Socialinių problemų gausa visame pasaulyje skatina socialinio darbo plėtrą, nes ši profesija orientuota į pagalbą pažeidžiamoje situacijoje atsidūrusiems žmonėms. Tačiau dirbant socialinio darbo srityje labai dažnai iškyla problema - profesinis perdegimo sindromas, kuris tiesiogiai susijęs su darbinėmis sąlygomis ir emocine įtampa. Socialinio darbuotojo veiklos efektyvumas priklauso nuo daugybės išorinių ir vidinių veiksnių, tarp jų - asmeninių savybių.
Profesinis perdegimas socialinio darbo srityje
Pervargimas, stresas, per didelė darbo apkrova, emocinių išteklių išeikvojimas, vaidmenų konfliktas bei dalyvavimas sudėtingose situacijose yra dažniausios profesinio perdegimo priežastys socialinių darbuotojų veikloje. Yra dvi pagrindinės profesinio perdegimo tyrimų kryptys:
- Situaciniai veiksniai: susiję su darbu, organizacija ir profesinėmis sąlygomis.
- Individualūs veiksniai: susieti su žmogaus demografinėmis charakteristikomis bei asmenybės bruožais.
Be to, perfekcionizmas, kaip asmenybės bruožas, gali skatinti pervargimą, ypač tarp darbuotojų, kurių profesinė veikla susijusi su pagalba kitiems, taip pat - medikų, slaugytojų, pedagogų. Tačiau socialinio darbo srityje Lietuvoje dar nėra atlikta daug tyrimų, kurie nagrinėtų perfekcionizmo ir profesinio perdegimo sąsajas.
Socialinio darbuotojo veiklos ypatumai sveikatos priežiūros įstaigose
Tyrimas, kuriame dalyvavo 6 socialiniai darbuotojai dirbantys medicinos pagalbos, slaugos ir medicininės reabilitacijos įstaigose, atskleidė socialinio darbo svarbą sveikatos priežiūros sektoriuje. Socialiniai darbuotojai savo veiklą grindžia glaudžia sveikatos ir socialinių problemų sąveika, teikdami socialines paslaugas, kurios stiprina asmens socialinio funkcionavimo gebėjimus ir kuria tinkamas socialines sąlygas.
Socialinio darbuotojo veikla sveikatos priežiūros įstaigose yra daugiaplanė:
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
- Pacientų socialinės situacijos ir poreikių įvertinimas;
- Socialinių paslaugų teikimas, vertinimas ir tęstinumas;
- Paciento ir jo artimųjų informavimas ir konsultavimas;
- Dokumentų tvarkymas;
- Tarpininkavimas ir atstovavimas pacientui;
- Šeimos bei artimųjų įtraukimą į pagalbos procesą;
- Užimtumo ir savipagalbos grupių organizavimas;
- Bendradarbiavimas su kitomis įstaigomis;
- Profesinės veiklos tobulinimas.
Taip pat socialiniai darbuotojai susiduria su darbo problemomis, tokiomis kaip per didelis darbo krūvis, profesinio perdegimo rizika, ribota informacija apie socialinių darbuotojų teikiamas paslaugas, darbo vietos stoka bei „tarpministerinio susikalbėjimo“ problema.
Profesinių kompetencijų tobulinimas ir profesijos prestižas
Profesinių kompetencijų stiprinimas yra itin svarbus socialinio darbo kokybei ir efektyvumui. Profesinių kompetencijų tobulinimo centras (PKTC), įsteigtas 2022 m. ir veikiantis Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos pagrindu, atlieka svarbų vaidmenį organizuojant mokymus, kurie padeda socialiniams darbuotojams ugdyti reikiamas profesines žinias ir gebėjimus.
PKTC teikia mokymus apie žaliąjį socialinį darbą, naratyvinę terapiją, alternatyvią komunikaciją, rizikų valdymą, dizaino mąstyseną ir kt. Tokie mokymai yra itin vertinami socialinių darbuotojų - beveik visi dalyviai rekomenduotų juos kolegoms. Per pastaruosius dvejus metus centras apmokė daugiau kaip 30 tūkst. dalyvių, o atvirose paskaitose dalyvaujantys socialiniai darbuotojai parodo didelį norą tobulėti ir kompensuoti žinių spragas.
Socialinius darbuotojus dažnai visuomenė suvokia kaip pagalbininkus, kurie padeda senjorams ar žmonėms su negalia atlikti kasdienius darbus. Tačiau socialinio darbuotojo vaidmuo yra žymiai platesnis - jis turi įtraukti žmones ir bendruomenių struktūras į procesus, skirtus spręsti gyvenimo iššūkius ir gerinti gerovę. Todėl stiprinamas socialinio darbo kaip profesinės veiklos prestižas ir aiškus socialinio darbuotojo identitetas kaip profesionalaus specialisto.
Socialinių darbuotojų darbo sąlygų iššūkiai
Lietuvoje socialinių darbuotojų darbo sąlygos yra sudėtingos dėl daugelio priežasčių. Apklausos rodo, kad socialinių paslaugų įstaigų darbuotojams trūksta kompetencijų, ypač gebėjimo daryti įtaką socialinei klientų aplinkai. 62 proc. įstaigų vadovų tai laiko svarbia kompetencija, kurios trūksta.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Taip pat pastebėtas poreikis stiprinti situacijos analizės (reflektyvumo) gebėjimus ir planavimo įgūdžius. Dalis socialinių darbuotojų jaučia, kad universitete įgytos žinios nebeatitinka šiandienos reikalavimų, o socialinio darbo sistema dažnai skatino siaurų funkcijų vykdymą, pavyzdžiui, dokumentų pildymą. Šiuo metu daugiausia dėmesio skiriama mokymams ir supervizijai, kurios padeda apsisaugoti nuo profesinio perdegimo ir gerinti darbo kokybę.
Socialinio darbo prestižas ir visuomenės požiūris
Visuomenės apklausos rodo, jog socialiniai darbuotojai vis labiau vertinami: 83 proc. respondentų pripažįsta socialinį darbą naudingą visuomenei. 79 proc. žino, kad galima kreiptis pagalbos į socialinius darbuotojus, o šis rodiklis per pastaruosius metus išaugo 12 procentinių punktų.
Daugiau nei pusė apklaustųjų socialinių darbuotojų veiklą vertina kaip rūpinimąsi vienišais senoliais, prie neįgaliųjų integracijos prisideda pusė respondentų. Be to, socialinį darbuotoją dažniausiai apibūdina žodis „padėjėjas“, nors tai ne visuomet atspindi jų profesionalumą.
Reguliacija ir kompetencijų standartai socialinių darbuotojų veikloje
Socialinių paslaugų srityje nustatyta aiški darbuotojų kompetencijų reguliacija, įskaitant profesinės kompetencijos tobulinimą ir profesinio elgesio standartų laikymąsi. Tai yra tiesiogiai susiję su socialinių paslaugų kokybės užtikrinimu ir klientų individualių poreikių atitikimu.
Taip pat buvo patikslinti reikalavimai individualios priežiūros darbuotojams - socialinio darbuotojo padėjėjams ir lankomosios priežiūros darbuotojams, kurie yra sujungiami į vieną pareigybę. Jų profesinė kompetencija tobulinama atsižvelgiant į teikiamų paslaugų kokybės poreikius, ypač siekiant užtikrinti asmens higienos pagalbą.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Socialinių darbuotojų darbo poreikiai ir vystymasis
Šiuo metu Lietuvoje socialinėse paslaugose dirba apie 14 tūkst. socialinių darbuotojų, iš jų apie 5 tūkst. - įvairiose įstaigose ir nevyriausybinėse organizacijose. Darbo sąlygų gerinimas, kompetencijų tobulinimas ir profesijos prestižo stiprinimas išlieka prioritetu, siekiant efektyviau spręsti visuomenės socialinius iššūkius.
tags: #socialiniu #dabuotoju #apklausa