Rugsėjo 27 d. švenčiame Lietuvos socialinių darbuotojų dieną. Ši diena yra svarbi mūsų kolektyve, nes jame dirba gausus būrys socialinių darbuotojų ir socialinių darbuotojų padėjėjų ir mes visada ją paminime. Manau, svarbu ne tik šią dieną, bet kartas nuo karto apmąstyti mūsų profesinę veiklą, ko tikisi iš mūsų bendruomenės, visuomenė, ar esame laimingi pasirinkę šią profesiją, kaip mes patys vertiname savo veiklą.
Socialinis darbas gyvuoja jau daugelį metų. Tai profesinė veikla, kuri skirta padėti žmonėms, šeimoms ir visuomenei spręsti socialines problemas, susidoroti su iškilusias iššūkiais. Socialinis darbas į praktinę veiklą orientuota profesinė veikla, įgalinanti asmenis, šeimas, asmenų grupes ir bendruomenes spręsti tarpusavio santykių, socialines problemas ir išvengti galimų socialinių problemų ateityje, skatinant socialinę kaitą, gerinti gyvenimo kokybę, užtikrinanti žmogaus teises, didinanti ir stiprinanti solidarumą bei socialinį teisingumą.
Profesinio darbo pobūdis: kasdienybė, funkcijos ir tikslai
Socialinio darbuotojo darbas yra labai svarbus, nes užtikrina, kad pažeidžiami asmenys gautų reikiamą paramą. Socialiniai darbuotojai teikia pagalbą užmegzdami santykį su paslaugų gavėjais, bendraudami, pažindami jų situaciją ir jų aplinką, ieškodami ir siūlydami sprendimus sprendžiant iškilusias problemas. Socialiniai darbuotojai padeda žmonėms gauti reikalingas paslaugas, tokias kaip sveikatos priežiūra, socialinė parama, švietimas ir būstas.
Socialinio darbuotojo užduotis yra padėti žmonėms spręsti jų socialines ar asmenines problemas. Socialiniai darbuotojai stengiasi užmegzti santykį su asmeniu ir jo šeima, susipažįsta su jo situacija bei aplinka. Šeimai ar asmeniui stengiamasi padėti atgauti savarankiškumą ir atkurti socialinius ryšius. Tai didelis darbas su asmeniu, šeima, jo aplinka, jausmais ir poreikiais.
Rytas socialiniams darbuotojams prasideda nuo darbų numatymo, susiplanuojamas darbas ką reikia atlikti, kur nuvykti, su kuo pabendrauti dėl esamų problemų ar dalyvauti atvejo vadybos posėdyje. Dienos eigoje seka bendravimas su šeimomis, pagalbos ir paslaugų planavimas, rengimas, tarpininkavimas paslaugų gavėjams bendraujant su kitomis institucijomis. Taip pat lankymasis šeimose, pagalbos teikimas, konsultavimas, informavimas. Prie viso to ne mažą laiko dalį tenka skirti dokumentų pildymui, bylų tvarkymui.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Socialinio darbuotojo funkcijos ir kompetencijos
Socialinis darbuotojas prisiima įvairius profesinius vaidmenis, kuriuos įgyvendinti padeda profesinės kompetencijos. Socialinis darbas yra kintanti ir tobulėjanti profesija, kurios teorinį paveldą sudaro žinios, požiūriai, modeliai, pagalbos metodai ir jų taikymo būdai, patirtis, įgyta iš kitų pagalbos situacijų, vertybių sistema.
Kompetencija yra konkretus mokėjimas atlikti tam tikrą profesinės veiklos funkciją. Veiklos funkcijos nurodo, ką socialinis darbuotojas turėtų mokėti daryti, o kompetencijos turėjimas liudija, kad socialinis darbuotojas yra pajėgus atlikti tą ar kitą profesinę veiklos funkciją. Socialinio darbo kompetencijos pagrindinės sudedamosios dalys yra žinios, vertybės ir įgūdžiai.
Žinios socialiniam darbuotojui yra tas svarbus pagrindas, kuris padeda kompetentingai atlikti savo pareigas. Socialinis darbuotojas, kuris savo darbe bandydamas bendrauti ir įsipareigoti kuriam nors klientui, turinčiam konkrečią problemą, privalo remtis teorine literatūra ir tyrimais, ieškoti naujų papildomų žinių apie klientą ir apie problemą (ŽINIOS); jis turi būti nuovokūs ir jautrus atsiradus etinių sunkumų (VERTYBĖS); be to turi pademonstruoti įžvalgumą ir pagrįstumą veikdamas (ĮGŪDŽIAI).
Iššūkiai profesijoje: perdegimas, visuomenės lūkesčiai, prestižas
Socialinio darbuotojo profesijos sunkumai ir problemos: šiuolaikinis socialinis darbuotojas turėtų būti visapusiškai išprusęs žmogus, turintis žinių daugelyje mūsų gyvenimo sričių. Tai būtų galima įvardinti pirmuoju sunkumu, problema. Antra problema - mažas skaičius žmonių, norinčių tęsti mūsų darbą. Trečias profesijos sunkumas - profesinis perdegimas.
Bendraudamas su disfunkciniais, stresą patiriančiais, kenčiančiais žmonėmis, už kurių sveikatą ir gyvybę socialinis darbuotojas neša moralinę atsakomybę, darbuotojas dažnai atsiduria stresinėje situacijoje. Ir tik stipri asmenybė gali „įjungti“ savisaugos mechanizmą. Ne visi su tuo susidoroja, ir tai taip pat rodo profesijos prestižo sumažėjimą.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Visuomenė kelia padidintus lūkesčius socialiniams darbuotojams bei laukia greitų rezultatų. Tuo pačiu nepagrįstai ir nepelnytai nuvertina pačią specialybę, jos poreikį ir specialistus. Tame matau paradoksą. Pagrindinis visuomenės lūkestis iš socialinio darbo profesijos yra - ,,išgydyti“ socialines žmonių problemas. Tačiau, visuomenė keldama lūkesčius turi prisidėti prie jų įgyvendinimo, o ne ,,trukdyti“ pokyčių procesui.
Dėl daugybės objektyvių veiksnių socialinio darbo profesijos prestižas yra prieštaringas. Visų pirma, dėl mažo darbo užmokesčio, neadekvataus pastangoms padedant gyvenimiškas problemas išgyvenantiems žmonėms. Tiek patys socialiniai darbuotojai, tiek gyventojai supranta, kad socialinio darbo profesijos atstovai susiduria su labai sudėtingu klientų kontingentu, susiduria su profesine rizika, patiria psichologinę įtampą, dažnai yra linkę į profesinį perdegimą.
Kaip įveikti perdegimą ir išlaikyti profesinį tvarumą
Sunkiausia socialiniame darbe yra perdegimas, gal net ne fizinis, tačiau emocinis. Kai tu perdegi emociškai ir tampi apatiškas darbui bei savo klientams, jie tai labai greitai pajaučia, savaime aišku, tokia darbuotojo būsena atsiliepia ir klientams. Todėl labai svarbu laiku save įsivertinti ir reikalui esant paprašyti pagalbos sau. Dažnu atveju socialiniai darbuotojai nelinkę prašyti pagalbos sau, nes yra įpratę pagalbą suteikti kitiems, labiau pažeidžiamiems asmenims.
Perdegimo sindromo man padeda išvengti savęs pažinimas, žinių gilinimas ir lavinimas, mokymasis nenusivilti dėl nesėkmių. Stengiuosi laikytis kokybiško dienos ritmo, rūpintis savimi, daug judėti, „nesinešti“ darbinių problemų į namus. Kartais jaučiuosi labai pavargusi ir išsekusi, tuomet stengiuosi užsiimti meditacija, skaitau knygas bei ieškau internete psichologinius bei filosofinius straipsnius. Tai padeda man geriau suprasti save, savo esamą būseną, iškilusios problemos priežastį, keisti mąstymą, požiūrį į aplinkinį pasaulį ir save.
Užrašų ir dokumentacijos svarba praktikoje
Profesinė veikla - tai atitinkamomis žiniomis, mokėjimais, sugebėjimais ir įgūdžiais pagrįstos darbinės veiklos rūšių kombinacijos. Socialinio darbuotojo profesinė veikla remiasi atvejų analize, planavimu, tarpininkavimu, atstovavimu ir dokumentavimu. Žinios, patirtis ir refleksija yra būtinos siekiant kokybiškai teikti paslaugas, tad užrašai ir dokumentacija yra neatsiejama darbo dalis: jie padeda planuoti pagalbą, fiksuoti pokyčius, užtikrinti atsekamumą ir pagalbą vertinant įgyvendintų priemonių efektyvumą.
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
Taip pat bylos tvarkymas ir dokumentų pildymas yra reikalingi teisiniam darbui užtikrinti ir bendradarbiavimui su kitomis institucijomis. Be to, darbą dokumentuojant lengviau identifikuoti profesinius poreikius, mokymosi sritis ir supervizijos temas. Supervizija - tai konsultacinė pagalba dirbantiems specialistams, vadovams, komandoms bei organizacijoms, norinčioms tobulėti ir dirbti efektyviau. Dažniausiai supervizija reikalinga susidūrus su sudėtingomis situacijomis darbe, kurios pačios savaime neišsisprendžia.
Švietimas, kvalifikacijos reikalavimai ir profesinis augimas
Socialiniai darbuotojai Lietuvoje rengiami aukštosiose universitetinėse ir neuniversitetinėse mokyklose (kolegijose), kuriose būsimieji socialiniai darbuotojai gauna reikalingas teorines ir praktines žinias, formuojami jų profesiniai įgūdžiai ir vertybės. Socialinio darbuotojo profesinis pasirengimas yra itin svarbus. Socialinio darbuotojo profesija reiškia nuolatinį informacijos atnaujinimą teisinėje, socialinėje, medicininėje, ekonominėje srityje.
Reikalavimai įgyti išsilavinimą reglamentuojami teisės aktais: socialiniai darbuotojai turi turėti aukštąjį socialinio darbo ar jam prilygintą išsilavinimą arba tam tikrą kreditų skaičių išklausytų socialinio darbo dalykų. Valstybinės kalbos mokėjimas ir kitų Europos Sąjungos oficialių kalbų pažinimas taip pat yra svarbūs reikalavimai siekiant pilnavertiškai vykdyti profesines funkcijas.
Socialinio darbuotojo profesinė kompetencija apima dalyko (techninę), socialinę ir strateginę (planavimo) dalis. Tik praktine veikla, kuri grindžiama vertybėmis, tinkamai atliekama ir paremta žiniomis, kritine analize ir refleksija, laikoma kompetentinga.
Bendradarbiavimas ir partnerystės reikšmė
Bendradarbiavimas socialiniame darbe yra labai svarbus. Socialinis darbuotojas yra savotiškas tarpininkas tarp žmogaus ir įstaigų bei organizacijų, bendruomenės veiklos įvairiose socialinėse srityse organizatorius. Socialiniai darbuotojai ir kiti specialistai, organizuodami bendrą veiklą ir vienydami pastangas, gali sukurti bendradarbiavimo veiksmų sistemą, kuri lemtų sėkmingą socialinių problemų sprendimą.
Partnerystė kuriama dalyvavimo pagrindu ir remiasi atvira komunikacija tarp visų narių. Pagrindiniai partnerystės principai: pagarba, lygiateisiškumas ir geranoriškumas teisėtiems savitarpio interesams; laisvos bendros derybos; savanoriškumas ir realus įsipareigojimų vykdymas; objektyvios informacijos suteikimas, bešališkumas; tarpusavio kontrolė ir atsakomybė; bendradarbiavimo metodų ir formų kompleksiškumo taikymas.
Darbo su specifinėmis grupėmis ypatumai
Daug metų dirbu su intelekto negalią turinčiais žmonėmis. Atrodo, kad šią tikslinę grupę pažįstu labai gerai, pasitikiu savo žiniomis ir patirtimi. Mano korpuse gyvena 14 vyrų su proto, fizine bei kompleksine negalia. Šiai dienai mano klientų grupė yra suaugę proto ir kompleksinę negalią turintys asmenys.
Daugumos žmonių nuomone, suaugę proto ir kompleksinę negalią turintys asmenys jau nieko savo gyvenime negali pasiekti, nieko išmokti, tačiau aš tokiai nuomonei visiškai nepritariu. Tikrai yra labai imlių ir kažką naujo išmokti norinčių klientų. Koks įgytas naujas įgūdis neįgalaus asmens gyvenime yra labai naudingas, nes išmokęs kažką naujo, jis tampa mažiau priklausomas nuo darbuotojų, dažniausiu atveju klientams tai suteikia daugiau pasitikėjimo savimi, savo jėgomis. Matydami teigiamą rezultatą galiausiai patys klientai tampa motyvuotais ir tikslo siekiančiais asmenimis.
Etika, kalba ir visuomenės požiūris
Taip pat visuomenėje plačiai vartojama stigmatizuojanti ir diskriminuojanti kalba įvairių socialinio darbuotojo klientų apibūdinimui, t.y. kai socialiai pažeistiems asmenims pavadinti naudojami neigiamą prasmę turintys terminai ,,globotiniai“, ,,socialiai remtini“, ,,pašalpininkai“, o socialiniai darbuotojai - ,,kontrolės vykdytojai“, ,,vaikų atiminėtojai“ ,,pašalpų skyrėjai“. Neigiamos sąvokos, kurios vartojamos kalbant apie socialiai pažeistus asmenis ir socialinius darbuotojus, atspindi neigiamą visuomenės požiūrį, bei kuria hierarchinius santykius tarp kliento ir specialisto, kuris šių santykių kontekste pasižymi galia ir statusu.
Būtina stiprinti klientų pasitikėjimą socialiniu darbuotoju, akcentuojant, kad socialinis darbuotojas yra kliento / šeimos bendradarbis siekiant pokyčių, profesionalas, kuris vadovaujasi mokslinėmis žiniomis ir įstatymais - ir tai yra socialinių darbuotojų ir jų klientų lūkestis visuomenei.
Nuolatinis tobulėjimas ir profesinis įkvėpimas
Dirbdamas šį darbą, jaučiuosi realizuojantis savo gebėjimus, turiu galimybę nuolat mokytis ir tobulėti, o gyvenimas tampa prasmingu. Įkvepia kolegų palaikymas, kūrybiškas požiūris į darbą, nauji iššūkiai ir supratimas, kokią svarbią ir reikalingą misiją atliekame. Semiuosi iš kolegų darbo patirties, noriu suprasti kokia jų pagalbos esmė ir metodai, kokią pridėtinę vertę jų darbas atneša paslaugų gavėjų grupei ir kaip tai veikia visuomenę.
Socialinis darbas tai pokyčių profesija, veikla, kuri reikalauja iš žmogaus ne tik žinių ir kompetencijų, bet ir iniciatyvumo, kūrybiškumo, naujų idėjų generavimo. Dirbti socialinį darbą - reiškia visą laiką tobulėti, taikyti naujausias žinias ir metodus aktualius sparčiai besikeičiančios visuomenės kontekste. Tai nuolatinis informacijos atnaujinimas teisinėje, socialinėje, medicininėje, ekonominėje srityje.
Rekomendacijos praktikai
- Periodiškai reflektuoti savo profesinę veiklą ir vertinti emocinę būseną, laiku kreiptis pagalbos.
- Užtikrinti nuoseklų bylos tvarkymą ir užrašų vedimą, kad būtų lengviau planuoti pagalbą ir vertinti pokyčius.
- Reguliariai gilinti žinias ir dalyvauti mokymuose bei supervizijose (ne mažiau kaip 16 akad. val. mokymuose ir 8 akad. val. supervizijoje per metus rekomenduojama).
- Skatinti bendradarbiavimą tarp institucijų ir NVO, remtis partnerystės principais.
- Aktyviai dalyvauti visuomenės švietime apie socialinio darbo reikšmę ir ribas, mažinant stigmatizuojančią kalbą.
| Funkcija | Veikla |
|---|---|
| Atvejo vadyba | Plano parengimas, tarpininkavimas, paslaugų derinimas |
| Konsultavimas | Informavimas, patarimai, psichosocialinė pagalba |
| Dokumentavimas | Bylų tvarkymas, užrašai, ataskaitos |
| Bendradarbiavimas | Darbas su institucijomis, NVO, komanda |
Mane įkvepia ir sustiprina kolegų pamąstymai apie socialinio darbo prasmingumą, svarbą, vertybes. Nuoširdžiai dėkoju mūsų įstaigos socialiniams darbuotojams už jų atsidavimą darbui, jautrumą, norą tobulėti bei prisidėjimą prie visuomenės gerovės.
tags: #socialinio #darbuotojo #uzrasai