Socialinių mokslų tyrimai remiasi dviem pagrindinėmis socialinių mokslų srities metodologinėmis prieigomis (strategijomis) - kiekybine ir kokybine. Kiekybinė metodologija paprastai remiasi pozityvistiniais metodais ir dedukcine tyrimo proceso logika, pasitelkiant empirinius duomenis pasirinktai teorijai patikrinti. Kiekybiniais duomenų rinkimo metodais paprastai vadiname tokias duomenų rinkimo strategijas, kurių pagalba surenkama informacija gali būti išreiškiama skaitine, kiekybine išraiška.
Pastaraisiais metais socialiniuose moksluose ženkliškai stiprėja kokybinės duomenų rinkimo strategijos pozicijos, kuriose pirminė informacija dažniausiai išreikšta žodžio pavidalu ir fiksuojama netaikant jokių formalizavimo ar apibendrinimo būdų. Tai gali būti interviu įrašai, stebėjimo protokolai, diskusijų ar aptarimo užrašai, rašiniai. Kokybiniuose tyrimuose duomenys renkami siekiant gauti detalią informaciją apie tam tikrą fenomeną susijusį su žmonių elgesiu ar mąstymu ir pan.
Kiekybiniai ir kokybiniai tyrimai: jų esmė ir pasirinkimo kriterijai
Todėl kokybiniams tyrimams dažnai priekaištaujama, kad jie nėra iki galo išbaigti, dinamiški ir lankstūs. Tačiau jų privalumais laikoma tai, kad jais siekiama gilintis į suvokimo problemą, siekiama atskleisti įvairesnius ir subtilesnius tikslinių grupių santykius su nagrinėjamu reiškiniu. Todėl šie tyrimai leidžia gauti didesnę duomenų įvairovę ir laisvesnį jų interpretavimą, galimybę pailiustruoti gautus duomenis konkrečiu pavyzdžiu ar pavieniais atsakymais.
Kiekybiniai tyrimai remiasi skaičiais, statistika ir matuojamais duomenimis. Jei nori žinoti, kiek procentų studentų miega mažiau nei 6 valandas per naktį, arba ar egzistuoja statistiškai reikšmingas ryšys tarp fizinio aktyvumo ir akademinių rezultatų - tai kiekybinis tyrimas. Šie metodai leidžia apibendrinti rezultatus didelei grupei žmonių ir daryti statistines išvadas.
Kokybiniai tyrimai remiasi žodžiais, pasakojimais, prasmėmis. Jei nori suprasti, kodėl studentai nemiega, ką jie jaučia, kaip jie patiria stresą - tai kokybinis tyrimas. Čia svarbu ne kiek, o kaip ir kodėl. Interviu, fokus grupės, stebėjimas - tai tipiniai kokybiniai metodai.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Mišrieji metodai (mixed methods) derina abu požiūrius: pirmiausia apklausa (kiekybinis), o vėliau giliau pakalbini kelis respondentus (kokybinis), norėdamas geriau suprasti skaičių „už nugaros”. Tai dažnai pats turtingiausias požiūris, bet ir reikalaujantis daug laiko bei pastangų.
Kaip pasirinkti metodą tyrimui
Atsakyk sau į klausimą: ko aš ieškau - skaičių ar prasmių? Jei nori pamatuoti ir palyginti - kiekybinis. Jei nori suprasti ir interpretuoti - kokybinis. Jei nori ir to, ir to - mišrus.
Imtis ir respondentai - ne kuo daugiau, tuo geriau. Imtis - ta žmonių grupė, kurią faktiškai tiri. Generalinė aibė - visa grupė, apie kurią nori daryti išvadas. Pavyzdžiui, jei nori tirti Lietuvos studentų mitybos įpročius, generalinė aibė yra visi Lietuvos studentai, o imtis - tie, kuriuos faktiškai apklausėi. Yra keletas pagrindinių imties sudarymo strategijų: atsitiktinė imtis, stratifikacija, patogiosios imties, tikslinė imtis (kokybiniuose tyrimuose).
Kiek respondentų reikia? Kiekybiniuose tyrimuose tai priklauso nuo statistinės galios skaičiavimų; bendras orientyras - mažiau nei 30 respondentų kiekybiniam tyrimui dažnai per mažai. Kokybiniuose tyrimuose gali pakakti 8-15 gilių interviu, jei pasiekiamas soties taškas - momentas, kai nauji respondentai nebeprideda naujų idėjų.
Duomenų rinkimo įrankiai
Klausimynas nėra tik klausimų sąrašas: uždarieji klausimai leidžia lengvai apdoroti duomenis statistiškai; atviri klausimai suteikia respondentui laisvę atsakyti savo žodžiais, bet analizuoti sudėtingiau. Likerto skalė - vienas populiariausių įrankių nuostatoms matuoti. Praktiškai laikykis kelių taisyklių: vienas klausimas - viena idėja; venk vedančių klausimų; testuok klausimyną pilotiniame tyrime; trumpink klausimyną - 15-20 minučių maksimaliai.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Interviu laikomos gairės - orientacinis klausimų sąrašas, leidžiantis įsileisti pokalbio eigą, tačiau svarbu būti lankstiems. Dažnai geriausi interviu nuklypsta nuo plano ir veda į respondento svarbiausias temas.
Duomenų analizė
Kiekybinė analizė naudoja statistiką: skirtumas tarp aprašomosios statistikos ir išvadinės statistikos; prieš duomenų rinkimą būtina pasirinkti tinkamus statistinius testus. Populiariausios programos: SPSS, R, Excel. Kokybinė analizė dažniausiai atliekama tematinės analizės metodu: transkriptus perskaitai, žymiesi įdomias vietas ir sugrupuosi į temas ir kategorijas; programos NVivo ar ATLAS.ti gali padėti, tačiau galima ir su Word ar spalvotais žymekliais. Indukcinis požiūris leidžia temoms kilti iš duomenų; dedukcinis - iš anksto nusistatytos kategorijos, kurias tikrini duomenimis.
Etika tyrimuose - būtina ne tik formalumai. Svarbiausi principai: informuotas sutikimas; konfidencialumas ir anonimiškumas; žalos nedarymas; duomenų saugojimas (BDAR). Net jei etikos leidimo nereikalauja universitetas mažesniems tyrimams, rekomenduojama turėti trumpą etikos planą.
Kada tyrimas „veikia” ir ką daryti su netikėtais rezultatais
Jei hipotezė nepasitvirtino, tai ne nuostoliai: neigiami rezultatai yra įdomūs ir būtini moksliniam progresui. Ieškok paaiškinimų - ar imtis nebuvo reprezentatyvi, ar klausimynas netobulus, ar kontekstas įtakojo rezultatą. Tokios mintys turi būti įtrauktos į skyrių „Tyrimo ribotumų”.
Praktiniai patarimai tyrimo vystymui
Metodika nėra tik formalumas - tai mąstymo būdas: sisteminis, kritiškas, sąžiningas požiūris į klausimų kėlimą ir atsakymų ieškojimą. Pradėk nuo mažo tyrimo: geriau nedidelį, bet metodologiškai tvirtą darbą su aiškiu klausimu, tinkama imtimi ir sąžininga analize, nei grandioziną, bet silpna teoriškai tyrimą. Taip pat klausk pagalbos: vadovas, metodologiniai vadovėliai, YouTube paskaitos (Andrew Ng, Crash Course Statistics) - viskas naudinga. Yra dvi svarbiausios tyrimų metodikos: kokybiniai ir kiekybiniai tyrimai. Atliekant kokybinius tyrimus daugiausia dėmesio skiriama asmens patirčiai ir požiūriui pažinti stebint ir interviu, o kiekybiniuose - analizuojami skaitiniai duomenys. Šiame straipsnyje apžvelgiame jų skirtumus, privalumus ir trūkumus bei analizės metodus.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Supratimas apie pagrindines metodikas rinkodarai ir organizacijoms
Kiekybiniai tyrimai tikslingi tendencijų, vidurkių nustatymui, prognozėms ir didelių populiacijų rezultatams apibendrinti. Kokybiniai tyrimai leidžia fiksuoti kontekstą, subjektyvų požiūrį ir detales, kurios gali būti svarbios sprendimų priėmimui. Taikant abiejų metodų derinį, galima išsamiau ir subtiliau suprasti tikslą. Dažnai įmonės naudoja tiek kokybinius, tiek kiekybinius duomenis, kad geriau pažintų savo auditoriją ir priimtų pagrįstus sprendimus.
tags: #socialiniu #kiekibiniu #tyrimu #metodika