Socialinių mokslų tyrimai remiasi dviem pagrindinėmis metodologinėmis prieigomis - kiekybine ir kokybine. Kiekybinė metodologija paprastai remiasi pozityvistiniais metodais ir dedukcine tyrimo proceso logika, pasitelkiant empirinius duomenis pasirinktai teorijai patikrinti. Kiekybiniais duomenų rinkimo metodais paprastai vadiname tokias strategijas, kurių pagalba surenkama informacija gali būti išreiškiama skaitine, kiekybine išraiška.
Pastaraisiais metais socialiniuose moksluose ženkliai stiprėja kokybinės duomenų rinkimo strategijos pozicijos, kuriose pirminė informacija dažniausiai išreikšta žodžio pavidalu ir fiksuojama netaikant jokių formalizavimo ar apibendrinimo būdų. Tai gali būti interviu įrašai, stebėjimo protokolai, diskusijų ar aptarimo užrašai, rašiniai. Kokybiniuose tyrimuose duomenys renkami siekiant gauti detalią informaciją apie tam tikrą fenomeną susijusį su žmonių elgesiu ar mąstymu ir pan.
Todėl kokybinims tyrimams dažnai priekaištaujama, kad jie nėra iki galo išbaigti, dinamiški ir lankstūs. Tačiau jų privalumais laikoma tai, kad jie siekia gilintis į suvokimo problemą, siekia atskleisti įvairesnius ir subtilesnius tikslinių grupių santykius su nagrinėjamu reiškiniu. Todėl šie tyrimai leidžia gauti didesnę duomenų įvairovę ir laisvesnį jų interpretavimą, galimybę pailiustruoti gautus duomenis konkrečiu pavyzdžiu ar pavieniais atsakymais.
Kokybiniai tyrimai naudingi siekiant išsiaiškinti esamą reiškinio (požiūrio, elgsenos) kokybę ir nustatyti ją ne išoriškai, o tarsi iš vidaus - per žmogaus asmeninio santykio su tuo reiškiniu prizmę (Pruskus, 2003).
Nagrinėjama socialinių mokslų metodologija apima integraciją įvairių disciplinų žinių ir kritinį požiūrį į alternatyvių pseudomokslų aiškinimus. Taip pat analizuojami nešabloninio mąstymo būdai (intuityvinis, lateralus, sinergetinis) bei argumentologijos esmė ir jos rūšys. Plačiai dėstomi teoriniai ir empirinių tyrimo metodai bei jų panaudojimo galimybės. Šis vadovėlis skiriamas magistrantams ir studijuojantiems socialinius mokslus teisėsaugos, teisėtvarkos, socialinio darbo, edukologijos, socialinės pedagogikos ir pan.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Kiekybinės ir kokybinės tyrimų strategijų sintezė
Kiekybinė strategija traukia tikslinę, matuojamą reiškinio dalį, pagrindžiant teorijas empiriniais duomenimis. Kokybinė strategija suteikia įžvalgų apie vertybes, motyvacijas, elgesio kontekstą bei vidinį požiūrį į reiškinį. Abi prieigos yra tarpusavyje papildančios: kiekybiniai duomenys gali būti pritaikyti kokybinių duomenų kontekste suprasti ir įvertinti jų prasmę, o kokybiniai duomenys gali informuoti dizainą ir hipotezių formuluotę kiekybiniuose tyrimuose.
Remiantis šiuolaikiniais šaltiniais, priklausomai nuo tyrimo tikslų, gali būti taikomi įvairių metodų deriniai: seminarinių įrašų analize, struktūrine ir temine kokybiniu duomenų analize, bei kiekybinės patikros per apklausas, eksperimentus ar anketas. Taip užtikrinama išsamumas ir tikslumas nagrinėjamo reiškinio įvaizdžiavime.
Teritoriniai ir socialiniai kontekstai kokybinių tyrimų perspektyvoje
LTV vadovelyje nagrinėjama socialinių mokslų metodologija mokslinės pasaulėžiūros požiūriu, integruojant filosofijos, sociologijos, kūrybos psichologijos, edukologijos ir kitų mokslų žinias bei kritiškai vertinant alternatyvių „mokslų“ pseudomokslinį socialinės tikrovės aiškinimą. Taip pat nagrinėjami netradiciniai, nešabloninio mąstymo būdai ir jų taikymo galimybės.
Vadovėlis ypatingai skirtas studijuojantiesiems teisėsaugos, teisėtvarkos, socialinio darbo, edukologijos ir kitiems socialinių mokslų magistrantams. Jame pateikiami tiek teoriniai, tiek empiriniai tyrimo metodai ir jų panaudojimo galimybės.
Empiriniai pavyzdžiai ir taikymo sritys
15-16 metų paauglių alkoholio, tabako ir kitų narkotikų vartojimo tendencijos ir prevencija Lietuvoje, jaunosios mokslininkų darbai, aktyvus dalyvavimas paslaugose ir klientų motyvavimo aspektas - tai tik keli iš praktinių sričių, kuriose taikomi socialinių tyrimų metodai. Taip pat didelis dėmesys skiriamas darbo rinkos integracijai ir kokybinėms įžvalgoms apie mokyklų ir bendruomenių vaidmenį socialinių procesų kontekste.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
- Analizė apie alkoholio kontrolės politikos vertinimą Lietuvos sveikatos programos įgyvendinimo laikotarpiu (1998-2010).
- Kokybiniai tyrimai apie jaunimo motyvacijos ir socialinių paslaugų įsisavinimo klausimus.
- Kokybinės būdingos tyrimų metodikos plėtra edukologijoje ir sociologijoje.
Taikomosios tyrimų gairės ir metodologinių principų įvairovė
Analizuojami įvairūs tyrimo metodai, jų kokybės užtikrinimo principai, duomenų rinkimo ir analizės procesai. Pateikiami pavyzdžiai, kaip derinti skaitinius bei žodinius duomenis, kaip apdoroti ir interpretuoti informacijos šaltinius, kokias kliūtis gali kelti kokybiniai tyrimai ir kaip jas įveikti per sisteminį planavimą ir aiškinimo kelią.
Tikslinis šios srities tikslas - suprasti socialinius reiškinius per jų giluminį poveikį žmonių veiklai, motyvacijai ir santykiams su nagrinėjamu reiškiniu. Todėl kokybiniai tyrimai dažnai siekia atskleisti vidinį žmogaus požiūrį, o kiekybiniai - matuoti jų paplitimą ar koreliacijas.
Teoriniai pagrindai ir praktiniai pavyzdžiai
Taikomasis mokslas ir socialinė pedagogika dažnai įtraukia kokybinius ir kiekybinius metodus siekiant tikslių atsakymų į tyrimų klausimus. Analitinė kritika, integruota su praktinėmis rekomendacijomis, leidžia stiprinti tyrimų įtaką ir jų naudą sprendimų priėmimui. Pateikta literatūra rodo daugelio sričių tyrimų įvairovę, įskaitant teisėsaugos, ekonomikos, edukologijos ir socialinio darbo sritis, kuriose taikomi šie metodai.
Nagrinėjama ir netradiciniai suvokimo būdai - intuicinis, lateralus ir sinergetinis mąstymo tipai, bei jų įtaka tyrimų inovatyvumui ir tolerancijai naujoms interpretacijoms. Taip pat aptariama metodologinė kokybės analizė, kuri užtikrina tyrimų patikimumą ir galios siekimą nesikertant su etikos principais.
Apibendrinimas metodologinių paraščių įvairovėje
Šiuolaikiniai socialinių mokslų tyrimai siekia derinti kiekybinius ir kokybinius metodus bei integruoti filosofinius, sociologinius ir edukacinius požiūrius. Tokia integracija užtikrina, kad tyrimo rezultatams būtų tiek išmatuojama, tiek kontekstualiai suvokiama prasmė. Magistrantų vadovėlis teikia teorinę ir empirinių tyrimų praktinę bazę, kurių dėka studentai gali kurti kritiškai pasirinktas tyrimų strategijas, atsižvelgdami į konkrečias problemų vietas ir tikslus.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
tags: #socialiniu #tyrimu #metodologija #mokso #baze