Psichikos sveikatos sutrikimai yra labai paplitę visame pasaulyje. Tai yra didžiulė problema, kuri turi įtakos ne tik sveikatai, bet ir socialinei gerovei, darbingumui ir gyvenimo kokybei. Socialiniams darbuotojams, dirbantiems su asmenimis, turinčiais psichikos negalią, tenka svarbus vaidmuo užtikrinant jų gerovę ir gyvenimo kokybę.
Savideterminacijos teorijos pagrindai
Savideterminacijos teorija (toliau - SDT) yra motyvacijos teorija, kuri remiasi prielaida, kad žmonės turi įgimtą polinkį judėti tokių aktualizavimo ir integravimo procesų kaip geresnė savireguliacija, kompetencija ir veiksmų integracija link. Šie procesai priklauso nuo trijų bazinių psichologinių poreikių: kompetencijos, autonomijos ir sąryšingumo (angl. relatedness). Šie procesai šioje teorijoje laikomi įgimti, neišmokti, būdingi žmonijai visais laikais, skirtingose kultūrose ir nepriklausomi nuo lyties.
Kompetencija - žmogus turi galimybę išreikšti savo pajėgumus ir gebėjimus, siekti iššūkių. Sąryšingumas (bendrumas) - priklausymo bendruomenei pojūtis, kuris pasiekiamas per tarpasmeninius santykius. Autonomija suvokiama kaip individo galimybė veikti kongruenčiai su jo paties interesais ir vertybėmis. Kongruenčiai reiškia, kad žmogaus interesai sutampa su jo vertybėmis.
Motyvacijos tipai pagal SDT
Remiantis šia teorija, elgesys gali būti vedamas vidinės motyvacijos, išorinės motyvacijos, arba vykdomas neturint motyvacijos (t.y. vykdomas, kai egzistuoja motyvacijos nebuvimas). Visi šie trys motyvacijos tipai patenka į savideterminacijos kontinuumą.
Kontinuuma galime įsivaizduoti kaip ilgą tiesę. Kairė kontinuumo pusė žymi patį žemiausią motyvacijos tašką, t.y. motyvacijos nebuvimą. Keliaujant į dešinę, toliau eina išorinė motyvacija. Galiausiai, dešinėje kontinuumo pusėje stovi vidinė motyvacija. Kai motyvacija yra labiau savideterminuota, asmuo savo elgesį suvokia kaip labiau kontroliuojamą, nei tuomet, kai žmogus pasižymi mažiau savideterminuota motyvacijos forma.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Vidinė motyvacija žinoti yra susijusi su tokiais konstruktais kaip smalsumas, tyrinėjimas ir mokymosi tikslai. Šio tipo vidinę motyvaciją galima apibrėžti kaip veiklos atlikimą dėl malonumo, kurį individas patiria sužinodamas, išmokdamas, bandydamas suprasti. Vidinė motyvacija į tikslą pirmiausia buvo tyrinėta raidos ir edukacinės psichologijos rėmuose kaip meistriškumo motyvacija.
Išorinės motyvacijos formos
Išorinė motyvacija yra tuomet, kai elgesys atliekamas dėl kokių nors išorinių paskatų, pavyzdžiui, atlygio. Išorinės motyvacijos rūšis, kuri vadinama introjekcija, pasitaiko tuomet, kai buvę išoriniai motyvacijos šaltiniai tampa internalizuoti, t.y. kai tam tikri standartai perimami į savo vidinį suvokimo pasaulį. Šiuo atveju elgesys skatinamas vidinio spaudimo, kurį sukelia kaltės jausmas arba nerimas.
Trečioji išorinės motyvacijos rūšis - identifikacija - apibūdinama kaip išorinė motyvacija, kuomet žmogus elgesį pradeda vertinti kaip svarbų. Kai asmuo pradeda vertinti veiklą ir identifikuojasi su tos veiklos svarba, laikoma, jog individas pasižymi identifikuota reguliacija. Paskutinė išorinės motyvacijos forma - integruota reguliacija.
SDT taikymas socialiniame darbe su psichikos negalią turinčiais asmenimis
Socialiniai darbuotojai dirbdami su psichikos negalią turinčiais asmenimis dažnai susiduria su vidinėmis ir išorinėmis dilemomis sprendžiant moralinius klausimus, susijusius su jų asmeniniu ir profesiniu vaidmeniu. Taip pat svarbu atsižvelgti į santykius su klientais, kolegomis, vadovais, organizacija ir visuomene.
Socialiniai darbuotojai turi įgyvendinti veiksmus, kurių tikslas yra pagerinti klientų gyvenimo kokybę, bet kartu išlaikyti profesionalumą, etiškumą ir atsižvelgti į teisės aktus. Socialinis darbuotojas padeda psichikos negalią turintiems asmenims įvairiais būdais: emocinės paramos teikimu, kokybiškomis paslaugomis, priežiūros bei paslaugų koordinavimu, siekiu užtikrinti asmens gerovę ir palaikyti jo savarankiškumą.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Sprendžiant psichikos sveikatos problemą socialiniams darbuotojams reikia turėti pakankamą žinių ir kompetencijų lygį, kad galėtų užtikrinti kokybišką pagalbą ir reabilitaciją asmenims, turintiems psichikos negalią. Visapusiškas socialinių darbuotojų išsilavinimas, nuolatinis tobulėjimas ir mokymasis yra būtinas siekiant geriau suprasti ir spręsti psichikos negalią turinčių asmenų problemas ir užtikrinant klientų gerovę.
Kaip praktiškai tenkinti pagrindinius SDT poreikius
Taigi, žinome, kad žmogui reikia patenkinti 3 poreikius (sąryšingumą, kompetenciją ir autonomiją), todėl reikia imtis veiksmų, kurie padėtų šiuos poreikius patenkinti:
- Aktualumas. Tai, ką žmogus atlieka, jam turi būti prasminga ir logiškai aišku.
- Pagarba.
- Pasirinkimas.
- Kontrolės vengimas. Reiktų stengtis vartoti kuo mažiau prievartą ir autoritarinį režimą implikuojančių žodžių, nes tai sudaro kontrolės įvaizdį.
- Lūkesčių aiškumas.
- Optimalus iššūkis.
- Grįžtamasis ryšys. Turėtų būti konstruktyvus, neteisiantis.
- Galimybės.
- Empatija.
- Rūpestis.
- Prieinamumas.
- Informacija.
Pagrindinių psichologinių poreikių patenkinimas leidžia nuspėti psichologinę sveikatą ir gerovę. Jei sveikatos priežiūros specialistai, bendraujantys su pacientu, nuo pat gydymo pradžios labiau skatintų paciento autonomiškumą, t. y. visišką jo atsakomybę už savo gyvenimą bei jame vykstančius pokyčius, tuomet įvairūs sveikatai palankūs (ypač ilgalaikiai) rezultatai būtų pasiekiami kur kas greičiau.
Konkrečios darbo praktikos gairės socialiniams darbuotojams
Socialiniai darbuotojai turi turėti lankstų požiūrį, kuris padėtų prisitaikyti prie specifinių poreikių ir galimybių, su kuriomis susiduria psichikos negalią turintys asmenys. Svarbu, kad socialinis darbuotojas nuolat vystytų savo kompetencijas, gebėjimus ir žinias, kad galėtų atlikti savo darbo funkcijas kokybiškai ir tinkamai reaguotų į iššūkius, su kuriais susiduria.
Tai gali apimti savęs vertinimą, refleksiją, mokymąsi, taip pat reikia turėti gerą palaikymo ir paramos sistemą siekiant gerų darbo rezultatų. Kiekvienas atliekamas vaidmuo yra svarbus ir prisideda prie bendro tikslo - gerinti psichikos negalią turinčių asmenų gyvenimo kokybę ir gerovę.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
SDT kontekstualizavimas platesnėse motyvacijos teorijose
Orientacija į skirtingus poreikius, išskiria SDT nuo ilgą laiką XX a. dominavusių išmokimo teorijų, kurios teigė, kad elgesys yra veikiamas materialinio atpildo arba fiziologinių poreikių. SDT daugiausia dėmesio skiriama psichologiniams individo poreikiams, t.y. psichologiniams motyvams.
Ankstyvosios motyvavimo teorijos rėmėsi racionaliu darbo organizavimu ir universaliu požiūriu į visus kolektyvo darbuotojus, neatsižvelgiant į jų individualumą. Klasikinė vadybos teorija teigia, kad darbuotojus motyvuoja dirbti tik ekonominės paskatos. Vėliau pastebėta, kad materialinis skatinimas kaip darbo efektyvumo didinimo svarbiausias veiksnys veikia tik iki tam tikros ribos, paskui svarbesnės tampa psichologinės paskatos.
Šiuolaikinės motyvavimo teorijos skirstomos į turinio (arba poreikių) ir proceso teorijas. Turinį nagrinėjančios teorijos remiasi vidiniais žmonių poreikiais (veiklos motyvais). Žinomiausia yra A. H. Maslow poreikių hierarchijos teorija, pagal kurią žmonių poreikiai suskirstyti į penkis hierarchinius lygius. Claytono Paulio Alderferio modifikuotoje poreikių hierarchijos teorijoje išskiriami 3 poreikių lygiai: egzistencijos, santykių ir augimo. Davido McClellando trijų rūšių poreikių teorija akcentuoja aukštesnio lygio motyvų - rezultatų, valdžios ir priklausymo - svarbą.
SDT ir sveikata
Pakankamas fizinis aktyvumas yra vienas pagrindinių sveikatą stiprinančių ir palaikančių veiksnių. Autonominė motyvacija gali būti tas veiksnys, kuris didina asmens polinkį ne tik būti fiziškai aktyviam, bet ir, svarbiausia, laikytis fizinio aktyvumo režimo. Pagrindinių psichologinių poreikių patenkinimas leidžia nuspėti psichologinę sveikatą ir gerovę.
Metodikos ir įrankiai socialiniams darbuotojams
Kaip teorijos supratimas gali padėti praktikoje? Taigi, apžvelgiau teoriją ir kelis pagrindinius būdus, kaip autoriai ne tik siūlo ją taikyti, bet ir taiko įvairiose srityse. Pirmiausia tai, kad daugelis technikų, kurios padeda motyvuoti žmogų ir patenkinti minėtus pagrindinius poreikius yra susijusios ne tik su individualiomis pastangomis, bet su visa aplinka, kuri mus supa. Matome nemažą kitų žmonių indėlį į palaikomą motyvaciją.
Įvairių pavyzdžių, kaip galima pritaikyti teoriją praktiškai, galima sugalvoti ir patiems. Socialiniam darbuotojui svarbu formuoti darbo aplinką ir santykius taip, kad klientui būtų suteikta galimybė rinktis, jaustis kompetentingu ir priklausyti palaikančiai bendruomenei.
Lentelė: SDT poreikiai ir konkretūs socialinio darbo veiksmai
| Poreikis | Konkreti veikla socialiniame darbe |
|---|---|
| Autonomija | Siūlyti pasirinkimus, skatinti savarankiškus sprendimus, aiškiai paaiškinti alternatyvas |
| Kompetencija | Nustatyti optimalų iššūkį, suteikti mokymą, konstruktyvų grįžtamąjį ryšį |
| Sąryšingumas | Stiprinti tarpasmeninius ryšius, stiprinti socialinę paramą, palaikyti empatiją ir prieinamumą |
Praktiniai pavyzdžiai ir rekomendacijos
Socialinio darbuotojo kompetencijos atliekant įvairius vaidmenis dirbant su psichikos negalią turinčiais asmenimis turi būti nuolat ugdomos ir gilintos. Svarbu nuolat ugdyti savo profesinę kompetenciją ir gilinti žinias. Socialiniai darbuotojai turi turėti lankstų požiūrį ir būti pasiruošę taikyti įvairias motyvavimo strategijas, kurios remtųsi SDT principais.
Praktikoje tai reiškia: aiškus lūkesčių nustatymas, konstruktyvus grįžtamasis ryšys, vengimas kontrolės kalbos, suteikimas pasirinkimo galimybių, empatijos demonstravimas bei prieinamumo užtikrinimas. Tokios intervencijos gali didinti pacientų motyvaciją, gerinti įsitraukimą į gydymo ar reabilitacijos procesus ir prisidėti prie ilgalaikės gerovės.
Kiekviena žmogaus veikla, kiekvienas poelgis turi tam tikrą tikslingumą net kai mes jo pakankamai aiškiai nesuvokiame. Labai dažnai žmogaus veiksmų kryptį lemia pasąmonės procesai, kurių viena svarbiausių dalių yra tam tikras rezultatas, tikslas arba motyvas. Veiklos tikslo buvimą, jo siekimą ir nusako motyvacijos sąvoka.
tags: #socialiniu #darbuotoju #poreikiu #tenkinimas #apsisprendimo #teorija