Socialinis pedagogas atlieka esminį vaidmenį mokykloje, ypač darant didelį poveikį jauniausiems moksleiviams. Šiandien socialiniai pedagogai susiduria su įvairiais iššūkiais, kuriuos lemia besikeičianti visuomenė ir mokyklų aplinka.
Socialinio pedagogo darbas su moksleiviais reikalauja unikalios nuovokos ir sąmoningumo dėl šių moksleivių specifinių poreikių. Siekiant tobulinti socialinio pedagogo veiklą, būtina aktyviai ieškoti būdų, kaip prisitaikyti prie naujų aplinkybių ir skatinti bendradarbiavimą visoje mokyklos bendruomenėje.
Pagrindiniai iššūkiai ir mokyklos kontekstas
Atkreipsiu dėmesį į tris esminius iššūkius, su kuriais susiduria socialiniai pedagogai ugdymo įstaigose: Moksleivio susikaupimo ir dėmesio trūkumas: Pradinių klasių moksleiviai gali patirti sunkumų išlaikyti susikaupimą ir dėmesį, o tai gali trukdyti efektyviam mokymuisi ir socialiniam bendravimui. Socialinių įgūdžių formavimas: Vaikai nuo pirmos klasės dažnai tik pradeda kurti savo socialinius įgūdžius, o tai gali sukelti iššūkių kurti sveikus santykius su bendraamžiais. Šeimos dalyvavimas ir pagalba: Gerai suderinti ryšį su moksleivių šeimomis yra svarbu, bet kartu sudėtinga, ypač kai mokiniai yra mažo amžiaus.
Mentalinės sveikatos problemos: suaugusieji ir vaikai visame pasaulyje vis labiau susiduria su mentalinėmis sveikatos problemomis. Nacionalinės ir kultūrinės įvairovės valdymas: globalizacija ir migracija kelia iššūkių susijusių su įvairių kultūrų ir kalbų įvairove mokyklose. Virtuali erdvė ir technologinės pažangos: vaikai ir paaugliai vis labiau priklauso nuo technologijų, o tai gali turėti įtakos jų socialiniam bendravimui ir emocinei gerovei.
Visa ką vaikas daro, nukreipia į savo vietos suradimą visuomenėje. Kiekvienas vaikas yra unikalus, todėl jo pažinimas yra sudėtingas procesas dalykų mokytojams, klasės auklėtojams, socialiniams pedagogams.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Vaidmenys mokykloje: interesų gynėjas, ekspertas, tarpininkas
Socialinis darbuotojas, dirbantis mokykloje, vadinamas socialiniu pedagogu. Dažniausiai jis būna įgijęs socialinio pedagogo (arba kompleksinį socialinio darbo bakalauro ir profesinį pedagogo) pasirengimą. Aptarsime socialinio pedagogo vaidmenį ir funkcijas švietimo įstaigoje.
Interesų gynėjas
Visų pirma socialinis pedagogas yra interesų gynėjas, atstovaujantis vaiko teises bei interesus. Šiuo atveju socialinis pedagogas vykdo teisinę funkciją, kai atstovauja bei gina vaiko interesus. Kiekvienas socialinis pedagogas turi sukaupęs darbe reikalingų teisinių normų bazę, kuri ir padeda ginti mokinių interesus, imtis veiksmų, jei klientams, t.y. mokiniams, gresia pavojus, prieš juos naudojamos neteisėto poveikio priemonės.
Deja, kai kurie konfliktai iššaukia pasekmes, kuomet socialinis pedagogas vienas to išspręsti negali, tuomet įsikiša policija. Mokyklos socialinis darbuotojas turėtų glaudžiai bendradarbiauti su pedagogais ir kitu mokyklos personalu.
Ekspertas
Šalia interesų gynėjo atsiranda ir eksperto vaidmuo. Socialinis pedagogas tarsi tikras ekspertas turi žinoti įvarius įstatymus bei normas tam, kad galėtų teikti kvalifikuotą pagalbą savo klientams mokiniams. Pirmiausia tai „Socialinio pedagogo kvalifikaciniai reikalavimai“ bei „Socialinio pedagogo pareiginė instrukcija“.
Tarpininkas ir komanda
Tarpininko vaidmuo taip pat labai svarbus. Socialinis pedagogas yra tarsi jungianti grandis tarp vaiko ir socialinių tarnybų. Jis yra tarsi tarpininkas tarp socialinio darbuotojo (pedagogo), psichologo, vaiko teisių apsaugos tarnybos, seniūnijos socialinio darbuotojo, nepilnamečių reikalų inspekcijos, mokyklos administracijos ir kt. - visų grandies dalių, kurios sudaro komandą.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Būtent pačios mokyklos socialinę - pedagoginę komandą sudaro tik socialinis pedagogas, psichologas ir vaiko teisių apsaugos tarnyba. Kaip komanda jie dalyvauja ugdymo procese, tariasi ir nustato pedagogines diagnozes bei priima atitinkamus sprendimus.
Funkcijos: įvertinimas, korekcija, konsultavimas ir prevencija
Socialinio pedagogo funkcijos: Įvertinimo funkcija: Socialinė pedagoginė komanda susipažįsta su kiekvieno mokinio elgesiu, charakteriu, požiūriu į mokymąsi. Taip pat analizuoja dabartinę situaciją, mokinio vaidmenį tarp bendraamžių, išskiria jo pagrindines vertybes, kurios labiausiai išryškėja, nustato potencialias galimybes bei gebėjimus. Ši funkcija vykdoma nuolatos, kiekvieno šios mokyklos vaiko įvertinimas yra tęstinis.
Korekcinė-konsultacinė funkcija: Kartu socialinė - pedagoginė komanda rengia pagalbos priemones, rekomendacijas bei konsultacijas ne tik mokiniams, bet ir jų mokytojams, tėvams, bendraklasiams. Konsultavimo metu stengiamasi atlikti ir korekcinę funkciją, t.y. daryti teigiamą įtaką mokinio asmenybei, padėti adaptuotis mokykloje, aktyvinti bei skatinti.
Dvasinio vadovo vaidmenyje socialinis pedagogas atlieka prevencinę funkciją. Taigi šiais prevencinio darbo klausimais - teisės pažeidimų, alkoholio, tabako, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, smurto, prekybos žmonėmis, nusikalstamumo, AIDS - yra vykdomi įvairūs projektai, beveik kiekvieną mėnesį organizuojami renginiai, seminarai, kuriuose mokiniai yra šviečiami bei mokomi socialinių įgūdžių.
Žinoma, socialinis pedagogas visko neatlieka pats vienas. Tam yra suburiama prevencinio darbo grupė, kurioje socialinis pedagogas yra tik narys. Darbo grupei dalyvauja mokyklos vadovas arba pavaduotojas.
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
Metodai dirbant su vaikais
Socialinis pedagogas savo darbe naudoja įvairius metodus, tarp jų: Pedagoginės psichoterapijos metodai Ekspertų vertinimo metodas Socialinė kontrolės metodai Mokymo veikloje metodus Ugdytomosios veiklos patyrimo (tautoje, šeimoje, bendruomenėje ir kt.) analizę ir sklaidą Socialinė pagalbos (individuali globa, slauga, konsultavimas, socialinis aptarnavimas ir kt.) metodas Vaizdinio mokymo metodai Pedagoginės korekcijos metodai.
Pasirinkimas priklauso nuo socialinio pedagogo darbo vietos, jo globotinių kontingento, problemų pobūdžio, o taip pat nuo profesinio meistriškumo ir profesinio pasirengimo lygio. Tačiau augantis socialinio pedagogo instituto vystymasis leidžia tikėtis socialinio darbo metodų tobulėjimo.
Individualus darbas su mokiniu
Individualus darbas su klientu yra viena iš pagrindinių socialinio darbuotojo veiklos formų. Individualią pagalbą socialinis darbuotojas teikia asmeniškai individui. Ši profesionali pagalba mobilizuoja ir kaupia individo energiją, nukreipdama ją didesniems ir aukštesniems siekiams bei pozityviems socialiniams santykiams ir didesniam individo potencialo panaudojimui.
Socialinio darbuotojo veiklos poveikis priklauso nuo socialinio darbuotojo bei kliento tarpusavio santykių, bendradarbiavimo, kurie ir sudaro individualaus socialinio darbo esmę. Teigiami socialinio darbuotojo ir kliento santykiai pokyčius skatina labiau nei neigiami, tad verta siekti šioje srityje profesionalumo.
Individualaus darbo su mokiniu procese pirmiausia gaunamas kreipimasis (vaiko, mokytojo, tėvų), kuris yra užregistruojamas specialiame žurnale. Sekančiame etape analizuojama gauta informacija (įvertinimo funkcija) ir nustatoma, ką reikia keisti: individą, aplinką ar sąveiką. Konsultacijos metu, pasitelkiant žinias apie asmenybės vystymąsi, ugdytinių skirtingumus bei socialines sistemas, socialinis pedagogas nustato mokinio poreikius. Proceso pabaigoje įvertinamas pasiektas rezultatas, t.y. kokie veiksmai buvo atliekami sprendžiant problemą, ar buvo pasiektas tikslas, išspręsta problema.
Darbas su grupe
Darbas su grupe yra vienas iš socialinio darbo metodų, taikomų mokykloje, nevyriausybinėse organizacijose dirbančių socialinių darbuotojų. Šis metodas naudojamas tose situacijose, kur aplinkos vaidmuo labai akivaizdus ir iškilusios problemos siejasi su daugybe panašių situacijų.
Darbo su grupe metodas labai efektyvus veiklos metodas dirbant su nepasitikinčiais savimi, nedrąsiais, bendravimo įgūdžių stokojančiais, bei probleminio elgesio vaikais ir paaugliais. Šio metodo pagalba klientas mokomas savarankiškumo, jam suteikiama galimybė pažvelgti į problemą skirtingais aspektais. Grupės nariai išmokomi pajusti atsakomybę už savo veiksmus, kitus narius.
Taigi, grupinio darbo metodas yra naudingas ir veiksmingas metodas, sprendžiant įvairias jaunuolių problemas. Darbas su grupe padeda ugdyti bendravimo įgūdžius ir spręsti problemas kartu.
Bendradarbiavimas su mokytojais ir mokyklos personalu
Mokyklos socialinis darbuotojas turėtų glaudžiai bendradarbiauti su pedagogais ir kitu mokyklos personalu. Svarbiausias komandinio darbo bruožas - geri žmonių tarpusavio santykiai. Šiuolaikinėje mokykloje socialines problemas sunku atskirti nuo pedagoginių. Jos išryškėja tik gilinantis į jas.
Problemos pripažinimas ir socialinio darbo specialisto atsiradimas mokyklose - tai tik vienas žingsnis į sprendimą. Komandinio darbo efektyvumas priklauso ne vien nuo socialinio darbuotojo, bet ir nuo pedagogų. Tarp jų turi susiformuoti geri, nuoširdūs santykiai, pagrįsti tarpusavio pasitikėjimu bei pagarba.
Kiekvienas mokytojas savo darbe privalo siekti, kad jo pamokos būtų įdomios, kad pamokų metu, būtų kuo labiau ugdomi bendrieji gebėjimai, socialiniai įgūdžiai, kad atitinkamai parinkti mokymo metodai padėtų mokiniams kuo greičiau ir kuo efektyviau įsisąmoninti mokomąją medžiagą, keltų mokymosi motyvaciją, ugdytų savęs pažinimo, bendravimo, bendradarbiavimo, sprendimų priėmimo, ugdytų kūrybingą ir psichologiškai stiprią asmenybę.
Darbas su šeima: principai, funkcijos ir formos
Kiekvieno žmogaus socializacija prasideda toje aplinkoje, kurioje jis auga, dažniausiai tai būna šeimos aplinka. Šeimoje nuo pat vaiko gimimo formuojasi jo poreikiai, vertybės, pasaulėžiūra, būtent čia jis tampa asmenybe, socialiniu vienetu.
LR Konstitucijos 38 straipsnis teigia: „Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu. (...) Sutuoktinių teisės šeimoje lygios. Tėvų teisė ir pareiga - auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Vaikų pareiga - gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą.“
Kaip teigia L.C.Johnson (2003) dirbant su individais, šeimomis ir grupėmis, svarbu atsižvelgti į tai, kaip šeimos patirtis lėmė kliento požiūrį į save patį ir jo santykių su kitais formavimąsi. Dirbant su klientais šeimose ar grupėse atsiranda galimybė padėti klientui surasti ir kitokį atsakymą į pirmiau pateiktą klausymą, susijusi su žmogaus priimamumu ir individualumu.
Socialinio pedagogo veiklos šeimoje objektu gali būti vaikas, suaugusieji šeimos nariai bei pati šeima kaip visuma. Edukacinę funkciją sudaro mokymas, auklėjimas, ugdymas, lavinimas, švietimas, t.y. Edukavimas pirmiausia vyksta konsultuojant tėvus ir dirbant su vaikais, sukuriant jiems specifines situacijas, kurias reikia šiuolaikiškai išspręsti.
Metodai ir priemonės dirbant su šeima
Socialinio pedagogo veiklos metodai su šeima apima: Šeimos socialinio pedagogo globa, apimanti visas vieno kaimo arba gatvės šeimas. Padidintą dėmesį daugiavaikėms, mažas pajamas turinčioms, nepiltoms šeimoms bei šeimoms, kurioms reikia pedagoginės korekcijos. Reguliarų šeimų lankymą ir duomenų apie šeimos sudėtį, jos poreikius, interesus rinkimą. Dalyvavimą sprendžiant šeimyninius konfliktus, moraliai palaikant moteris, kurių vyrai piktnaudžiauja alkoholiu, kontroliuojant nedarių šeimų vaikų gyvenimo sąlygas. Pagalbą materialinio šeimos aprūpinimo klausimais, kontroliuojant vaikų bei jų tėvų sveikatos būklę, padedant vystyti vaikų individualius gabumus ir interesus.
Svarbi socialinio pedagogo, dirbančio su šeima veiklos sritis yra darbo metodai, kurių pagalba sprendžiamos su klientų sveikatą, jos stiprinimu susijusios problemos. Šį darbą socialinis pedagogas atlieka kartu su medicinos darbuotoju. Socialinė edukacinė praktika rodo, kad socialiniai pedagogai bendradarbiauja teikiant įvairias socialines paslaugas šeimai.
Pagalbos rūšys: Psichologinė parama. Palaikymas - tai tinkamo mikroklimato šeimoje sukūrimas, esant trumpalaikei krizei. Korekcija. Ji reikalinga tada, kai šeimoje, vaikų atžvilgiu naudojama psichologinė prievarta (gąsdinimas, užgauliojimas, žeminimas), privedanti prie nervinių, fizinių ar psichinių sutrikimų. Koordinacinė parama nukreipta įvairių įstaigų ir tarnybų, galinčių išspręsti tam tikras kkonkrečias šeimos problemas aktyvizaciją. Informacinės pagalbos tikslas - informuoti, konsultuoti šeimas socialinės apsaugos klausimais. Patarėjas - informuoja šeimą apie tėvų ir vaikų tarpusavio santykių svarbą ir galimas pozityvias jų formas. Gynėjas - gina vaiko teises, kai tenka susidurti su tėvų degradacija.
Šeimos konsultavimas neužima viso darbo su šeima laiko. Kartais šeimos nariai atkakliai priešinasi bet kokiam socialinių darbuotojų įsikišimui, nenori priimti jokios intervencijos. Jie atsisako suteikti bet kokią informaciją apie šeimos santykius, vengia susitikti su socialiniu pedagogu, siūlo jam bendrauti tik su vaiku ir pan.
Krizių intervencija ir darbo formos
Darbo su šeimomis formas galima suskirstyti į dvi dideles sitis, o šias - į mažesnes. Krizių intervencija - tai socialinio pedagogo įsikišimas tam tikrais jos gyvenimo momentais - įvykus dideliems pasikeitimams ar esant netikėtoms, traumuojančioms aplinkybėms. Į problemos sprendimą orientuotas modelis (gali trukti iki 4 mėn.) padeda spręsti jau iškilusias ir pastebėtas konkrečias problemas.
Šis modelis pasižymi tuo, kad esant tam tikroms sąlygoms, daugumą problemų gali išspręsti patys šeimos nariai. Išskirtinis šio modelio bruožas yra kontrakto tarp šeimos ir socialinio pedagogo sudarymas. Ilgalaikės darbo formos trunka ilgiau nei 4 mėnesius.
Individualus ir šeimos konsultavimas: sąveika su mokykla
Socialinio terapeuto vaidmuo. Konsultacinę funkciją aptinkame ir socialinio terapeuto vaidmenyje. Šiuo atveju socialinis pedagogas teikia pagalbą savo klientui bei jo šeimai konfliktinėse ar probleminėse situacijose. Nemažai darbo su grupe įgūdžių tinka ir dirbant su šeima.
Iš socialinio pedagogo patirties galima teigti, kad mokinių patiriami sunkumai mokykloje siejasi su problemomis šeimoje. Svarbu ir tai, kokie vaidmenys tenka kiekvienam šeimos nariui, koks šeimos bendravimo stilius, socialinė aplinka.
Jei kyla įtarimas, jog problemos mokykloje vaikui kyla dėl šeimos bendravimo problemų, socialinis pedagogas apsilanko šeimoje tam, kad galėtų surašyti „buities tyrimo aktą“. Tuo tarpu socialinė pedagogė daugiau dėmesio kreipia į šeimos narių bendravimą, gyvenseną.
Principai ir profesinės nuostatos
Pagrindiniai socialinio pedagogo veiklos principai: Komunikabilumas - sugebėjimas greitai ir operatyviai bendrauti, ryšių nustatymas ir koordinacija su visais socialinio ugdymo subjektais tam, kad greitai būtų galima rasti būdus, suteikiančius socialinę pedagoginę ar kitokią pagalbą vaikui. Informacijos apie vaiką ir jo šeimą konfidencialumas. Konsultacinė - patarimų, korekcinių ugdymo metodų, rekomendacijų parengimas. Vaikų teisių apsaugos įstatymų aiškinimas; vaikų interesų atstovavimas įvairiose įstaigose. Prognozuojanti - vaikų negatyvių ir pozityvių, socialinio vystymosi situacijų, grupės ar asmenybės stebėjimų ir tyrinėjimų prognozių pateikimas. Organizacinė - atviroje aplinkoje socialiai reikšmingos veiklos vaikų laisvalaikio metu organizavimas. Šeimos ir visuomenės įtraukimas į edukacinį procesą.
Socialinio pedagogo uždaviniai: Nagrinėti mokiniams kylančias problemas, laiku ir kvalifikuotai jas spręsti kartu su mokiniu. Rūpintis rizikos ir spec. poreikių turinčiais mokiniais. Naudojantis mūsų pateiktais metodais skatinami mokinių bendravimo, bendradarbiavimo, grupinio ir bendruomeninio darbo įgūdžiai.
Bendradarbiavimas ir inovacijos
Bendradarbiavimas ir inovacijos. Siekiant tobulinti socialinio pedagogo veiklą, būtina aktyviai ieškoti būdų, kaip prisitaikyti prie naujų aplinkybių ir skatinti bendradarbiavimą visoje mokyklos bendruomenėje. Inovacijos ir moksliniai tyrimai: būtina nuolat stebėti naujoves ir keletą žingsnių priešakyje įgyvendinti inovacijas.
Bendradarbiavimas ir partnerystė: socialiniai pedagogai turi aktyviai bendradarbiauti su mokyklos bendruomene, tėvais, globėjais/rūpintojais (įtėviais), specialiaisiais poreikiais besirūpinančiais specialistais ir kitomis organizacijomis, socialiniais partneriais. Profesinės kompetencijos tobulinimas: nuolatinis mokymasis ir savo profesinių įgūdžių tobulinimas yra būtini socialinio pedagogo sėkmei.
Praktiniai sunkumai ir darbo organizavimas
Pagrindinė vaidmenų problema socialinio pedagogo darbe yra vaidmens perkrova. Iš tikrųjų, kiekvieną akimirką reikia tausoti savo jėgas ir atsižvelgti ne tik į fizines bet ir į moralines galimybes. Mokykloje mokosi labai daug vaikų ir visus atidžiai sekti, stebėti jų pažangą, domėtis, ar kiekvienas mokinys saugus, ar neturi jokių problemų yra nerealu.
Kiekvienam pagalbos planų nesudarysi, todėl socialinis pedagogas išsirenka apie 8 pačius rimčiausius atvejus, kuomet pagalba yra neatidėliotina ir vykdo konsultacijas, bando spręsti susidariusią nepalankią situaciją. Dažniausiai tai būna vaikai iš socialinės rizikos šeimų, kurios būna daugiavaikės arba tik su vienu iš tėvų, kurie mažai domisi vaiko elgesiu mokykloje bei už jos ribų arba motyvuoja tuo, jog vaikas vis tiek jų neklausys.
Taigi nors mokyklos vadovų bei kolegų lūkesčiai socialiniui pedagogui yra kartais net nerealūs, iš klientų pusės jų dažniausiai nebūna. Tuo tarpu praktikantų poreikiai bei lūkesčiai socialinio pedagogo atžvilgiu yra gana konkretūs.
Duomenų suvestinė: metodų taikymo sritys
| Metodas | Pritaikymo sritis | Pagrindinis tikslas |
|---|---|---|
| Individualus konsultavimas | Vaiko psichologinės ir socialinės-edukacinės problemos | Mobilizuoti resursus ir spręsti konkrečias problemas |
| Darbas su grupe | Socialinių įgūdžių stoka, bendravimas | Ugdyti atsakomybę, savarankiškumą, tarpusavio paramą |
| Krizių intervencija | Netikėtos traumuojančios aplinkybės šeimoje | Greita pagalba ir stabilizavimas |
| Problemų sprendimo modelis | Konkrečios, iškilusios problemos šeimoje | Kontraktas, sutelktas sprendimas iki 4 mėn. |
| Prevencinės veiklos | Teisės pažeidimai, priklausomybės, smurtas | Švietimas ir rizikos mažinimas |
Ryšys su tėvais ir mokytojais: praktinės gairės
Socialiniai pedagogai turi aktyviai bendradarbiauti su mokyklos bendruomene, tėvais, globėjais/rūpintojais (įtėviais), specialiaisiais poreikiais besirūpinančiais specialistais ir kitomis organizacijomis, socialiniais partneriais. Mokytojai turi padėti mokiniams pamėgti mokymąsi.
Todėl mokytojas, dirbdamas turi būti pasirengęs naujovėms ir jų pritaikymui savo kasdieniame darbe. Šiuolaikinėje mokykloje socialines problemas sunku atskirti nuo pedagoginių. Jos išryškėja tik gilinantis į jas.
Mokinio kelias: įvertinimas, pagalba ir rezultatų stebėsena
Socialinė pedagoginė komanda susipažįsta su kiekvieno mokinio elgesiu, charakteriu, požiūriu į mokymąsi. Proceso pabaigoje įvertinamas pasiektas rezultatas, t.y. kokie veiksmai buvo atliekami sprendžiant problemą, ar buvo pasiektas tikslas, išspręsta problema. Ši funkcija vykdoma nuolatos, kiekvieno šios mokyklos vaiko įvertinimas yra tęstinis.
Šv. Ignaco Lojolos kolegija: Socialinis darbas. Socialinio pedagogo įnašas yra neatsiejamas, sprendžiant iššūkius, susijusius su moksleivių dėmesio stoka, specialiųjų poreikių ugdymu, šeimos dalyvavimu, mentalinėmis sveikatos problemomis, kultūrine įvairove ir technologinėmis pažangomis. Akcentuojama, kad mokymosi aplinka turi būti saugi, skatinanti emocinį saugumą ir tarpusavio supratimą.
Inovacijos ir moksliniai tyrimai: būtina nuolat stebėti naujoves ir keletą žingsnių priešakyje įgyvendinti inovacijas. Siekiant tobulinti socialinio pedagogo veiklą, būtina aktyviai ieškoti būdų, kaip prisitaikyti prie naujų aplinkybių ir skatinti bendradarbiavimą visoje mokyklos bendruomenėje.