Socialinių tinklų trūkumai ir neigiama įtaka

Nuolatos besikeičiančiame ir technologiškai tobulėjančiame pasaulyje socialiniai tinklai tapo nepamainoma komunikacijos priemone, leidžiančia bendrauti, dalyvauti įvairių organizacijų veikloje, stebėti ir komentuoti didžiuosius pasaulio įvykius. Tačiau kalbėti vien tik apie neigiamą socialinių tinklų įtaką būtų neteisinga. Socialiniai tinklai atlieka svarbų vaidmenį plėtojant darbo santykius ir plečiant įmonių verslą. Be to, vartotojams suteikiama galimybė prisijungti prie bendruomenių, kurių dalyviai vykdo tam tikrą veiklą ar atstovauja tam tikras interesų grupes.

Kas socialiniuose tinkluose mus taip įtraukia?

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto Neurobiologijos ir biofizikos katedros doktorantė Dovilė Šimkutė sako, kad socialiniai tinklai yra labai patogi terpė vystytis į priklausomybę panašiam elgesiui. Anot jos, socialinių tinklų kūrėjai šiam tikslui pasiekti skyrė daug laiko, pinigų ir kitų resursų. Visų pirma, mokslininkė atkreipia dėmesį į tai, kad mūsų smegenys yra socialios. Žvelgiant iš evoliucinės perspektyvos ilgą laiką žmogaus išlikimą tiesiogiai lėmė jo priklausymas bendruomenei.

Socialinių tinklų kūrėjai gudriai perprato ir išnaudojo šį poreikį - pagalvokite apie Patinka mygtuką feisbuke ar kitose platformose. Jis signalizuoja pripažinimą, socialinį pritarimą, tai, kad į mus atkreiptas dėmesys. Paspaudę patinka ar jo sulaukę, kur kas labiau įsitraukiame į socialinį tinklą. Kuo dažniau skelbiame įvairius įrašus, tuo didesnė tikimybė, kad dažniau tikrinsime situaciją, vadinasi, grįšime į svetainę ir praleisime joje daugiau laiko.

VU mokslininkė taip pat atkreipia dėmesį, kad negalime būti užtikrinti, jog mūsų įrašai sulauks dėmesio, taip pat niekada nežinome, ką įdomaus socialiniuose tinkluose aptiksime. Mūsų smegenims patinka malonūs netikėtumai. Jei atėję į socialinius tinklus randame turinį, kuris mums patinka ar yra įdomus, po kurio laiko juos pradedame sieti su maloniomis emocijomis ar netikėtumais, nebūtinai sąmoningais. Vėlgi gudrus platformų kūrėjų triukas suteikti prieigą prie nesibaigiančio turinio. Įkrentame į taip vadinamą begalinę triušio olą, kurioje galima naršyti ištisą dieną ir vis tiek nė trupučio nepriartėti prie pabaigos.

Tele2 skaitmeninio turinio vadovė J. Antropik paaiškina, kad socialiniai tinklai rodo turinį, kuris, jų manymu, jus labiausiai sudomins. Algoritmai analizuoja, kas jus domina, ir siūlo dar daugiau panašaus turinio. Algoritmai dažnai teikia prioritetą įrašams, kurie sulaukė daug reakcijų ir komentarų - veikia sniego gniūžtės principas. Daugelis kūrėjų supranta pirmųjų jūsų dėmesio sekundžių svarbą, tad, jeigu turinys sudomino jau pirmomis sekundėmis, yra kur kas didesnė tikimybė, kad vaizdo įrašą žiūrėsite iki galo, o tuomet vėl atsiras naujas turinys ir naujas kabliukas jūsų dėmesiui išlaikyti.

Taip pat skaitykite: Apžvalga apie socialinius tinklus

Neigiamos įtakos formos

Priklausomybė ir įpročių formavimasis

Dr. Julius Burkauskas pažymi, kad mūsų įsitraukimas į socialinius tinklus yra susijęs su dopamino sistemos aktyvavimusi. Būtent dopaminas yra atsakingas už malonumo ir apdovanojimo pojūtį, o to mes socialiniuose tinkluose per patiktukus, per domėjimąsi mūsų viešinamu turiniu gauname apsčiai. Šis procesas sukuria teigiamą ryšį, skatinantį mus vėl ir vėl juos sugrįžti, kad gautume tą teigiamą efektą. Ten, kur leidžiame laiką, kur kartojame kažkokį elgesį, atsiranda įprotis. Jam susiformuoti užtenka nuo 21 iki 42 dienų, priklausomai nuo veiklos sudėtingumo.

Probleminis socialinių tinklų naudojimas yra priskiriamas naujosioms elgesio priklausomybėms. Tai - kontrolės nebuvimas, netinkamas prioritetų susidėliojimas, žalingas naudojimas net ir žinant, kad tai kenkia ir kad ten praleidžiama per daug laiko. Šie dalykai yra būdingi bet kokiai priklausomybei.

Psichikos sveikatos sutrikimai

D. Šimkutė pažymi, kad probleminio įsitraukimo į socialinius tinklus poveikis psichikos sveikatai yra ryškesnis nei anksčiau manyta. Panašu, kad iššūkiai, susiję su psichikos sveikata, probleminio įsitraukimo atvejais yra labiau taisyklė, nei išimtis. Čia galima kalbėti apie depresiją, nerimo spektro bei obsesinius-kompulsinius sutrikimus, impulsyvumą, dėmesio sutrikimus ir kt. Vis dėlto nežinome, ar psichinės sveikatos iššūkiai lemia probleminį įsitraukimą į tinklus, ar yra tokio įsitraukimo pasekmė - greičiausiai abu reiškiniai vienas kitą pastiprina.

Naujausi tyrimai parodė, kad socialinė žiniasklaida susijusi su didesniu jaunų suaugusiųjų depresijos, nerimo bei perdegimo lygiu. 2022 m. Pasaulio sveikatos organizacijos atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvoje beveik 40 proc. jaunų suaugusiųjų jautėsi prislėgti dėl to, ką pamatė socialiniuose tinkluose. Kiti 25 proc. Jauni suaugę, kurie daug laiko praleidžia socialiniuose tinkluose, dažniau patiria depresijos simptomų.

Savigarbos ir savęs lyginimo problemos

Socialiniai tinklai stipriai veikia žmogaus savivertę. D. Šimkutė paaiškina, kad kai kurie vartotojai pradeda lygintis su kitais žmonėmis, tampa vis labiau nepatenkinti savo gyvenimu, todėl siekia sukurti tai paneigiantį įvaizdį arba bent jau pabėgti nuo nepatogių emocijų. „Jeigu į socialinius tinklus įkėlę naują įrašą sulaukiame geresnio atsako nei tikėjomės, jaučiamės puikiai, gauname dopamino antplūdį. Jam praėjus, žinoma, norime dar“, - sako mokslininkė.

Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla

Žmonės, atsakingai besirūpinantys savo įvaizdžio kūrimu, yra pernelyg susikoncentravę į save, trokšta dėmesio ir įvertinimo. Tokie žmonės nėra tikri dėl savo tapatybės, todėl jiems svarbu gauti teigiamus įvertinimus virtualioje erdvėje. Dėl šios priežasties vėl ir vėl grįžtama į socialinius tinklus.

Informacinis nuovargis, protinis nuovargis ir miego sutrikimai

J. Burkauskas atkreipia dėmesį, kad daugelis klientų, kurie susiduria su pertekliniu socialinių tinklų naudojimu, kaip vieną iš simptomų įvardija didžiulį protinį nuovargį. Jis atsiranda dėl to, kiek smegenų resursų panaudoja socialiniai tinklai. Juose esantis turinys - itin įtraukus, dėmesį ten sukoncentruojame labai stipriai. Perteklinis ekranų naudojimas gali slopinti miegą reguliuojančio hormono melatonino gamybą bei skatinti emocinį susijaudinimą, kuris gali trukdyti užmigti ir veikti miego kokybę.

Informacijos kaitos intensyvumas bei greitis suteikia nerealią galimybę išgyventi vis kitus pojūčius bei jausmus, neribotai keliauti laike ir erdvėje bei pabėgti nuo kasdienybės. Smegenys lyg „perkaista“, sunku susikaupti, sumažėja darbo efektyvumas, krenta savivertė, sutrinka darbų planavimas, atsiranda mentalinė duobė bei abstinentinio sindromo simptomai.

Vaikams ir paaugliams kylančios grėsmės

Socialiniai tinklai yra vieta, kur gausu pačios įvairiausios informacijos. Žmonės virtualioje erdvėje renkasi, keičiasi informacija, bendrauja, bet ta informacija ne visuomet tinkama tam tikro amžiaus žmonėms. Vaikas gali patekti į įvairiausias grupes, kur kalbama apie savižudybę, savižalą, skatinama neapykanta kokioms nors žmonių grupėms. Aišku, yra ir bendraamžių spaudimas. Socialiniuose tinkluose matome, kaip gyvena kiti - tai gali prisidėti prie nemalonaus jausmo, noro lyginti, kaip aš gyvenu, kaip atrodau.

Kazdieniai statistiniai duomenys rodo, kad kasmet daugiau nei 30 proc. 12-14 metų amžiaus vaikų susikuria anketą viename iš socialinių tinklų, daugiau nei pusė 14-17 metų paauglių socialiniais tinklais naudojasi kasdien. Moksliniai tyrimai patvirtino, kad priklausomybė socialiniams tinklams paveikia žmogaus smegenis ir kenkia bendravimo įgūdžiams, todėl daug klausimų kelia kasmet jaunėjantis vartotojų amžius.

Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika

Informacinės erdvės manipuliacijos ir dezinformacija

Socialiniai tinklai taip pat tapo terpėmis dezinformacijai, manipuliacijoms ir politinės komunikacijos instrumentais. Aukštesniame manipuliacijų lygyje dažnai veikia žmonės, kurie kontroliuoja kelias ar keliasdešimt paskyrų, kuria grupes ir skleidžia naratyvus. Žemaitaičio tinklo pavyzdys parodo, kaip viena žinutė arba vienas postas tampa naratyvu, kuris pradeda plisti po skirtingas tinklo grupes.

Botų veikla, automatizuotos paskyros, koordinuoti persidalinimai ir apmokami kanalai gali greitai sukelti neautentišką matomumą ir taip paveikti viešąją nuomonę. Šiuolaikinės informacinės technologijos ir jų naudojimas tampa neatsiejama daugelio žmonių gyvenimo dalimi, o tai reiškia, kad socialinių tinklų poveikis visuomenei ir demokratijai yra reikšmingas.

Praktiniai žingsniai: kaip apsaugoti save ir vaikus

Geri santykiai su šeima ir draugais gali apsaugoti nuo grėsmių, kylančių socialiniuose tinkluose. Naudojimosi internetu dažnis, taip pat ir socialiniais tinklais, trukmė ir patiriamos rizikos glaudžiai susiję su įvairiomis šeimos charakteristikomis. Pastebėta, kad šeimos psichologinė atmosfera yra vienas pagrindinių rizikos veiksnių, užsiimant pavojinga veikla internete.

Svarbu nedrausti naudotis socialiniais tinklais ir nekalbėti, kaip tai blogai ir negalima naudotis - vaikai vis tiek jais naudosis. Svarbu, kad besinaudodami jaustųsi saugūs mūsų paklausti, pasidalinti, jei kas nors nemalonaus nutinka, kad nesijaustų smerkiami. Pastebėjus nerimą keliančių ženklų arba pajautus, kad patiems įveikti šios priklausomybės nepavyks, svarbu nebijoti, nesigėdyti ir laiku kreiptis pagalbos į psichologus.

Praktiniai patarimai tėvams ir sau:

• Nustatykite naudojimosi taisykles: kada ir kiek laiko leidžiama naršyti.
• Nustatykite aiškias technologijų higienos taisykles: ne prieš miegą, riboti rytinį naudojimą.
• Skatinkite atvirus pokalbius: jei vaikas turi kam papasakoti apie tai, ką veikia internete, rizika mažėja.
• Naudokite techninius sprendimus: laikmačiai programėlėms, pranešimų išjungimas, programėlių perkėlimas į aplankus.
• Stebėkite emocinius pokyčius: jei naršymas baigiasi suirzimu, nerimu arba depresija - tai signalas.
• Išsaugokite įrodymus ir praneškite apie netinkamą turinį socialinio tinklo administracijai; pagalvokite apie policijos pagalbą rimtais atvejais.

Kaip sumažinti laiko praleidimą socialiniuose tinkluose?

Skaitmeninio turinio vadovė J. Antropik siūlo keletą veiksmingų būdų: laiko limitų nustatymas programėlėms, pranešimų išjungimas, programėlių perstumdymas giliau telefone, telefono atsisakymas bent valandą-dvi prieš miegą. Psichologas P. Rakštikas rekomenduoja skirti konkrečius laikotarpius socialinių tinklų naudojimui - nei ryte, nei vakare, o per dieną kelis trumpus laikotarpius. Jis taip pat siūlo dienas be interneto, pavyzdžiui, vieną dieną savaitgalį visiškai nesinaudoti internetu.

Psichologas aiškina, kad riboti socialiniuose tinkluose praleidžiamą laiką - vienintelis kelias, jei norime mažinti neigiamą poveikį: „Reikėtų skirti labai aiškų laiką ir, mano siūlymas, tai daryti nei ryte, nei vakare. Nes rytas yra produktyviausias laikas, kai protas yra pailsėjęs ir galime nuveikti daugiausia. Vakaras skirtas šeimai, poilsiui, atsipalaidavimui ir tai niekaip nesuderinama su socialiniais tinklais.“

Pavyzdžiai iš praktikos: kaip žmonės patiria poveikį

Įvairūs gyventojų liudijimai rodo realius poveikio atvejus. Lukas pasakoja, kad vis bando mažinti laiką socialiniuose tinkluose, bet nesėkmingai: „Matau, kad vis dar per daug laiko juose praleidžiu. Patiriu nuolatinį nerimą, jaučiu, kad reikia patikrinti, kas dedasi socialiniuose tinkluose. Bandžiau ir ištrinti programėles, ir uždėti laikmačius, ir tik tam tikru metu naudotis.“

Vilnietė Reda dalijasi, kad per didelis įsitraukimas į socialinius tinklus buvo atvedęs ją iki perdegimo. Įprastą darbo dieną naršydama socialiniuose tinkluose praleisdavau 4-5 valandas, dažnai ir dar daugiau. Kurį laiką didžiavausi, kad esu neva darboholikė, bet gana greitai atėjo suvokimas, kad perdegiau. Su šeima išvažiavusi atostogauti ji pabandė savaitę visiškai nežiūrėti telefono - tai buvo geriausia jos gyvenimo savaitė, po kurios ji ėmė riboti naudojimąsi tinklais ir pastebėjo nuotaikos bei savivertės pagerėjimą.

Teisiniai ir visuomeniniai iššūkiai

Socialinių tinklų bendrovės šimtuose ieškinių kaltinamos tuo, kad skatina jaunų vartotojų priklausomybę nuo turinio, lemiančią depresiją, valgymo sutrikimus, hospitalizaciją psichiatrijos ligoninėse ir net savižudybes. Prisiekusiųjų atranka Kalifornijos valstijos teisme turėtų prasidėti antradienį. Šis procesas vadinamas indikatoriumi, nes jo baigtis gali nulemti daugybę panašių bylų visose Jungtinėse Valstijose. Planuojama, kad teismo metu kaip liudytojas bus iškviestas vienas iš „Meta“ įkūrėjų ir kompanijos vadovas Markas Zuckerbergas.

Ieškiniai, kuriuose socialinių tinklų platformos kaltinamos jauniesiems vartotojams pavojų keliančia praktika, taip pat nagrinėjami Šiaurės Kalifornijos federaliniame teisme ir valstijų teismuose visoje šalyje. Interneto milžinės teigė, kad jas saugo JAV Komunikacijų padorumo įstatymo 230-asis skirsnis, atleidžiantis jas nuo atsakomybės už tai, ką skelbia socialinių tinklų vartotojai. Tačiau šioje byloje teigiama, kad bendrovės yra kaltos dėl verslo modelių, sukurtų siekiant išlaikyti žmonių dėmesį ir propaguoti turinį, galiausiai pakenkiantį jų psichinei sveikatai.

Kaip atpažinti, kad socialiniai tinklai kenkia jums?

1. Pastebėkite, ar naudojatės jais automatiškai, nejučia - tai požymis nesveiko vartojimo.
2. Stebėkite, kokia emocija dominuoja baigus naršyti: suirzimas, liūdesys, nerimas - tai įspėjimai.
3. Įvertinkite, ar praleidžiamas laikas tinkluose atima daugiau, nei duoda - jei taip, reikėtų keisti vartojimo įpročius.
4. Pastebėkite, ar dėl socialinių tinklų sutrinka miegas, sumažėja koncentracija ar atsiranda protinis nuovargis.

Teigiama pusė - nepamirškime jos

Vis dėlto socialiniai tinklai turi ir teigiamą pusę: jie suteikia galimybę palaikyti ryšius su toli gyvenančiais žmonėmis, greitai gauti aktualią informaciją, sudaryti profesinius ryšius, dalyvauti bendruomenėse ir padėti organizuoti pagalbą avarijų ar kitų nelaimių atvejais. Psichologas pabrėžia, kad socialiniai tinklai - tai instrumentas, kurio nauda ir žala priklauso nuo mūsų pačių savimonės; socialinis tinklas pats savaime nėra blogas, visa problema slypi vartojimo dažnume ir būde.

Santrauka: ką verta daryti dabar

• Būkite sąmoningi: stebėkite, kaip naudojatės socialiniais tinklais ir kaip jaučiatės juos palikę.
• Nustatykite ribas ir technines priemones, mažinančias priklausomybės riziką.
• Kreipkitės pagalbos laiku: psichologai ir specialistai gali padėti susitvarkyti su probleminiu vartojimu.
• Svarbu ugdyti kritinį mąstymą: suprasti, kad socialiniuose tinkluose dažnai matoma tik suredaguota tikrovės versija.

Socialiniai tinklai gali tiek sujungti ir įkvėpti, tiek priversti žmones pasijusti netinkamais, beviltiškais ir vienišais. Atsakingas naudojimas, ribų nustatymas ir kritinis mąstymas padeda išsaugoti jų teigiamą poveikį ir sumažinti žalą.

tags: #socialiniu #tinklu #trukumai