Socialiniai įgūdžiai - tai esminis elementas, padedantis individui sėkmingai integruotis į visuomenę, kurti harmoningus santykius ir pasiekti asmeninės gerovės. Šiame straipsnyje aptarsime socialinių įgūdžių apibrėžimą, jų formavimosi sąlygas, ugdymo svarbą bei įvairių socializacijos agentų vaidmenį šiame procese, remiantis Sigitos Kemerienės metodine medžiaga ir kitomis patirtimis.
Socialinių įgūdžių apibrėžtis ir formavimasis
Apibrėžiant socialinius įgūdžius pažymėtina, kad tai socialinio elgesio forma, verbalinio ir neverbalinio elgesio seka, kuria siekiama geresnių tarpusavio santykių ir veiksmingesnės sąveikos. Socialiniai įgūdžiai yra įprastas, tiesiog automatiškas gebėjimas prisitaikyti ir adekvačiai elgtis.
Socialiniai įgūdžiai moksliniuose tyrimuose grupuojami į esminius socialinius įgūdžius, stiprinančius sveikatą ir gerovę (pvz., sprendimų priėmimas, kūrybiškas mąstymas, efektyvus bendravimas), ir situacinius socialinius įgūdžius (pvz., pasipriešinimas bendraamžių spaudimui). Socialinius įgūdžius išsiugdęs individas geba prisitaikyti prie nuolat kintančios socialinės aplinkos, pasirinkti sveiką gyvenimo būdą, kūrybiškai bendrauti ir veiksmingai spręsti konfliktus, bendradarbiaujant siekti bendrų visuomeninių tikslų.
Socialiniai įgūdžiai yra įgyjami stebint, modeliuojant ir pamėgdžiojant matomą elgesį bei sulaukiant atgalinio ryšio apie savo elgesį ir jo pasekmes. Todėl, perimant socialines normas ir įgūdžius, vaikui ir paaugliui svarbu bendrauti su suaugusiuoju - bendraudamas jis stengiasi mėgdžioti suaugusįjį, perima jo elgesio modelius ir pripažįsta autoritetą.
Reagavimo į elgesį būdai
| Elgesio tipas | Apibūdinimas | Pasekmės |
|---|---|---|
| Pasyvus elgesys | Bailumas, izoliacija, drovumas | Galimas per žemas savęs vertinimas, psichosomatinės ligos |
| Agresyvus elgesys | Fizinė ir verbalinė agresija, priešiškumas | Nesugebėjimas tinkamai elgtis, neigiamos pasekmės gyvenime |
| Socialinis elgesys | Elgesys, atitinkantis socialines normas | Užtikrina galimybių įtvirtinti save panaudojimą |
Socialinių įgūdžių ugdymas mokykloje - „Pažinimo medžio“ pavyzdys
Privati mokykla „Pažinimo medis“ jau dešimt metų sėkmingai ugdo socialinius įgūdžius, dėstydama specialias pamokas, orientuotas į šių įgūdžių formavimą. 2013 metais mokyklos įkūrėjos, psichologės Audronės Kancės-Grdzelišvili, įžvalgus požiūris į švietimo sistemą leido įsteigti pirmąją tokio tipo mokyklą Lietuvoje.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Socialinių įgūdžių pamokose „Pažinimo medyje“ mažiau dėmesio skiriama rizikingo elgesio ar lytinių temų aptarimui. Kiekviena klasė turi po vieną tokią pamoką per savaitę, kurią veda klasės auklėtoja kartu su viena iš septynių mokyklos psichologių. Pamokų planai sudaromi pagal mokinių amžių ir poreikius, naudojant užduotis, grupinius užsiėmimus, vaidinant socialines situacijas, reflektuojant jausmus pasitelkiant psichodramos technikas.
Šių pamokų turinys reguliariai koreguojamas, atsižvelgiant į mokinių realias situacijas, aptariant supervizijose pas psichologą. Pagrindinis tikslas yra sukurti saugią klasės atmosferą, kurioje mokiniai patirtų bendrystės ir priklausymo grupei jausmą, pasitikėtų savimi bei jaustųsi vertingi.
„Pažinimo medžio“ gimnazijos vadovė Rita Navikienė pabrėžia, kad vaikams ir paaugliams kyla daug klausimų, ypač apie lytinį brendimą, į kuriuos jie ieško atsakymų, bet ne visada geba įvertinti šaltinių patikimumą. Mokyklos bendruomenėje yra atviros šeimos, gebančios kalbėtis jautriomis temomis, tačiau dalis paauglių vis dar gėdijasi šių klausimų aptarimo su tėvais.
Etikos mokytoja Kristina Petrošienė pažymi, kad problemos, su kuriomis susiduria jauni žmonės, yra įvairios - nuo gyvenimo pasiekimų spaudimo iki meilės sau ir savo kūnui stokos. Šiuo atžvilgiu su mokiniais vedama atvira ir jautri komunikacija, tačiau vertybių formavime svarbiausias vaidmuo tenka šeimai.
Socialinis-emocinis ugdymas ir emocinis intelektas
Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie socialinį emocinį ugdymą kaip esminę vaikų psichikos sveikatos sąlygą. Socialinės emocinės kompetencijos apima gebėjimus dirbti kartu, produktyviai mokytis ir efektyviai veikti šeimoje, bendruomenėje ar darbe.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Yra nustatyta, kad mokymui daro įtaką daug socialinių ir emocinių veiksnių. Neramus ar baimingas mokinys mokykloje sunkiau mokosi, o patyčios trukdo mokymosi motyvacijai. Todėl socialinis emocinis ugdymas organizuojamas taip, kad vaikai ir suaugusieji kartu tobulėtų, lavintų emocinį intelektą - gebėjimą jausti, suprasti ir valdyti jausmus, taip pat empatiją ir konfliktų sprendimo įgūdžius.
Stephen Neale, britų psichologas ir emocinio intelekto ekspertas, teigia, kad Limbinė smegenų dalis, atsakinga už emocijas ir sprendimų priėmimą, turi daug didesnę įtaką gyvenimui nei loginis mąstymas. Todėl mokymo programose emocinis intelektas turi lydėti kiekvieną pamoką.
Daniel Goleman pabrėžia, kad šeima yra pirmoji emocinio gyvenimo mokykla, kurioje vaikai mokosi suvokti savo jausmus, numatyti kitų reakcijas ir išreikšti savo emocijas. Gebėjimas sutarti su kitais yra svarbiausias sėkmės gyvenime veiksnys.
Socializacijos procesas ir šeimos vaidmuo
Socializacijos procesas prasideda nuo vaiko temperamento sąveikos su suaugusiojo reakcija jau kūdikystėje. Ikimokyklinio amžiaus vaikai socialinius įgūdžius įgyja daugiausia bendraudami su bendraamžiais.
Vaikų patirtas atstūmimas šeimoje ar mokykloje yra rizikos veiksnys, galintis lemti mokymosi sunkumus, emocines problemas ar net nusikalstamumą paauglystėje. Todėl svarbu skatinti vaikų draugystes, sudaryti sąlygas bendrauti, taisyti komunikacijos klaidas ir rodyti gerą pavyzdį.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Šeimyniniai pokalbiai - viena efektyviausių priemonių socialiniam komunikavimui ugdyti. Pagarbus bendravimas šeimoje, domėjimasis vienas kitu, išklausymas ir jausmų atspindys vaikui padeda anksti ugdyti socialinius įgūdžius.
Humoras šeimoje suteikia vaikams galimybę tvarkytis su stresu, nerimu ir pyktimi, todėl svarbu kartu žaisti, kurti juokingas situacijas ir skatinti juoką, net esant sunkumams.
Paauglių emocinis intelektas ir iššūkiai
Kušlevič - Veršekienė ir Pukinskaitė (2009) pabrėžia, kad paauglių sunkumai daugeliu atvejų priklauso nuo emocinio intelekto lygio, socialinės kompetencijos ir aplinkos veiksnių. Daugelis paauglių yra emociškai pažeisti: vieniši, kenčia nuo depresijos, patiria stiprų pyktį, negali valdyti jausmų ar yra agresyvūs.
Tyrimai rodo, kad geresnis emocinis intelektas yra susijęs su geresniais mokymosi rezultatais, gebėjimu prisitaikyti prie pokyčių ir geriau valdyti kasdienes problemas. Sėkmę mokykloje lemia ne tik žinios, bet ir pasitikėjimas savimi, gebėjimas reikšti poreikius ir susitarti su kitais.
Socialinių įgūdžių ugdymo iššūkiai mokytojų ir mokyklų aplinkoje
Lietuvos gyventojų savivertės lygis ir laimės pojūtis yra vieni žemiausių Europoje, o tai susiję su socialinių emocinių gebėjimų stoka, kurios pagalba formuojasi savivertė ir pagarba kitiems.
Pedagogų sąmoningumas socialinio emocinio ugdymo ir saviugdos srityje yra menkas, o tai apsunkina papildomų dalykų - socialinių įgūdžių ugdymo programų - diegimą mokyklose. Mokytojai dažnai jaučiasi pervargę dėl perkrautų programų, todėl vengia imtis naujų iššūkių.
Ne kiekvieno mokytojo temperamentas tinka socialinių emocinių pamokų vedimui - ne visi nori ir gali kalbėti apie jausmus. Tačiau gero mokytojo bruožai yra lemiami: patinka mokyti, skleidžia pozityvią energiją, geba megzti asmeninius ryšius su mokiniais, dirba su atsidavimu, priima konstruktyvią kritiką ir reflektuoja savo darbą. Tai svarbu socialinių emocinių kompetencijų ugdymui.
Socialinių įgūdžių ugdymo vadovas pradiniam ugdymui
Vadovas, skirtas pradinėms klasėms, pateikia pratybas netinkamo vaikų elgesio prevencijai, kurios ugdo vaikų gebėjimą konstruktyviai spręsti problemas, skatinti saviraišką ir kūrybiškumą bendraujant. Leidinyje aprašomas struktūrinis socialaus elgesio mokymo planas, pateikiami efektyvūs mokymosi principai ir būdai.
Įvadinėje dalyje pateikiama teorinė medžiaga apie socialinių įgūdžių formavimosi mechanizmą, pratybų planavimo nurodymai grupių vadovams ir socialinių įgūdžių ugdymo svarba vykdant psichoaktyviųjų medžiagų prevenciją.
Praktiniai aspektai ir rekomendacijos
- Socialinių įgūdžių ugdymas turi vykti nuosekliai ir kompleksiškai, įtraukiant ne tik vaikus, bet ir jų šeimas bei mokytojus.
- Mokytojai turi būti tinkamai pasirengę, turėti socialinio emocinio ugdymo kompetencijas ir reflektuoti savo patirtį.
- Šeimos vaidmuo ypač svarbus, nes vaikų vertybės ir komunikacijos modeliai formuojami pirmiausia šeimoje.
- Mokyklos turi veikti kaip bendruomenės, skatinančios tarpusavio supratimą ir paramą.
Apibendrinant, socialinių įgūdžių ugdymas Lietuvos mokyklose, ypač remiantis „Pažinimo medžio“ patirtimi ir Sigitos Kemerienės metodine medžiaga, yra itin svarbi ir reikalinga sritis, kuri padeda vaikams ir paaugliams sėkmingai integruotis į visuomenę, ugdo emocinį intelektą, savivertę ir bendravimo gebėjimus. Sisteminis požiūris, įtraukiant mokytojus, psichologus ir šeimas, leidžia kurti saugią ir palaikančią mokymosi aplinką, kurioje ugdymas tampa efektyvus ir prasmingas.
tags: #socialiniu #igudziu #mokymo #vadovas #sigita #kemeriene