Socialinė psichologija - tai mokslo sritis, padedanti mums suprasti, kaip mūsų mintys, emocijos ir elgesys priklauso nuo kitų žmonių, visuomenės normų bei socialinių sąveikų. Dažnai net nesusimąstome, kokią įtaką socialinė aplinka daro mūsų kasdieniams sprendimams: nuo paprastų pasirinkimų, ką apsirengti ar ką valgyti, iki svarbių gyvenimo sprendimų, tokių kaip profesijos ar partnerio pasirinkimas. Socialinė psichologija nagrinėja, kaip žmonės suvokia vieni kitus, kaip formuojasi nuostatos, stereotipai, kaip vyksta įtikinėjimas ir kaip grupės veikia individą.
Socialinių įgūdžių ir socialinės kompetencijos reikšmė
Sociãliniai įgūdžiai - tai asmens savybių visuma, leidžianti užmegzti ryšius su kitais žmonėmis socialines normas atitinkančiais būdais. Tai socialinio bendravimo patirtis. Socialinius įgūdžius lemia tam tikros aplinkos ypatybės, socializacijos metu įgijami poreikiai ir lūkesčiai.
Plačiąja prasme socialinė kompetencija apibrėžiama kaip gebėjimas atitikti visuomeninio gyvenimo reikalavimus. Tai žmogaus emociniai, pažintiniai ir socialiniai įgūdžiai, kurie yra būtini norint susidoroti su pareigomis, būdingomis konkrečiam jo gyvenimo etapui. Socialiniai įgūdžiai yra socialinės kompetencijos dalis, padedanti gebėjimui kurti gerus tarpasmeninius santykius.
Socialinis žinojimas (sociokultūrinių veiksnių supratimas ir interpretavimas). Socialinė elgsena (teigiamų tarpusavio santykių kūrimas, atsakingų sprendimų priėmimas, sudėtingų situacijų konstruktyvus ir etiškas valdymas). Verbaliniai įgūdžiai: pokalbiai, juokavimas, diskusijos įvairiomis temomis, mokymas ir mokymasis. Neverbaliniai įgūdžiai: aktyvus klausymas, kūno kalba.
Intrapersonaliniai ir interpersonaliniai įgūdžiai
Kartais skiriami intrapersonaliniai (santykio su savimi) ir interpersonaliniai (santykio su kitais žmonėmis) socialiniai įgūdžiai. Intrapersonaliniai socialiniai įgūdžiai siejami su asmens gebėjimu suprasti, kontroliuoti ir tinkamai išreikšti savo mintis, pažinti ir įvertinti savo asmenybės ypatumus, jos stipriąsias ir silpnąsias puses, pasitikėti savimi, kontroliuoti impulsus, motyvuoti save įveikti sunkumus, nustatyti ir stebėti savo ir kitų žmonių veiklos pažangą ir kita.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Esminiai ir situaciniai socialiniai įgūdžiai
- Esminiai: stiprina žmonių sveikatą ir gerovę (pavyzdžiui, sprendimų priėmimas, kūrybiškas, kritinis mąstymas, veiksmingas bendravimas, savęs pažinimas, streso įveikimas).
- Situaciniai: pavyzdžiui, mokėjimas atsisakyti, prieštarauti, nepertraukinėti kalbančiojo, sakyti gerus žodžius ir komplimentus, džiaugtis pagyrimu, užmegzti ir palaikyti kontaktą, pradėti, palaikyti ir užbaigti pokalbį, paprašyti pagalbos, reaguoti į pastabas ar kritiką, atsiprašyti, pripažinti klydus.
Vaikų socialinės kompetencijos formavimas ir socialinis emocinis ugdymas
Analizuojant vaikų socialinę kompetenciją dažniausiai pabrėžiami tokie socialiniai įgūdžiai: problemų sprendimas, empatija, streso įveikimas. Gerų santykių su bendraamžiais pagrindu formuojasi šie vaikų socialiniai įgūdžiai: mokėjimas reikšti jausmus, išgirsti, pagarba vienų kitiems, bendradarbiavimas.
Socialiai kompetentingi vaikai būna draugiški, sugeba suvokti savo jausmus ir juos išreikšti, taip pat suvokti kitų asmenų emocijas ir jausmus. Socialinės kompetencijos stokojantys vaikai elgiasi impulsyviai, nesugeba išlaikyti draugystės, įvardyti savo jausmų, įsijausti į kito žmogaus būseną, nepasitiki savimi, todėl sunkiau pritampa, jaučiasi vieniši ir nelaimingi.
Socialinės emocinės kompetencijos - tai gebėjimai dirbti kartu su kitais, produktyviai mokytis, atlikti svarbiausius vaidmenis šeimoje, bendruomenėje, darbo vietoje. Į mokyklą ateinantis neramus, baimingas ar besijaučiantis svetimas mokyklai vaikas - tai vaikas, kurio gebėjimas mokytis yra sumažėjęs. Mokykla, kurioje patyčios yra kasdienis reiškinys, nėra ta vieta, kurioje vaikai jaučiasi skatinami mokytis ir bręsti.
Todėl socialinis emocinis ugdymas organizuojamas taip, kad vaikai ir suaugusieji jaustųsi saugūs, vertinami ir įsitraukę į mokymosi procesą. Emocinio intelekto sąvoka apima gebėjimą jausti, suprasti kitų žmonių jausmus, valdyti nuotaiką bei kontroliuoti impulsus, susidoroti su frustracija bei kasdienio gyvenimo reikalavimais.
Tyrimai rodo, kad emocinis intelektas - socialiniai ir emociniai įgūdžiai - daug svarbesnis vaiko sėkmei už kognityvinį intelektą, matuojamą IQ. Emocinį vaiko intelektą galima ugdyti visuose jo amžiaus tarpsniuose.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Mokytojo ir šeimos vaidmuo
Svarbu, kad suaugęs žmogus sudarytų sąlygas vaikui bendrauti su bendraamžiais, leistų ieškoti tinkamų komunikavimo būdų (klysdami vaikai aptinka, kurie būdai yra veiksmingi), rodytų asmeninį pavyzdį. Šeimyniniai pokalbiai - vienas iš pagrindinių būdų mokyti vaikus socialinio komunikavimo.
Kuo anksčiau vaikas girdi, kad šeimoje pagarbiai, mandagiai bendraujama (išklausoma, domimasi kitu, paisoma nuomonės, dalyvaujama pokalbyje), atspindimi kito jausmai, kreipiamas dėmesys į visus, tuo anksčiau tą pradeda taikyti komunikuodamas su bendraamžiais. Humoras šeimoje taip pat turėtų būti skiriama pakankamai dėmesio ir laiko. Humoras suteikia vaikams galimybę tvarkytis su stresu, nerimu, pykčiu, gali padėti išreikšti tai, ką sunku pasakyti.
Lam C. (2014) nurodo gero mokytojo bruožus, kurie, savo ruožtu, lemia mokytojo socialines emocines kompetencijas bei siejasi su Neale S., Spencer-Arnell L., Wilson L.: Patinka mokyti mokyti vaikus - daug džiaugsmo ir pasitenkinimo savo darbu teikianti profesinės karjeros sritis, nors drauge tai taip pat daug pastangų reikalaujanti bei sekinanti veikla. Nulemia pokyčius - leidžia vaikams pasijusti klasėje ypatingiems, saugiems ir užtikrintiems. Mokytojai gali daryti teigiamą įtaką savo mokinių gyvenime.
Socialinio ir emocinio ugdymo integravimas į mokyklą
Socialinis ir emocinis ugdymas veiksmingiausias tada, kai esminių kompetencijų ugdymas tampa sistema, kurioje veikia visa bendruomenė. Tai kai į nuoseklų procesą įsitraukia: mokiniai, mokytojai, administracija, pagalbos mokiniui specialistai, techninis personalas, tėvai / šeima, steigėjas, mokyklos kaimynystėje esančios bendruomenės, autoritetai ir partneriai ir kt. Įsitraukus visai bendruomenei į šį procesą naudos gauna VISI: vaikai ir suaugusieji.
Atlikus mokslinės literatūros ir sėkmingos praktikos analizę rekomenduojami trys integravimo lygiai:
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
- Kiekvienoje pamokoje turi būti sukurta saugi mokymosi aplinka, kurioje aiškiai išsakomi aiškūs ir pamatuojami lūkesčiai, sutarta dėl taisyklių ir bendrųjų susitarimų, bendravimas turi būti įtraukus, mokytojas ir klasė - jautrūs kiekvieno patirtims ir išgyvenimams.
- Kiekvienoje pamokoje mokytojas renkasi į mokymo/si procesą įtraukiančius metodus, įvertindamas, kad mokiniai mokosi skirtingai, kad mokymasis yra darbas, reikalaujantis dėmesio sutelkimo, o mokymosi motyvacija įgyjama siejant mokymosi patirtį su pritaikymu realiame gyvenime.
- Kiekvienas mokinys turi ugdyti įgūdžius nuosekliai, bent kartą per savaitę.
Tyrimai patvirtina, kad daugiausiai naudos teikia tyrimais grįstos, nuoseklios socialinio ir emocinio ugdymo programos. Kad programa pasiektų jai keliamus tikslus, ji turi būti parengta ir realizuojama vadovaujantis NAKA principu: socialinio ir emocinio ugdymo užsiėmimai vykdomi NUOSEKLIAI, gilinant tai, ką mokiniai jau supranta ir moka, atsižvelgiant į jų raidą; veiklos reikalauja AKTYVAUS mokinių dalyvavimo; socialiniams ir emociniams įgūdžiams ugdyti būtinas KONCENTRUOTUMAS ir specialus laikas; veiklų tikslai ir tikėtini rezultatai yra AIŠKIAI įvardijami ir aptariami.
Socialinis poveikis, konformizmas ir grupinis elgesys
Vienas pagrindinių socialinės psichologijos objektų - tai socialinis poveikis. Tai procesas, kurio metu vieno ar kelių žmonių elgesys, nuostatos ar įsitikinimai keičiasi dėl kitų žmonių įtakos. Konformizmas reiškia asmens polinkį prisitaikyti prie grupės normų, net jei jos prieštarauja asmeninėms pažiūroms. Paklusnumas - kita socialinio poveikio forma, kai individas vykdo autoriteto nurodymus.
Grupės struktūra, tarpusavio santykiai ir siekiai gali stipriai paveikti individų sprendimus. Žmonės dažnai elgiasi drąsiau ar impulsyviau būdami grupėje nei vieni. Šis reiškinys vadinamas socialine skatinimo arba „minios efekto“ išraiška.
Asocialus elgesys, agresija ir socialinės priežastys
Asocialus elgesys (lot. socialis - visuomeniškas) - tai poelgiai, pažeidžiantys konkrečios socialinės aplinkos teisės ir dorovės normas ar tradicijas bei papročius. Pažeisdamas įvairias socialines normas, žmogus kartu padaro tam tikrą žalą kitam asmeniui, žmonių grupei, visai visuomenei arba pačiam sau. Ši žala gali būti fizinė, materialinė ar psichologinė.
Pagrindinės asocialaus elgesio formos: kriminaliniai nusikaltimai, narkomanija, alkoholizmas, savižudybės, bėgimas iš namų ir valkatavimas, prostitucija. Šios formos glaudžiai susijusios ir paprastai veikia viena kitą.
Agresijos samprata, klasifikacija ir teorijos
Agresija - tai elgesys, nukreiptas prieš kitą žmogų, gyvą būtybę arba negyvą objektą, kuriuo siekiama sukelti diskomfortą, skausmą, padaryti fizinę ar psichologinę žalą. Agresijos tipai: situacinė, trumpalaikė, epizodiška agresija; įprasta elgsena; primityvi agresija; rafinuota agresija; verbalinė agresija; fizinė agresija; tiesioginė agresija; priešiška fiktyvinė agresija.
Biologinės teorijos šalininkai teigia, kad polinkį į asocialų elgesį lemia žmogaus fiziologija. Konradas Lorenzas manydavo, kad evoliucijos eigoje agresija skirta atskiro individo ir rūšies išsaugojimui. Z. Froido nuomone, agresija - įgimtas žmogaus instinktas. Tačiau ši teorija kritikuojama, nes neakcentuojama socialinės aplinkos įtaka.
Frustracijos teorija rodo, kad situacijose, kai žmogus negali kontroliuoti aplinkos, atsiranda pasyvumas ir išmoktas bejėgiškumas, o tai gali lemti emocines ir motyvacines pasekmes. Suslavičius (1998) nurodo, kad nekontroliuojamose situacijose išmokstama pasyvumo, o tai mažina iniciatyvą ir aktyvumą.
Socialinio mokymosi teorija (A. Bandura) pabrėžia, jog žmogaus elgesys yra išmokstamas, o agresija gali būti išmokta stebint modelius. Banduros eksperimentai su lėle Bobo parodė, kad vaikai, mačiusieji agresyvų modelį, elgėsi agresyviau nei tie, kurie nieko panašaus nematė.
Masinių informavimo priemonių pozicija yra dvejopa - teigiama ir neigiama įtaka. Smurto, prievartos vaizdai gali išprovokuoti vaikų agresyvius ir žiaurius poelgius, paskatinti siekti ankstyvos seksualinės patirties, išbandyti alkoholį ir narkotikus, o taip pat gali būti vaikų nepažangumo mokykloje priežastimi.
Trauminės patirtys ir asocialus elgesys
Vilniaus universiteto psichologijos mokslininkų grupės atliktas tyrimas atskleidė, kad trauminės patirtys itin stipriai susijusios su asocialiu elgesiu. Santykių traumos, kurias patiria paaugliai iš artimiausių prieraišumo asmenų, dažnai prasideda anksti, tęsiasi ilgą laiką ir yra įvairiapusės: emocinis, fizinis, seksualinis smurtas, nepriežiūra.
Traumuoti vaikai negali kurti konstruktyvių santykių su aplinka, nes įgyja iškreiptą vaizdą, kad artimi santykiai yra nuolatinio pavojaus šaltinis, pažeidžiamas jų pasitikėjimas artimiausiais žmonėmis. Reikšminga pasekmė - sužaloto ar paniekinto savęs vaizdas. Smurtaujantis prieraišumo asmuo vaikui sukuria dilemą: saugumą ir nusiraminimą teikiantis žmogus kartu tampa grėsmės šaltiniu.
Mentalizacija - tai gebėjimas suprasti ir reflektuoti savo ir kitų vidines būsenas bei susieti jas su elgesiu. Šis gebėjimas gali būti sutrikdomas raidos metu dėl įvairių priežasčių, bet viena svarbiausių - nepalanki ir trauminė vaikystės patirtis. Dėl traumavimo prieraišumo ryšyje mentalizacijos gebėjimo raida atsilieka arba slopinama. Tai lemia didesnius elgesio sunkumus.
Etiketizavimo, anomijos ir subkultūrų įtaka
Etiketizavimo teorija teigia, kad žmogus elgiasi taip, kaip jį vertina aplinkiniai; priklijuojama etiketė. Neigiamas vertinimas skatina tokiu tapti. Anomijos, diferencinių galimybių ir subkultūros teorijos aiškina, jog deviantinį elgesį įtakoja jį supanti aplinka: jei nėra socialinės kontrolės, prasideda anomija, ir viena jos apraiškų - nusikaltimai.
Asocialaus tipo asmenybės sutrikimas
Asocialaus tipo asmenybės sutrikimui būdinga ilgai besitęsianti nepagarba kitų žmonių teisėms, kuri neretai peržengia ribą, taip šios teisės pažeidžiamos. Asmenys, turintys asocialaus tipo asmenybės sutrikimą, dažnai nesugeba jausti empatijos ir linkę būti beširdžiais, cinikais bei nepaisyti kitų žmonių jausmų, teisių arba kančios. Jų savęs vertinimas dažnai būna išpūstas arba arogantiškas.
Praktiniai taikymai ir prevencija
Socialinės psichologijos žinios gali būti itin naudingos tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime. Ji padeda suprasti, kaip kiti mus veikia, ir leidžia sąmoningiau reaguoti į socialinį spaudimą bei informaciją. Dažnai tai pasireiškia tuo, kad priimate sprendimą vien dėl to, jog „taip daro visi“.
Nuoseklios socialinio ir emocinio ugdymo programos, integruotos į visas mokyklos veiklas, gerina vaikų gebėjimus bendradarbiauti, valdyti emocijas, spręsti konfliktus ir prisitaikyti prie pokyčių. Svarbu pažymėti, jog pedagogų ir tėvų socialinio emocinio intelekto ugdymui didinant jų socialines emocines kompetencijas reikalinga sisteminė pagalba ir parama. Pačios geriausios programos vaikams gali būti neefektyvios vien todėl, kad pedagogo asmenybės elgesys ir asmeninės vertybės kontrastuos su programos nuostatomis.
| Veiksnys | Poveikis elgesiui |
|---|---|
| Šeimos komunikacija | Skatina pagarbų bendravimą, empatiją, savęs išraišką |
| Mokyklos klimatas | Įtakoja mokymosi motyvaciją, saugumo jausmą, patyčių lygį |
| Masinės informacijos turinys | Gali skatinti arba slopinti agresiją, formuoti normas |
| Trauminė patirtis | Didina asocialaus ir agresyvaus elgesio riziką, silpnina mentalizaciją |
Nuosekliai stiprinant kompetencijas, kartu integruojant bendruomeniškumo, pilietiškumo ugdymo metodus, tokius kaip mokymasis tarnaujant, pilietis, bendruomenės dalyvavimas savanorystės projektuose ar pilietinėse akcijose, stiprina pilietinę savimonę, įgalina veikti ir siekti pozityvių pokyčių.
Socialinė psichologija padeda suprasti, kad žmogaus sprendimai retai būna visiškai racionalūs ar izoliuoti. Net paprasti pasirinkimai dažnai atspindi socialinį kontekstą, kuriame gyvename. Augant technologijų įtakai ir informaciniam triukšmui, socialinės psichologijos principai tampa dar svarbesni. Jie padeda atpažinti, kaip socialinės medijos formuoja mūsų nuostatas, kaip algoritmai manipuliuoja mūsų emocijomis ir kaip išlaikyti kritinį mąstymą skaitmeniniame pasaulyje.
tags: #socialiniu #santykiu #poveikis #asmenu #elgesiui