Tęsiantis karantinui, darbdaviai gali skelbti prastovas darbuotojams, jeigu negali suteikti darbo. Tai reiškia, kad prastovose esantis darbuotojas „į rankas“ turi gauti ne mažiau kaip 467 eurus. Maksimalus kompensuojamas dydis siekia 1,5 minimalios mėnesinės algos, t. y. 963 eurus „ant popieriaus“. Tačiau kompensuojama suma negali būti didesnė nei darbo sutartyje nustatytas darbo užmokestis iki antro karantino paskelbimo dienos (2020 m. lapkričio 7 d.). Subsidijos už prastovose esančius darbuotojus mokamos dar vieną mėnesį po to, kai baigsis karantinas.
Kai darbdaviai iškeliama bankroto byla ar įmonė yra likviduojama, nes tapo nemoki - darbuotojai gali gauti garantinio fondo išmokas už neišmokėtas su darbo santykiais susijusias pajamas. Į Garantinio fondo išmokas darbuotojas gali pretenduoti, jeigu įmonėje pradėjo dirbti anksčiau nei teismas nutarė iškelti bankroto bylą ar kreditoriai pradėjo vykdyti bankroto procedūras ne teismo tvarka. Kai medikai, pareigūnai ar švietimo darbuotojai užsikrečia koronavirusu vykdydami savo profesinę veiklą sveikatos, visuomenės saugumo, viešosios tvarkos palaikymo ar švietimo srityse, kai kontaktas su sergančiaisiais ir kartu darbovietėje nedirbančiais asmenimis yra neišvengiamas arba būtinas, jie laikino nedarbingumo laikotarpiu gali gauti 100 proc.
Socialinės garantijos visiems dirbantiems ir jų įmokos
„Šiais reikšmingais įstatymo pakeitimais siekiama sustiprinti pažeidžiamų darbuotojų socialines garantijas. Panaikinta ikišiolinė įstatymo spraga, kuria pasinaudęs darbdavys, išvengdavo minimalių socialinio draudimo įmokų („grindų“) mokėjimo už darbuotojus. Išimtis bus taikoma, leidžiant mokėti socialinio draudimo įmokas nuo faktinio darbo užmokesčio, tik užimtumo programų dalyvius terminuotai įdarbinusiems darbdaviams. Šiuo metu išimtys taikomos socialiai jautrioms grupėms priklausantiems asmenims (pvz., jaunimui iki 24 metų, mamoms auginančioms mažamečius vaikus, pensinio amžiaus sulaukusiems asmenims, asmenims su negalia).
Šiuo metu galiojanti įmokų mokėjimo tvarka nesikeičia, t. y. už tokius įdarbintus žmones nėra prievolės mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokų nuo MMA, nes socialinio draudimo įmokos mokamos nuo faktinio atlygio. Darbo rinkoje pasitaiko piktnaudžiavimo atvejų, kai tas pats darbuotojas, atlikdamas tas pačias funkcijas, įdarbinamas pas kelis darbdavius, siekiant sumažinti mokestines prievoles. Remiantis „Sodros“ duomenimis, 2025 metais pas du darbdavius dirbo daugiau nei 8000 asmenų neuždirbančių MMA. Tokie asmenys dažnai dirba biuruose, viešbučiuose, valyboje, administracijoje ir pan.
Darbdaviai, proporcingai mokantys socialinio draudimo įmokas nuo MMA, įvertina ir faktiškai darbuotojo dirbtą dienų skaičių, todėl įmokos skaičiuojamos pagal darbo dienų skaičių. Sodra apskaičiuos papildomas draudžiamąsias pajamas pagal visus įmonių duomenis. Darbdaviui gali būti papildomai priskaičiuota papildoma suma, tačiau darbuotojui nieko nereikės mokėti.
Taip pat skaitykite: Valstybės tarnautojų socialinių garantijų apžvalga
Socialinės garantijos sveikatos, draudimo ir pensijų srityse
Darbuotojams, dirbantiems pagal individualią veiklą (pažymą), taip pat suteikiamos socialinės garantijos, nors jos skiriasi nuo darbo sutarties pagrindu dirbančiųjų. Pagrindinės garantijos: ligos išmoka, motinystės ir tėvystės išmokos, vaikų priežiūros išmoka, pensijų kaupimas, sveikatos apsauga. PSD įmokos mokamos kas mėnesį, o VSD įmokos - taip pat. Išmokų dydžiai priklauso nuo įmokų bazės ir dirbto stažo.
Ligoninės, gydymo paslaugos, vaistai ir kt. įtraukti į sveikatos apsaugos sistemą, kai sumokamos PSD įmokos. Ligos išmokos skaičiuojamos pagal Socialinio draudimo įstatymus: 62,06 % kompensuojamojo uždarbio, kai darbuotojas saviizoliuojasi; 77,58 % - kai darbuotojas turi profesinę ligą ar nelaimingą atsitikimą darbe. Ligos išmoka mokama nuo 3-osios nedarbingumo dienos.
Pagal Lietuvos Respublikos Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą, kai dirbama su ypač pavojingomis ligomis, draudiminiai įvykiai ir išmokos reglamentuojami atnaujintose nuostatose. Vyriausybė nustato draudimo išmokų dydžius ir tvarką, o išmokos skaičiuojamos atsižvelgiant į darbingumo netekimo lygį.
Vidaus tarnybos garantijos
Kiekviena institucija gali turėti papildomų socialinių garantijų. Vidaus tarnybos pareigūnai turi garantijų, susijusių su specialiomis pensijomis, sveikatos draudimu, butpinigiais (nuomos kompensacija tarnybos vietoje), teisine pagalba ir kt. Statutiniai pareigūnai gali pradėti gauti valstybines pensijas po tam tikro tarnybos stažo ir amžiaus. Butpinigiai - maksimali suma 770 eurų Vilniuje, arba mažesnės sumos kituose regionuose, priklausomai nuo tarnybos vietos. Jei šeimoje gyvena du pareigūnai, butpinigiai gali būti mokami tik vienam asmeniui.
Lokalios galimybės ir papildomos teisės
Teisinė pagalba statutiniai pareigūnai Lietuvoje gauna įvairiose situacijose, susijusiose su jų tarnyba. Darbuotojų atstovų teisės ir garantijos apima nemokamą patalpą, darbo priemones, interneto prieigą ir kt. Taip pat svarbu užtikrinti, kad darbdaviai suteiktų tinkamas sąlygas darbuotojų atstovams dalyvauti profesinėse srityse.
Taip pat skaitykite: Jaunimo socialinė apsauga
Pristatomos praktinės gairės darbuotojams
- Jei atleidote, kreipkitės į Užimtumo tarnybą dėl bedarbio statuso ir nedarbo išmokų bei galimybių registruoti save socialiniams draudimams.
- Jei įmonė bankrutuoja, kreipkitės į Garantinį fondą dėl išmokų už neišmokėtas pajamas.
- Prastovos atveju laikykitės darbo teisės nuostatų - net ir ekstremalios situacijos metu išlieka prastovų mokėjimo reikalavimai.
- Dirbantiems pagal individualią veiklą užtikrinkite PSD ir VSD įmokas, nes jos lemia teisę į sveikatos priežiūrą ir būsimas pensijas.
- Svarbu rinktis tinkamą socialinę apsaugą: ligos, motinystės ar tėvystės išmokos, vaiko priežiūros išmokos, stažo kaupimas - visos šios garantijos priklauso nuo įmokų ir stažo.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
tags: #socialines #garantijos #lietuvoje