bet tiktai ne taip, kaip yra dabar. Baimė susitikti su tiesa. Nerimas ir grėsmė, tai pats svarbiausias šitų piešinių motyvas. Jakubonė (2022) rekomenduoja taikyti dailės terapiją, padedančią padidinti savivertę.
Kaip keičiasi gyvenimas po priklausomybės: sėkmės istorijos ir reintegracija
Reabilitacijos proceso metu teikiamos įvairios paslaugos: nuo kasdienio gyvenimo įgūdžių ugdymo iki psichologinės pagalbos. Asmuo dalyvauja psichologo arba socialinio darbuotojo konsultacijose, kur analizuojamos priklausomybės priežastys, aptariamos emocijos ir santykiai su artimaisiais. Rengiami grupiniai užsiėmimai, kuriuose mokomasi bendrauti, spręsti konfliktus bei atpažinti rizikingas situacijas.
Pavyzdžiui, per reabilitaciją padedama susitvarkyti dokumentus, kreiptis dėl pašalpų ar medicininės pagalbos, spręsti teisinius ar skolų klausimus bendradarbiaujant su antstoliais ir kitomis institucijomis. Kartu mokomasi kasdienio gyvenimo įgūdžių: kaip planuoti dieną, laikytis higienos ir tvarkos, ugdyti finansinį raštingumą. Taip pat mokomasi sveikos gyvensenos principų, ugdomi maisto gaminimo ir darbiniai įgūdžiai.
„Tai pagalba atsitiesti ne tik fiziškai, bet ir emociškai bei socialiai. Paprastai tariant, tai pagalba susitvarkyti savo gyvenimą. Tai leidžia žmogui ne tik išgyventi, bet ir gyventi oriai - būti visaverčiu visuomenės nariu. Be šių dalykų kyla pavojus grįžti prie senų žalingų įpročių”, - sako A. Lučunas.
Kaip elgtis praktiškai: konkretūs patarimai artimiesiems
- Alkoholizmo nelaikyti šeimos gėda, nuo jo galima pasveikti, kaip ir nuo bet kurios ligos.
- Vengti grasinimų, kurie neįgyvendinami (pvz., skyrybomis).
- Nedaryti už priklausomą žmogų to, ką jis pats privalo padaryti, nekontroliuoti, suteikti jam daugiau atsakomybės ir pasitikėjimo savimi.
- Ieškoti pagalbos ir paramos sau. Atrasti kuo daugiau veiklos sričių, kurios būtų nesusijusios su priklausomo asmens blaivumu ar girtumu.
- Pripažinti kopriklausomybę ir, esant poreikiui, atsiriboti ar nustatyti ribas, kad išsaugotumėte savo sveikatą.
- Jei jaučiate simptomus (depresija, nuovargis, nerimas), kreipkitės į specialistus: psichologą, psichoterapeutą ar į savipagalbos grupes.
Kur kreiptis pagalbos Lietuvoje
Respublikiniame priklausomybės ligų centre psichologai konsultuoja čia gydomų pacientų artimuosius ir jų šeimos narius. Taip pat šiuo metu yra taikomas šeimos narių ir artimųjų individualus ar kelių narių konsultavimas nuotoliniu būdu. Numatoma diegti užsienio šalyse pripažintą, įrodymais grįstą terapinę intervenciją CRAFT, kuri padės gerinti artimųjų emocinę būklę ir per bendravimo su priklausomu žmogumi įgūdžių lavinimą, skatinti priklausomą asmenį kreiptis dėl gydymo.
Priklausomų asmenų šeimos nariams, artimiesiems nemokama pagalba teikiama asmens sveikatos priežiūros įstaigose, savipagalbos grupėse (Al-Anon, SAV) bei nevyriausybinėse organizacijose ir reabilitacinėse bendruomenėse. Ši paslauga numatoma teikti grupinių ir individualių terapinių sesijų metu psichikos sveikatos centruose bei visuomenės sveikatos biuruose.
Apibendrinimai ir skatintojai pokyčiams
Daugeliui šeimų ir asmenų sėkmingas grįžimas po priklausomybės tampa įmanomas dėl kombinacijos: profesionalios pagalbos, savipagalbos grupių, bendruomenės paramos, reabilitacijos paslaugų ir asmeninių pokyčių. ES finansuojami projektai bei reabilitacinės bendruomenės suteikia praktinę paramą ir galimybes įgyti darbo įgūdžių bei socialinį stabilumą.
Svarbu atminti, kad artimųjų pagalba gali būti labai reikšminga, tačiau ji turėtų būti apgalvota ir ribota - siekiant apsaugoti artimųjų sveikatą ir kartu skatinti priklausomo asmens atsakomybę. Kreipkitės pagalbos laiku ir rūpinkitės savo gerove.
tags: #su #priklausomybes #issigydziusiais #zmonemis