Naujausi tyrimai rodo, kad jau 2030 metais Vakarų šalyse truks beveik 2.5 mln. slaugytojų. Jų vaidmuo sveikatos priežiūroje stiprėja - slaugytojai vis dažniau savarankiškai konsultuoja gydymo įstaigų pacientus, atlieka procedūras. PSO 2020 metus paskelbė slaugytojų ir akušerių metais. Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų tenka 743 slaugytojai, tai - pati didžiausia sveikatos priežiūros specialistų grupė.
Tarptautinę slaugytojų dieną Lietuvoje organizuotos konferencijos akcentavo autonomijos ir komandinio darbo balansą. Kauno klinikų generalinis direktorius prof. Renaldas Jurkevičius pabrėžė, kad svarbu kalbėti apie slaugytojų autonomiją, tačiau nepamiršti, jog sveikatos priežiūra yra komandinis darbas. LSMU Slaugos fakulteto dekanė akcentavo, kad bus kuriami slaugos protokolai ir standartai, skatinama integruota sveikatos priežiūra, o studijose ugdomos kompetencijos, leidžiančios tinkamai reaguoti į naujovėmis: kritinis mąstymas, moksliniais įrodymais grįstos slaugos taikymas, profesinis savarankiškumas ir darbo komandoje įgūdžiai.
Rengiami specialistai turi tapti lyderiais ir inovatoriais, kad kurtų naujoves ir jas taikytų praktikoje. Tačiau kol kas valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius slaugytojų kompetencijoms auginti yra nepakankamas. Kauno klinikų Slaugos koordinavimo tarnybos vadovė pabrėžė, kad sveikatos apsaugoje slaugos specialistų vaidmuo stiprėja - slaugytojai savarankiškai atlieka vis daugiau procedūrų ir konsultacijų, plečiasi jų kompetencijos. Kaune dirba 11 slaugos specialistų, įgijusių mokslo daktaro laipsnį, ir 157 - magistro laipsnį.
Skandinavijoje, Jungtinėje Karalystėje ir JAV slaugytojai yra labiau savarankiški: jie patys prisiima daugiau atsakomybės. Tyrimą apie slaugytojų įvaizdį internete atliko LSMU Slaugos ir rūpybos katedros vedėja prof. A. Blaževičienė bei magistrantė Vita Balčienė. Ji pažymėjo, kad visuomenei dar trūksta žinių apie paslaugas, kurias teikia dabartiniai slaugytojai, o socialinėse medijose esanti informacija dažnai nepilnai atspindi besikeičiantį slaugytojo vaidmenį.
Europos tyrimai teigia, kad vieno iš dviejų europiečių sveikatos raštingumo lygis yra žemas. Slaugytojai turi galimybes imtis iniciatyvos spręsti šias problemas, o jų gebėjimas keisti sveikatos priežiūrą ir skatinti sveikatos kultūrą yra priklausomas nuo lyderystės ir visuomenės požiūrio į slaugą. Tarptautinei slaugytojų dienai paminėti konferencijoje dalyvavo Lietuvos ir užsienio ekspertai, politikos formuotojai, SAM atstovai, kurie diskutavo apie lyderystę, inovacijas, studijas ir kitas aktualijas.
Taip pat skaitykite: Florence Nightingale indėlis
Konferencijoje pažymėta, kad slaugytojų pritraukimas į rinkas yra svarbus valstybės prioritetas: didinamas finansuojamų studijų vietų skaičius, skiriamos papildomos lėšos studijų finansavimui ir stipendijoms. Per pastaruosius metus visi valstybės finansuojamos slaugos studijų vietos buvo užimtos, o šiemet planuojama didinti jas iki 620 vietų. Slaugytojo profesijos patrauklumą didina augantis darbo užmokestis: pirmajį šių metų ketvirtį slaugytojų vidutinis atlyginimas siekė apie 2863 eurus ir buvo beveik 9 proc. didesnis nei pernai.
Tačiau iššūkiai išlieka: sparčiai senstanti slaugytojų bendruomenė lemia neatitikimą tarp poreikių ir kartų kaitos. Daugiau nei trečdalis slaugytojų Lietuvoje yra 55-64 metų amžiaus, o vyresni nei 65 metų sudaro daugiau nei dešimtadalis. Ministerijos vertinimu, būtina aiškiai ruoštis kartų kaitai, kad po dešimtmečio nesusidurtume su rimtais iššūkiais. Daug dėmesio skiriama ambulatorinės slaugos plėtrai, kurioje slaugytojai gali konsultuoti pacientus, valdyti lėtines ligas, pratęsti gydymą ir išrašyti receptus, taip mažinant administracinę naštą ir trumpinant eilės pas gydytojus. Taip pat pabrėžiama tarpdalykinio darbo svarba, kur gydytojas ir slaugytojas veikia kaip lygiaverčiai partneriai.
- Slaugytojų autonomija kaip profesinės raiškos ir įgalinimo procesas klinikinėje praktikoje.
- Komandinio darbo balansas: slaugytojai ir gydytojai kaip lygiaverčiai partneriai gvildens naujoves.
- Ambulatorinių paslaugų plėtra ir slaugos protokolų kūrimas kaip ateities prioritetai.
- Švietimo reformos: kritinis mąstymas, moksliniais įrodymais grįsta praktika ir profesinė raiška.
- Darbo jėgos formavimas: stipendijos, vietų skaičiaus didinimas ir atlyginimų kilimas.
Tyrimų išvados rodo, kad autonomijos užtikrinimas pagerina teikiamų paslaugų kokybę ir didina slaugytojų pasitenkinimą darbu. Tačiau reikia atsižvelgti į aplinką ir paciento poreikius - kai kuriose situacijose individualus sprendimų priėmimas gali būti ribojamas arba gali būti efektyvesnis komandinis darbas. Slaugytojų parengimas turi būti orientuotas į lyderystę, inovacijas ir praktinį pritaikymą realioms situacijoms.
Metastudijos ir konkrečios Lietuvos konferencijos rodo, kad ilgalaikis tikslas yra užtikrinti, jog slaugos paslaugos būtų prieinamos, kokybiškos ir pritaikytos paciento poreikiams, o slaugytojai taptų visaverčiais komandos nariais ir lyderiais.
Taip pat skaitykite: Slaugytojų skaičius Panevėžyje
Taip pat skaitykite: Slaugytojo kursai ir mokymai
tags: #slaugytoju #profesinis #savarankiskumas