Visi žinome apie technologines inovacijas versle. Ekonomine prasme jos atliepia pasiūlą. Privalome taip pat kartu panagrinėti ir socialines inovacijas, kas labiau atliepia paklausą (gyventojų ir darbuotojų gerovę, gyventojų skaičių ir migraciją, taupymą ir vartotojų platformas, socialinius santykius ir naujus šių santykių solidaraus dalinimosi modelius ir kt.). Tecnologinė pažanga, galima sakyti, negalima be socialinės pažangos ir atvirkščiai.
Socialinės inovacijos - sąvoka, kuri pastaraisiais metais vis dažniau aptarinėjama viešojoje erdvėje, tačiau daugeliui vis dar atrodo abstrakti ir miglota. Socialinės inovacijos apima naujas idėjas, sprendimus ir veiklos būdus, kurie ne tik sprendžia socialinius iššūkius, bet ir kuria pridėtinę vertę visuomenei, teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorė dr. Eglė Butkevičienė. „Socialinės inovacijos - tai naujos idėjos, nauji projektai ar nauji sprendimai, kurie kuriami siekiant spręsti svarbias socialines problemas ir kurti teigiamą poveikį visuomenei. Toks yra dažniausiai sutinkamas socialinių inovacijų apibrėžimas“, - sako KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto profesorė dr.
Kas yra socialinės inovacijos?
Socialinės inovacijos (toliau - SI) - tai naujos idėjos (novatoriški metodai ir modeliai, socialiniai produktai ir paslaugos), padedančios patenkinti socialinius poreikius, kurti socialinius ryšius ir prisidėti prie bendradarbiavimo stiprinimo tarp įvairių visuomenės grupių. SI kyla iš rinkos nesugebėjimo atliepti konkrečių visuomenės poreikių, todėl pati pilietinė visuomenė imasi jų įgyvendinimo.
Pasak profesorės, socialinės inovacijos yra labai įvairios ir yra sutinkamos įvairiose srityse, galbūt todėl apibrėžti socialines inovacijas nėra lengva. Jos gali apimti tiek technologines naujoves, tiek ir naujas idėjas, modelius, metodus, projektus ar naujus sprendimų organizavimo būdus. „Jos gali būti tiek mažos apimties, kuriamos ir vystomos vienos vietos bendruomenės, tiek ir globalios, tiražuojamos keliose ar net keliolikoje šalių. Dar daugiau - socialinės inovacijos skatina bendradarbiavimą ir tarp įvairių sektorių - viešojo, privataus ir pilietinės visuomenės.
Šių inovacijų tikslas nėra susijęs su komerciniu pelnu, dažnai jų tikslas - suteikti naudą visuomenei ir spręsti problemas, kurių negali išspręsti tradicinės rinkos ar valstybės priemonės. Socialinės inovacijos yra naujos idėjos, produktai, paslaugos, procesai, kurie sprendžia socialinius ar aplinkosauginius iššūkius, gerina visuomenės gerovę.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Socialinių inovacijų bruožai
Socialinės inovacijos apibrėžiamos gana įvairiai, bet apibendrinant skirtingų autorių idėjas, išskiriami du pagrindiniai inovacijų bruožai: naujumas (kitoniškumas) ir efektyvumas (veiksmingumas). Pagrindiniai požiūriai į socialines inovacijas apima vadybinį, ekonominį bei kritinį požiūrius.
- Inovacijos asocijuojasi su neapibrėžtumu iki inovacijos veiklų rezultato. Iš anksto nėra žinoma ar inovacija sėkmingai bus įgyvendinta ir bus paklausi rinkoje, kiek laiko, žmogiškų ir kitų išteklių pareikalaus.
- Inovacijos apima investicijas. Su inovacijomis susijusios investicijos gali apimti tiek materialiojo, tiek nematerialiojo turto įgijimą bei investicijas į socialinį kapitalą.
- Inovacijos yra persidavimo objektas. Kūrybiškos inovacijos nauda pagrinde nėra gaunama tik ją sukūrusios organizacijos; organizacijos gali gauti naudą iš žinių perdavimo ar iš originalios inovacijos naudojimo, o imitavimo kaštai yra mažesni nei vystymo kaštai.
- Inovacijos apima naujų žinių panaudojimą ar naują jų panaudojimą ar kombinaciją jau esančių žinių. Naujų žinių naudojimas ar derinimas su turimomis žiniomis reikalauja inovatyvių pastangų, kurios gali skirtis nuo standartinių rutinų.
Sritys ir poveikis
Sritys, kuriose dažniausiai ir sėkmingiausiai pritaikomos socialinės inovacijos, yra pedagogika, ekonomika, teisė, socialinės paslaugos, aplinkosauga, švietimas, užimtumas, kultūra, sveikata ir darni plėtra. Visgi, tai nereiškia, jog kitos pramonės bei mokslo sritys - logistika, finansų valdymas, politika, gamyba ir pan. - yra visiškai atribojamos nuo socialinių inovacijų bei jų teikiamos naudos.
Socialinės inovacijos skatina bendradarbiavimą ir tarp įvairių sektorių - viešojo, privataus ir pilietinės visuomenės. Taigi, žinių, kaip kurti ir vystyti socialines inovacijas reikia tiek nevyriausybinio sektoriaus atstovams, tiek socialiniams antrepreneriams, tiek ir valstybės tarnautojams. Ypač reikia tokių specialistų Europos Sąjungos projektuose. O specialistų, kurie išmano socialinių inovacijų kūrimą ir plėtrą Lietuvoje, tikrai nėra daug. Todėl nuo šių metų KTU siūlo naują magistro studijų programą „Socialinės inovacijos ir tyrimai“, kuri skirta suprasti, kokia yra socialinių inovacijų vertė ir kaip socialinės inovacijos kuriamos ir vystomos ne tik Lietuvoje, bet ir įvairiose pasaulio šalyse“, - sako profesorė dr.
Socialinės inovacijos ir socialinis verslas: skirtumai
Socialinės inovacijos ir socialinis verslas iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti sinonimai. Tačiau, pasak „TechHub“ pre-akceleratoriaus mentorės, „ChangeMakers‘ON“ įkūrėjos bei Europos socialinio verslumo ir inovatyvių studijų instituto vadovės Simonos Šimulytės, tai labai skirtingi terminai, kurių painiojimas inovacijų ekosistemai daro didelę žalą.
Esminis skirtumas - socialinis verslas yra verslo modelis. Socialinės inovacijos - pokyčio, poveikio ir naujumo atspindys. Socialinės inovacijos yra bet koks sisteminis pokytis, kuriantis poveikį žmogui, visuomenei ar gamtai. Pavyzdžiui, jei švietimo sistema būtų pakeista 180 laipsnių, tai būtų didelė socialinė inovacija. Tuo tarpu socialinis verslas grąžina grąžą visuomenei ar gamtai - produktas gali būti net nesusijęs su socialiniais dalykais.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Technologijas, jų naują panaudojimo metodą, patobulinimą ar apjungimą galima patentuoti, tai suteikia tam tikrų garantijų. O nepatentuotas idėjas nukopijuoti labai lengva. Reikėtų labai aiškaus sisteminio pokyčio sisteminiam pokyčiui. Didžioji dalis tų sistemų, kurias reikėtų laužyti ir keisti, veikia valstybiniu lygmeniu, todėl čia atsiranda didysis iššūkis inovatoriams, kaip veikiant sistemoje keisti sistemą.
Praktiniai pavyzdžiai Lietuvoje
Socialinės inovacijos Lietuvoje: „Edukraftas“: ugdymo turinio perkėlimas į žaidimo „Minecraft“ žemėlapius. „Mainletic“: įrankis darbdaviui pasirūpinti darbuotojų psichologine sveikata. „CupCup“: daugkartinio naudojimo puodelių depozito sistema verslams ir renginiams.
Bendrąja prasme, pats didžiausias iššūkis įvairias inovacijas kuriantiems startuoliams šiandien yra stipri komanda ir bendras užsispyrimas išvystyti sprendimą iki galo. Labai dažnai nutinka, jog akys dega nevienodai, komanda subyra. Kita problema, kad komanda formuojama ne pagal kompetencijas, pasigendu bendros komandų ambicijos. Kalbant būtent apie socialines inovacijas, užsispyrimo prireikia dar daugiau, juk dažnu atveju tai yra ėjimas prieš srovę. Ir kaip visa apimantį ir kertinį iššūkį įvardinčiau, negebėjimą prisiimti atsakomybės.
„TechHub“ projektas yra susikūręs kaip mokslo ir verslo bendradarbiavimo platforma. Nesvarbu, ar ateini konsultuotis, ar patenki į pre-akceleratorių, gali būti tikras, kad gausi pagalbą iš visų sričių ekspertų. Rasi ir kas išmano socialines inovacijas, ir rinkodarą, ir pardavimus, ir technologinius produkto kūrimo aspektus.
Europos Sąjungos indėlis
Dėl savo įtakos ir potencialo socialinės inovacijos vis dažniau yra pripažįstamos kaip esminė priemonė kuriant tvaresnę ir teisingesnę ateitį. Todėl socialinės inovacijos tapo svarbiu akcentu Europos Sąjungos programose. Socialinių inovacijų naudą ir galimybes labai gerai iliustruoja Europos Sąjungos finansuoto „Europos horizonto“ programos projekto „Ekosisteminių socialinių sprendimų pokyčių centrai“ (angl. Change Hubs for Ecosystemic Social Solutions) (CHESS) pavyzdys.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Lietuva šiame projekte buvo atstovaujama Europos socialinio fondo agentūros (toliau - ESFA), pastaruoju metu Europiniu metu aktyviai veikiančios socialinių inovacijų srityje. Programos „Europos horizontas“ finansuojamu projektu „Change Hubs for Ecosystemic Social Solutions“ (CHESS) siekiama išnaudoti visą socialinių inovacijų (SI) potencialą, prisidedant prie jų praktinio taikymo gerinimo ir padedant socialiniams inovatoriams geriau sąveikauti platesnėse inovacijų ekosistemose.
Pagal „mokymosi veikiant“ principą CHESS projekte kuriamas, įgyvendinamas ir praktiškai išbandomas Socialinių inovacijų veikloje vadovas keturiose bandomosiose šalyse - Slovėnijoje, Italijoje, Lietuvoje ir Graikijoje. „Nors Lietuvos atveju projektu buvo siekiama suprasti socialinių inovacijų ekosistemą būtent migrantų (pabėgėlių) integracijos srityje, projekto metu įgytas įžvalgas ir pasiektus rezultatus būtų galima pritaikyti ir kitose srityse. Projekto įgyvendinimo metu, keliant sau ambicingą tikslą pagerinti konkrečios srities ekosistemos dalyvių bendradarbiavimą, jų veikimą kartu, pastebėta, kad ne konkretūs projekte taikyti įrankiai padeda tai padaryti, o pats visų suinteresuotų šalių subūrimas į vieną vietą.
„Kalbant apie pabėgėlių integraciją kaip Lietuvos atveju pasirinktą sritį, šis projektas leido ne tik susiburti skirtingoms organizacijoms, dirbančioms su migracijos klausimais, paieškoti sričių, kuriose galėtų būti pritaikomos socialinės inovacijos bei naujos idėjos, tačiau tuo pat metu leido ir giliau pažvelgti į nagrinėjamą temą bei platesnį jos kontekstą“, - pastebi Prieglobsčio, migracijos ir integracijos programą ESFA administruojančio skyriaus l.e.p.
Bendruomenės mokyklos - socialinės inovacijos pavyzdys
Bendruomenės ar vadinamos liaudies mokyklos (verčiant pažodžiui Folks school būtų liaudies mokykla, tačiau tikrą jų paskirtį labiau atspindi bendruomenės mokyklų terminas) yra bendruomenės neformaliu ugdymu pagrįstos įstaigos, kurios pradėtos kurti Danijoje XIX a. vid. Didžiausią įtaką jų vystymuisi padarė danų filosofas ir teologas Nikolaj Frederik Severin Grundtvig (1783-1872). Buvo manoma, kad asmeninių ir socialinių įgūdžių ugdymu grįstas mokymasis visą gyvenimą buvo labai svarbus ir tautai, ir valstybei.
Bendruomenės mokyklos iš pradžių daugiausiai orientavosi į valstiečių luomo jaunimo lavinimą - suteikiant jaunuoliams išsilavinimą buvo siekiant juos paskatinti aktyviau dalyvauti visuomeniniuose reikaluose. Bendruomenės mokyklų ugdymo modelis grindžiamas bendrosiomis vertybėmis, holistiniu požiūriu į asmenį ir žiniomis, apimančiomis visą asmens gyvenimą. Šiose mokyklose daug dėmesio skiriama asmenybės formavimui ir savęs pažinimui - ugdymo procese ypač svarbus asmeninis tobulėjimas ir subjektyvi besimokančio asmens prasmės patirtis.
Besimokantieji ne tik kartu leidžia laisvą laiką ir savaitgalius, bet ir dalyvauja įvairiose veiklose, susijusiose su bendrosios tvarkos mokykloje ir jos teritorijoje palaikymu. Taigi Bendruomenės mokyklos sukuria mažas bendruomenes, grindžiamas abipusiškumo ir bendrų įsipareigojimų principais. Taigi šiame ugdymo modelyje vien akademinį mokymąsi keičia mokymasis visą gyvenimą, mokymasis iš gyvenimiškos patirties.
Nors šių mokyklų istorija siekia dar 19 amžių, tačiau Lietuvos kultūriniame ir socialiniame kontekste, toks ugdymo modelis gali būti laikomas socialine inovacija, nes tai tarpinis modelis tarp formalaus ir neformalaus ugdymo, kuriame būtų pasitelkiami ne tik formalaus resursai (samdomi mokytojai, mokyklos administracija), tačiau ir bendruomenės resursus.
Bendruomenės mokyklose daug dėmesio skiriama įvairovei (angl. diversity) ir socialinei įtraukčiai. Pavyzdžiui, Švedijoje liaudies mokyklos jau ilgą laiką siūlo socialinę įtrauktį skatinančių kursus, pritaikytus individualių mokymosi poreikių turinčioms visuomenės grupėms. Tokioms grupėms įprastai priskiriami negalią turintys asmenys, vyresnio amžiaus žmonės, ir visi, kuriems nesiseka mokytis ar siekti karjeros, pavyzdžiui, nedirbantis ir nesimokantis jaunimas (NEET) ar suaugę asmenys.
Pavyzdžiui, specializuotus raštingumo kursus bendruomenės mokyklose lankę afazijos (kalbos) sutrikimų turintys suaugusieji teigė, kad šie kursai pasižymėjo emancipuojančiu poveikiu, nes suteikė galimybę atskleisti savo kompetencijas.
Lietuvos kontekstas ir iššūkiai
Lietuvoje labai nuvalkiotas socialinių inovacijų terminas. Daug kas skelbia, kad kuria socialines inovacijas, bet iki galo nesupranta, kas tai yra ir nekuria sisteminio pokyčio. Visgi, turime ir nuostabių socialinių inovacijų pavyzdžių.
Remiantis lyginamuoju tyrimu, kitame etape buvo atlikti Lietuvos ekspertų interviu, kurių tikslas buvo įvertinti šio modelio diegimo galimybes. Ekspertai (iš jaunimo reikalų, švietimo bei socialinių paslaugų sričių) pastebi, kad mūsų šalyje nėra vieningos tęstinės jaunimo karjeros orientavimo ir pasirengimo darbo rinkai sistemos bei pagalbos sistemos iš formaliojo švietimo sistemos iškritusiam jaunimui sugrįžti į mokyklą arba integruotis į darbo rinką.
Ekspertai pabrėžė, kad bendruomenės mokyklų ugdymo modelis turėtų potencialo spręsti socialines problemas, mažinti socialinę atskirtį, užtikrinti individualių ugdymo poreikių turinčių asmenų įtraukųjį ugdymą, akcentuojama modelio orientacija į socialinių įgūdžių ugdymą, dėmesys savęs pažinimui, darbo rinkoje svarbių įgūdžių lavinimui. Be to, šis modelis turi ir bendruomenių įgalinimo, suaktyvinimo potencialo, kuris Lietuvai ypač svarbus.
Pirmasis bandymas Lietuvoje įsteigti bendruomenės mokyklą jau prasideda Antalieptės bendruomenėje, Zarasų rajone. Šio projekto ėmėsi Nacionalinis socialinės integracijos institutas, tad belieka laukti pirmųjų įspūdžių ir rezultatų.
Ką parodo politika ir finansavimas?
2021 m. gruodžio 9 d. Europos Komisija priėmė Socialinės ekonomikos veiksmų planą (SEAP). Jo tikslas - iki 2030 m. išnaudoti visą socialinės ekonomikos potencialą, kuriant palankų reguliavimą, atveriant finansavimo galimybes ir stiprinant socialinės ekonomikos pripažinimą. Plane numatyta atnaujinti pirkimų bei valstybės pagalbos gaires ir įkurti Europos socialinių inovacijų kompetencijų centrą.
Kad socialinės inovacijos kurtųsi ir augtų, reikia pinigų. Ne naujiena, kad ES siūlo projektinio finansavimo modelį. OECD 3S modelis (Starting, Scaling and Sustaining Social Innovation) pasiūlė praktinį kompasą kaip sistema galėtų veikti. SEAP suteikė strateginį karkasą, ESF+ turi užtikrinti galingą finansinį pastiprinimą, o OECD 3S modelis pasiūlė praktinį kompasą kaip sistema galėtų veikti. Kvietimai teikti paraiškas pagal įvairias ESF + priemones Lietuvoje jau vyksta.
MTEP ir socialinės inovacijos
Perspektyvi trijų ekonomikų struktūrų pertvarkymo kryptis yra moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra (MTEP). Remiantis Frascati vadovu (OECD, 2015), moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra - tai kūrybiškas ir sistemingas darbas, atliekamas siekiant plėsti turimas žinias, įskaitant žinias apie žmoniją, kultūrą ir visuomenę, ir rasti naujų tokių žinių pritaikymo būdų.
| MTEP veiklos rūšis | Aprašymas |
|---|---|
| Fundamentiniai tyrimai | Eksperimentiniai ir teoriniai darbai, skirti naujoms žinioms gauti. |
| Taikomieji tyrimai | Darbai, susiję su naujų žinių, reikalingų praktiniam naudojimui, įgijimu. |
| Eksperimentinė plėtra | Systeminis darbas, skirtas naujiems produktams ar procesams kurti ar tobulinti. |
Remiantis Oslo inovacijų vadovu (2005) didelę įtaką turėjusio J. Schumpeter požiūriu, inovacijos gali būti skirstomos į penkias kategorijas: naujo produkto įvedimas; naujų gamybos metodų įdiegimas; naujų rinkų atvėrimas; naujų žaliavų ir kitų įeities komponentų tiekimo šaltinių vystymas; naujos rinkos struktūros pramonėje sukūrimas. Naujoji socialinės ekonomikos rinka pagal šį skirstymą labiausiai priskirtina „naujosios rinkos atvėrimo“ inovacijai.
Inovacijų difuzija ir poveikis
Tam, kad inovacija turėtų didelį poveikį tiek atskirų šalių ekonomikoms, tiek pasauliniu lygiu, yra atsižvelgiama ir į inovacijų difuziją, kuri yra inovacijų sklaidos kelias per rinkos ir ne rinkos kanalus, nuo jų pirmojo įvedimo iki skirtingų vartotojų, šalių, regionų, sektorių, rinkų ir įmonių. Be difuzijos, inovacija neturi didelio ekonominio poveikio.
Santrauka
Socialinės inovacijos yra naujos idėjos, sprendimai ir veiklos būdai, kurie sprendžia socialinius iššūkius, skatina bendradarbiavimą tarp sektorių, kuria pridėtinę vertę visuomenei ir gali keisti sistemines struktūras. Jos pasižymi naujumu ir efektyvumu, reikalauja investicijų, žinių perdavimo ir platesnės ekosistemos palaikymo. Europos Sąjungos politika ir finansavimas, praktiniai projektai kaip CHESS bei bendruomenės mokyklų pavyzdžiai parodo socialinių inovacijų potencialą ir būtinybę stiprinti jų plėtrą bei profesionalų rengimą Lietuvoje.
tags: #socialiniu #inovaciju #bruozai