Streso priežastys ir valdymas slaugytojų darbe: veiksniai, pasekmės ir įrodymais grįstos priemonės

Operacinės skyriuje dirbantys darbuotojai yra priskiriami prie dažniausiai darbe patiriančiųjų stresą. Šios profesijos atstovams keliama daug reikalavimų - turėti gerus profesinius įgūdžius, rūpintis pacientais visą darbo laiką, teikti kvalifikuotas slaugos paslaugas, mokėti dirbti komandoje bei gebėti naudotis itin specializuotomis, moderniomis ir inovatyviomis technologijomis. Remiantis analizuojama užsienio autorių literatūra galima teigti, kad slaugytojų stresas darbo aplinkoje yra labai paplitęs, o aukštą streso lygį lemia darbo krūvis, sudėtingumas, atsakomybė, kontrolė, parama, konfliktiški santykiai.

Darbo tikslas - išanalizuoti mokslinę literatūrą apie operacinėje dirbančių slaugytojų patiriamą stresą bei jį sukeliančius veiksnius. Į sisteminę apžvalgą įtraukta 31 straipsnis nagrinėjama tema. Mokslinės literatūros paieška, naudojant reikšminius žodžius, vykdyta 2023 m. spalio-2023 m. gruodžio mėn. tarptautinėje PubMed duomenų bazėje ir specializuotoje informacijos paieškos sistemoje Google Scholar.

Pagrindiniai streso veiksniai slaugytojų darbe

Analizuojant mokslines publikacijas išsiaiškinta, kad operacinėje dirbantiems slaugytojams stresą sukelia fiziniai, cheminiai, biologiniai ir psichosocialiniai veiksniai. Operacinės slaugytojai dažnai išgyvena stresą dėl sudėtingo darbo proceso, prasto psichologinio klimato, didelio darbo krūvio, per mažo atlygio, darbo naktimis. Plačios slaugytojų profesinės kompetencijos, nuolat kintančios ir neprognozuojamos situacijos, didėjantys darbo reikalavimai slaugytojui dažnai sukelia stresą.

Psichosocialiniai veiksniai

  • Pagrindiniai tiriamųjų profesinio streso veiksniai - santykiai darbe, darbo reikalavimai ir darbo kontrolė.
  • Gydytojų darbo kontrolė priklauso nuo lyties, o slaugytojų santykiai darbe nuo darbo stažo.
  • Respondentų amžius neigiamai koreliuoja su darbo reikalavimais bei vadovo parama, slaugytojų tarpe papildomai su kolegų parama ir stresu darbe.
  • Taip pat, respondentų darbo stažas neigiamai susijęs su darbo reikalavimais, gydytojų tarpe papildomai su vadovo parama, o slaugytojų tarpe su patiriamu stresu darbe.

Stresą darbe sukelia paciento mirtis ir mirimas, didelis darbo krūvis bei problemos su pacientais ir jų šeimomis. Remiantis analizuojama užsienio autorių literatūra galima teigti, kad slaugytojų stresas darbo aplinkoje yra labai paplitęs, o aukštą streso lygį lemia darbo krūvis, sudėtingumas, atsakomybė, kontrolė, parama, konfliktiški santykiai.

Fiziniai, cheminiai ir biologiniai veiksniai

Analizuojant mokslines publikacijas išsiaiškinta, kad operacinėje dirbantiems slaugytojams stresą sukelia fiziniai, cheminiai, biologiniai ir psichosocialiniai veiksniai. Operacinės slaugytojai dažnai išgyvena stresą dėl sudėtingo darbo proceso, prasto psichologinio klimato, didelio darbo krūvio, per mažo atlygio, darbo naktimis.

Taip pat skaitykite: Praktiniai patarimai slaugytojams

Jovita Anikinaitė - Karo trauma ir potrauminio streso sutrikimas

Empiriniai tyrimai: dizainas, imtys ir rezultatai

Sisteminių šaltinių apžvalga

Darbo tikslas - išanalizuoti mokslinę literatūrą apie operacinėje dirbančių slaugytojų patiriamą stresą bei jį sukeliančius veiksnius. Į sisteminę apžvalgą įtraukta 31 straipsnis nagrinėjama tema. Mokslinės literatūros paieška, naudojant reikšminius žodžius, vykdyta 2023 m. spalio-2023 m. gruodžio mėn. tarptautinėje PubMed duomenų bazėje ir specializuotoje informacijos paieškos sistemoje Google Scholar.

Vienmomentinis epidemiologinis tyrimas gydytojams ir slaugytojams

Tyrimo tikslas: įvertinti X gydymo įstaigoje dirbančių gydytojų ir slaugytojų patiriamą stresą. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti X gydymo įstaigoje dirbančių gydytojų pagrindinius profesinį stresą lemiančius veiksnius. 2. Nustatyti X gydymo įstaigoje dirbančių slaugytojų pagrindinius profesinį stresą lemiančius veiksnius. 3. Palyginti X gydymo įstaigoje dirbančių slaugytojų ir gydytojų pagrindinius stresą lemiančius veiksnius ir sąsają su sveikata.

Tyrimo metodai: 2020 m. vasario mėn. gautas bioetikos leidimas atlikti tyrimą (BEC-MF-265). Vasario - kovo mėn. atliktas vienmomentinis epidemiologinis tyrimas. Dalyvavimas savanoriškas. Tyrimo imtis - n=296 respondentai (atsako dažnis - 86 porc.). Duomenų statistinei analizei atlikti buvo naudojama SPSS programos 20.0 versija. Hipotezės apie požymių priklausomybes tikrintos naudojant chi kvadrato kriterijų (χ2). Ryšių įvertinimui pasirinktas Spearmano koreliacijos koeficientas r. Skirtumas laikytas statistiškai reikšmingas, kuomet p<0,05.

Pagrindiniai rezultatai

  • Tyrime dalyvavo 37,5 proc. (n=111) gydytojų ir 62,5 proc. (n=185) slaugytojų.
  • Respondentų patiriamo streso lygis darbe yra vidutinis (gydytojų vidurkis - 3,26 balai, slaugytojų - 3,25 balai).
  • Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp gydytojų ir slaugytojų streso lygio darbe nenustatėme.
  • Pagrindiniai tiriamųjų profesinio streso veiksniai - santykiai darbe, darbo reikalavimai ir darbo kontrolė.
  • Gydytojų ir slaugytojų subjektyvi sveikata priklauso nuo amžiaus ir darbo stažo.
  • Respondentai fizinę sveikatą vertino geriau nei psichinę, skirtumas statistiškai reikšmingas.
Rodiklis Gydytojai Slaugytojos/slaugytojai
Imties dalis 37,5% (n=111) 62,5% (n=185)
Streso lygio vidurkis 3,26 balo 3,25 balo
Subjektyvi sveikata (gera) 50% 57%
Pagrindiniai streso veiksniai Reikalavimai, kontrolė, santykiai Reikalavimai, kontrolė, santykiai

Gydytojų ir slaugytojų subjektyvi sveikata priklauso nuo amžiaus ir darbo stažo. Respondentų fizinė sveikata priklauso nuo amžiaus, o psichinė nuo darbo stažo. Respondentų amžius neigiamai koreliuoja su darbo reikalavimais bei vadovo parama, slaugytojų tarpe papildomai su kolegų parama ir stresu darbe. Taip pat, respondentų darbo stažas neigiamai susijęs su darbo reikalavimais, gydytojų tarpe papildomai su vadovo parama, o slaugytojų tarpe su patiriamu stresu darbe.

Kiekybinis tyrimas tarp slaugytojų

Tyrimas buvo atliktas 2022 m. gegužės-rugsėjo mėn., jame dalyvavo 382 slaugytojos, dirbančios sveikatos priežiūros įstaigose, teikiančiose antrinio ir tretinio lygio sveikatos priežiūros paslaugas. Pasirinktas kiekybinis tyrimo metodas. Klausimynas sudarytas, remiantis standartizuotomis skalėmis. Tyrimui atlikti buvo gautas Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto Slaugos katedros Etikos komisijos pritarimas (Nr.

Taip pat skaitykite: Slaugytojų patiriamas stresas reanimacijoje

Išvados. Nustatyta, kad slaugytojų subjektyviai suvokiamo streso lygis yra aukštesnis nei vidutinis. Jaunesnės nei 50 metų amžiaus, įgijusios aukš-tąjį universitetinį išsimokslinimą ir dirbančios mažiau nei 10 metų slaugytojos jautė statistiškai reikšmingai stipresnį stresą. Stresą darbe sukelia paciento mirtis ir mirimas, didelis darbo krūvis bei problemos su pacientais ir jų šeimomis. Daugiau kaip du trečdaliai slaugytojų vidutiniškai paten-kintos darbu. Pasitenkinimą darbu suteikė darbo pobūdis, vadovavimas bei santykiai su bendradarbiais. Atlikti moksliniai tyrimai įrodo, kad darbas palan-kioje aplinkoje yra būtinas norint padidinti slaugytojų pasitenkinimą savo darbu.

Streso sąsajos su sveikata

Didžioji dalis respondentų savo sveikatą vertino gerai. 50 proc. gydytojų ir 57 porc. slaugytojų savo sveikatą vertino gerai. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp gydytojų ir slaugytojų sveikatos vertinimo nenustatėme. Tiriamieji fizinę sveikatą vertino geriau nei psichinę. Respondentų fizinė sveikata priklauso nuo amžiaus, o psichinė nuo darbo stažo. Tyrimo metu nustatėme, jog respondentų psichinė sveikata neigiamai koreliuoja su darbo reikalavimais, o teigiamai yra susijusi su kolegų parama (slaugytojų tarpe papildomai su vadovo parama). Nustatėme, jog respondetų psichinė sveikata blogėja esant dideliems darbo reikalavimams.

Socialinės paramos vaidmuo

Respondentų amžius neigiamai koreliuoja su darbo reikalavimais bei vadovo parama, slaugytojų tarpe papildomai su kolegų parama ir stresu darbe. Taip pat, respondentų darbo stažas neigiamai susijęs su darbo reikalavimais, gydytojų tarpe papildomai su vadovo parama, o slaugytojų tarpe su patiriamu stresu darbe. Pasitenkinimą darbu suteikė darbo pobūdis, vadovavimas bei santykiai su bendradarbiais.

Streso valdymo kryptys ir priemonės

Remiantis analizuojama užsienio autorių literatūra galima teigti, kad slaugytojų stresas darbo aplinkoje yra labai paplitęs, o aukštą streso lygį lemia darbo krūvis, sudėtingumas, atsakomybė, kontrolė, parama, konfliktiški santykiai. Atlikti moksliniai tyrimai įrodo, kad darbas palan-kioje aplinkoje yra būtinas norint padidinti slaugytojų pasitenkinimą savo darbu. Plačios slaugytojų profesinės kompetencijos, nuolat kintančios ir neprognozuojamos situacijos, didėjantys darbo reikalavimai slaugytojui dažnai sukelia stresą.

  • Mokėti dirbti komandoje bei gebėti naudotis itin specializuotomis, moderniomis ir inovatyviomis technologijomis.
  • Teikti kvalifikuotas slaugos paslaugas, rūpintis pacientais visą darbo laiką.
  • Darbas palan-kioje aplinkoje yra būtinas norint padidinti slaugytojų pasitenkinimą savo darbu.
  • Pasitenkinimą darbu suteikė darbo pobūdis, vadovavimas bei santykiai su bendradarbiais.

Stresą darbe sukelia paciento mirtis ir mirimas, didelis darbo krūvis bei problemos su pacientais ir jų šeimomis. Remiantis analizuojama užsienio autorių literatūra galima teigti, kad slaugytojų stresas darbo aplinkoje yra labai paplitęs, o aukštą streso lygį lemia darbo krūvis, sudėtingumas, atsakomybė, kontrolė, parama, konfliktiški santykiai.

Taip pat skaitykite: Slaugytojų patiriamo streso priežastys

Praktiniai akcentai operacinės slaugytojams

  1. Operacinės slaugytojai dažnai išgyvena stresą dėl sudėtingo darbo proceso, prasto psichologinio klimato, didelio darbo krūvio, per mažo atlygio, darbo naktimis.
  2. Pagrindiniai tiriamųjų profesinio streso veiksniai - santykiai darbe, darbo reikalavimai ir darbo kontrolė.
  3. Tyrimais nustatyta, kad slaugytojų subjektyviai suvokiamo streso lygis yra aukštesnis nei vidutinis.
  4. Daugiau kaip du trečdaliai slaugytojų vidutiniškai paten-kintos darbu.
  5. Pasitenkinimą darbu suteikė darbo pobūdis, vadovavimas bei santykiai su bendradarbiais.

Respondentų patiriamo streso lygis darbe yra vidutinis (gydytojų vidurkis - 3,26 balai, slaugytojų - 3,25 balai). Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp gydytojų ir slaugytojų streso lygio darbe nenustatėme. Didžioji dalis respondentų savo sveikatą vertino gerai.

Apibendrinti įrodymai ir tolesnės kryptys

Išvados: Respondentų profesinio streso lygis yra vidutinis. Pagrindiniai veiksniai sukeliantys stresą darbe gydytojams ir slaugytojams yra keliami dideli darbo reikalavimai, maža darbo kontrolė ir įtemti santykiai darbe. Didžioji dalis respondentų savo sveikatą vertino gerai. Respondentų subjektyvios sveikatos vertinimas priklauso nuo amžiaus ir darbo stažo. Tiriamieji fizinę sveikatą vertino geriau nei psichinę. Nustatėme, jog respondetų psichinė sveikata blogėja esant dideliems darbo reikalavimams. Tyrimo metu nustatėme, jog respondentų psichinė sveikata neigiamai koreliuoja su darbo reikalavimais, o teigiamai yra susijusi su kolegų parama (slaugytojų tarpe papildomai su vadovo parama).

Jaunesnės nei 50 metų amžiaus, įgijusios aukš-tąjį universitetinį išsimokslinimą ir dirbančios mažiau nei 10 metų slaugytojos jautė statistiškai reikšmingai stipresnį stresą. Stresą darbe sukelia paciento mirtis ir mirimas, didelis darbo krūvis bei problemos su pacientais ir jų šeimomis. Atlikti moksliniai tyrimai įrodo, kad darbas palan-kioje aplinkoje yra būtinas norint padidinti slaugytojų pasitenkinimą savo darbu.

tags: #stresas #slaugytoju #darbe