Viešojoje erdvėje nuskambėjo žinia apie Seimo atmestą įstatymą: „Seimas: socialinio verslo bendrovių kol kas nebus!” Tokia antraštė palydėjo kovo 28 d. Seimo sprendimą atmesti Socialinio verslo plėtros įstatymo projektą, kurį dar 2019 metais parengė Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Nepaisant to, visa socialinio verslo bendruomenė tokio parlamentarų žingsnio laukė ir vertina jį pozityviai.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Justas Džiugelis tvirtino, kad šios kadencijos valdantieji yra suplanavę priimti įstatymą dėl socialinio verslo, o šis projektas netenkino nei nevyriausybininkų, nei smulkaus verslo. „Akivaizdu, kad dabartinė redakcija netenkina nei nevyriausybinio sektoriaus, nei smulkaus verslo“, - posėdyje teigė jis.
Kodėl svarbu skatinti socialinį verslą Lietuvoje?
Susiduriame su sudėtingais iššūkiais, pavyzdžiui, klimato kaita, skaitmeninimas, didėjanti nelygybė ir demografiniai pokyčiai. Besitęsiantis karas Ukrainoje, energetikos ir ekonomikos krizės dar labiau apsunkino padėtį ir paskatinto suprasti, kad turime siekti įtraukties, kovoti su skurdu ir teikti geresnes socialines paslaugas. Tampa akivaizdu, kad reikalingas esminis mūsų visuomenės pokytis, siekiant dar tvaresnio modelio tiek aplinkosauginiu, tiek socialiniu požiūriu.
Šiandien socialiniai verslai visame pasaulyje demonstruoja nepaprastą gebėjimą prisidėti prie atsparių bendruomenių stiprinimo ir kūrimo bei suvaldyti esminius pokyčius, be to įneša į šalies ekonomiką milijardines pajamas. Europos Komisijos duomenimis, socialinė ekonomika sudaro apie 10 proc. Europos Sąjungos (ES) bendrojo vidaus produkto. Socialinės ekonomikos srityje ES dirba daugiau kaip 11 mln. darbuotojų, t. y. 6 proc. dirbančių ES. Kas ketvirta ES įsteigiama nauja įmonė yra priskiriama socialiniam verslui.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Ne vienas žingsnis jau yra padarytas. Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius ėmėsi iniciatyvos atmesti jau minėtą įstatymo projektą, dedamos ir kito Seimo nario Andriaus Bagdono pastangos įtraukti socialinio verslo apibrėžimą bei kriterijus į Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymą. Juo labiau, kad Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Justas Džiugelis pats pripažinęs, kad 2019 m. Esame nuolatiniame dialoge ir su politikais iš opozicijos.
Socialinio verslo iššūkiai ir galimybės Lietuvoje
Iki šiol Lietuvoje socialinis verslas dar labai dažnai painiojamas su liūdnai pagarsėjusiomis socialinėmis įmonėmis, kurios už žmonių su negalia įdarbinimą gaudavo paramą iš valstybės. Ir tikrai būna apmaudu, kai socialinę misiją atliekantis verslas nepelnytai prilyginamas piktnaudžiautojams. „Šiuo metu socialinis verslas vis dar tapatinamas tik su socialinėmis įmonėmis, gaunančiomis valstybės paskatas už negalią turinčių žmonių įdarbinimą. Taigi kiti socialinio verslo modeliai lieka užribyje.
Įstatymo projekte numatoma, kad socialinis verslas turi vykdyti nuolatinę ekonominę veiklą nustatytose srityse (pvz., neįgaliųjų, pensininkų, priklausomybių turinčių asmenų, prievartą patyrusių asmenų integravimo srityje ar spręsti tam tikras socialines problemas tokiose srityse kaip visuomenės sveikatinimas, biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsauga ir kt.), bei daugiau nei 80 proc. VšĮ „Versli Lietuva“ duomenimis, 2018 m. pradžioje veikė 62 įmonės, kurios gali būti priskirtos socialinio verslo įmonėms.
Socialinio verslo bendruomenė jau dabar aktyviai diskutuoja apie kriterijus ir socialinio verslo apibrėžimą. Turime išdiskutuoti ir išsigryninti keletą svarbių aspektų ir priimti mums tinkančią poziciją: kas yra socialinio verslo subjektas: ar tai yra smulkaus vidutinio verslo įmonė, kokie gali būti modeliai: UAB, MB, Viešoji įstaiga ir pan. Kokie kriterijai? Kas turėtų suteikti įmonei socialinio verslo statusą ir kokiais atvejais galima jį prarasti? Ar tai galėtų būti kuri nors Vyriausybės įgaliota institucija, pavyzdžiui Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Inovacijų agentūra ar kita kompetentinga tai padaryti organizacija? Reikia atsakyti ir į daugybė kitų klausimų, kur turi būti numatytos socialinio verslo skatinimo priemonės?
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Šiandien labai svarbu, kad visa socialinio verslo bendruomenė, aktyviausi jos nariai įsitrauktų į sprendimų priėmimą. Tam esame inicijavę net du formatus: neformalią Socialinio verslo plėtros darbo grupę ir Nacionalinį socialinio verslo dialogą, todėl esame nuolatiniame ryšyje su socialinio verslo praktikais ir kitais ekosistemos veikėjais. Todėl kviečiu visus suinteresuotus asmenis aktyviai dalyvauti socialinio verslo aplinkos kūrime ir nelaukti, kad kažkas nuspręstų už mus.
Šiais metais gegužės 5 d. Buvęs Socialinio verslo forumas grįžta su nauja energija ir pakeitęs pavadinimą, kurio pavadinimas yra kvietimas veikti: „Paspartinkime socialinio verslo plėtrą krizės metu! Šiais metais kalbėsime ne tik apie socialinį verslą, bet ir apie inovacijas. Renginio metu pasidžiaugsime socialinių verslininkų ir novatorių pasiekimais bei jų kuriamais vertingais pokyčiais mus supančiai aplinkai.
Žmonių su negalia klausimai
Šiuo metu dalis žmonių su negalia, kuriems darbingumo lygis buvo nustatytas iki senatvės pensijos amžiaus pagal ankstesnę tvarką, formaliai lieka „pririšti“ prie senojo statuso. Įstatymo projektu siūloma aiški ir paprasta taisyklė: jeigu žmogui iki 2023 metų pabaigos darbingumo lygis buvo nustatytas iki senatvės pensijos amžiaus, sulaukus šio amžiaus, jis automatiškai būtų laikomas lygiu neterminuotam dalyvumo lygiui.
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
„Žmonės su negalia neturi atsidurti blogesnėje padėtyje vien todėl, kad jų negalia buvo įvertinta anksčiau. Jei šiandien tokia pati sveikatos būklė pripažįstama ilgalaike, taip turi būti ir tiems, kurie senatvės pensijos amžių pasiekė pagal ankstesnę tvarką. Šiuo sprendimu siekiame aiškumo, stabilumo ir socialinio teisingumo“, - sako Seimo narė I.
| Rodiklis | Duomenys |
|---|---|
| Socialinės ekonomikos dalis ES BVP | Apie 10% |
| Darbuotojų skaičius socialinės ekonomikos srityje ES | Daugiau kaip 11 mln. (6% dirbančių ES) |
| Naujų įmonių, priskiriamų socialiniam verslui, dalis ES | Kas ketvirta |
| Socialinio verslo įmonių skaičius Lietuvoje (2018 m.) | 62 |
tags: #socialinio #verslo #istatymo #projektas