Neseniai Seimas pradėjo svarstyti Žemės mokesčio įstatymo pataisas, kurios siūlo griežtinti lengvatą daliai socialiai pažeidžiamų gyventojų, įskaitant pensininkus, nedarbingus asmenis ir nepilnamečius. Pradiniai tikslai - užtikrinti, kad lengvata galiotų tik tais atvejais, kai sklypo valdymas nėra apleistas, augančios žolės ir krūmai bei netvarka neatspindi žaliojo valdymo principų. Seimo Biudžeto ir finansų bei Kaimo reikalų komitetai nagrinėja pataisas, o išvadas teikia Vyriausybė.
Šiuo metu žemės mokestis Lietuvoje svyruoja nuo 0,01% iki 4% mokestinės vertės, o konkretų tarifas nustato savivaldybės taryba. Pritaikant lengvatą, gyventojams, kurių sklypą administruoja nedarbingumo, senatvės pensijos amžiaus arba nepilnamečių asmenys, gali būti suteikiama teisė nemokėti arba sumažinti mokestį, tačiau tik esant sąlygai, jog sklypas nėra apleistas.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Eimantas Kirkutis teigė, kad pataisų tikslas yra užkirsti kelią, jog lengvata būtų taikoma tais atvejais, kai sklypo plotas yra apleistas. Jis atkreipė dėmesį, kad įstatymo pakeitimai turėtų galioti visoms žemės paskirtims - gyvenamosioms, komercinėms, rekreacinėms ar kt., tačiau būtina, kad sklypas būtų prižiūrimas.
Pataisos aiškina, jog šeimoms, kur nėra darbingų asmenų, arba tiems, kuriems nustatytas 0-40% darbingumo lygis, senatvės pensininkams ir nepilnamečiams tektų mokėti žemės mokestį, jeigu sklypas būtų netvarkingas. Teisininkų išvadoje iškeltas klausimas dėl terminų ir apibrėžimų, kas yra „apleistas žemės sklypas“ - tai ypač svarbu, kai sklypuose gali būti ne tik žemės ūkio naudmenos, bet ir kiti dariniai (keliai, užstatyta teritorija, vandens telkiniai).
< tagimg>Infografika: Žemės mokesčio lengvatų dėsnio schemaPagal ištraukas iš Seimo posėdžių, skaičiai rodo, jog apleistų sklypų skaičiaus gali būti lygi kelioms šimtams įvairiose savivaldybėse. Pvz., Šiaulių rajone pernai 4% tarifo apleistai žemei buvo taikytas 594 sklypų savininkams, iš kurių 193 buvo lengvatos, o 98 - visiškai nemokantys mokėsčio. Tokie duomenys iliustruoja, kad apleistų sklypų problema yra tikra ir vietos valdžia siekia daugiau tikslumo.
Taip pat skaitykite: Ištakos ir dabartis: Šakių globos namai
Kitas svarbus aspektas - kas moka mokestį ir kaip jį skaičiuoja. Žemės mokesčio deklaracijas mokesčių inspekcijai pateikia savivaldybės, Registrų centras, Gyventojų registras, ir kt. Datos: deklaracijos iki lapkričio 1 d., mokėjimas iki lapkričio 15 d. Mokesčio tarifas gali būti diferencijuojamas pagal paskirtį, dydį ar kitas kriterijų grupes, todėl savivaldybėse gali būti skirtingi tarifai net ir vienoje apskrityje.
Keli aspektai susiję su atleidimais. Nuo mokesčio tam tikroms grupėms - pavyzdžiui, užsienio valstybių diplomatinių atstovybių, bankrutavusioms įmonėms, Lietuvos bankui, ir mažiau nei 2 eurų sumai - taikomos išimtys. Taip pat, kaip rodo įstatymas, apleistose žemėse gali būti taikomas maksimalus tarifas - 4 proc. vertės, o tik tuo atveju, kai sklypas nėra prižiūrimas. Santykis tarp NSD (neapmokestinamojo žemės sklypo dydžio) ir tikroji atleidimo arba lengvatų taikymo rizika sukelia atsakymus apie teisinius niuansus ir administracines procedūras.
Pagal esamus įstatymus, lengvatos dažnai taikomos tik vienam iš kelių sklypų, esant vienodam ND dydžiui. Jei šeima turi kelis sklypus toje pačioje savivaldybėje, lengvata taikoma tik didžiausiai vertės sklypui. Tai reiškia, kad pensininkas su keliais sklypais dažnai gaus lengvatą tik ant vieno iš jų, dažnai didžiausios vertės sklypo daliai.
Svarbu žinoti, kad įstatymo projekte numatyta sąlyga - sklypai turi būti prižiūrimi, kitaip lengvata netaikoma. Seniūnijoms rekomenduojama aktyviai ieškoti apleistų sklypų savininkų ir raginti juos per metus nušienauti. Tokiu būdu vietos bendruomenės siekia sumažinti neestetinę ir galimai žalingą poveikį aplinkai.
Tačiau kyla klausimas, ką daryti, jeigu asmuo yra senyvo amžiaus ar turi negalią, tačiau dėl sveikatos problemų negali patys pasirūpinti sklypu. Vienas iš pasiūlymų - bendruomeninė pagalba, seniūnijos pagalba, arba jaunuomenės organizacijų įsitraukimas. Nyderlanduose analogiškos praktikos, kai sklypas yra apleistas, baigiama tik priemonių, kurios gali pažeisti vadinamą „aš užauginsiu“ scenarijų, yra griežtesnės: sklypas gali būti paimamas, jei neprižiūrimas per nustatytą laiką.
Taip pat skaitykite: Šakių globos namų istorinis kontekstas
Ši tema svarbi tiek pensininkams, tiek kitiems gyventojams. Viena iš pagrindinių išvadų - senatvės pensijos amžiaus laikotarpiu ir tam tikrų asmenų atžvilgiu lengvatos gali prireikti, tačiau jos turi būti įgyvendinamos kartu su tinkama sklypų priežiūra. Lietuvoje žemės mokestis laikomas svarbiu finansiniu įsipareigojimu, kuris skatina efektyvų žemės naudojimą ir palaiko valstybę. Tačiau lengvatos ir jų taikymo taisyklės turi būti aiškios ir aiškiai apibrėžtos, kad išvengtume netikslumų ir teisinio neapibrėžtumo.
Teisiniai pagrindai, kaip veikia lengvatos ir jų taikymas
Naujojo įstatymo tikslas - užtikrinti, kad lengvata galiotų tik tuo atveju, kai sklypas nėra apleistas. Įstatymas numato, kad apleista žemė nebegali turėti lengvatos, o jeigu sklypas žemės mokesčio lengvatų atžvilgiu laikomas apleistu - mokestis gali būti skaičiuojamas maksimaliu tarifu. Tačiau Teisės departamentas kelia klausimą dėl konkretaus „apleisto” apibrėžimo, kad būtų galima tiksliai taikyti teisės aktus. Taip pat svarbu užtikrinti, kad taikant lengvatą būtų laikomasi ND dydžių ir kitų prioriteto kriterijų.
Žemės mokesčio tarifai ir lengvatos skiriasi tarp savivaldybių. Kauno rajono pavyzdys iliustruoja, kaip mokesčių tarifai keičiasi laikui bėgant, o apleistoms žemėms taikomas 4% tarifas. Tokios skirtumai rodo, jog vietos valdžios vaidmuo yra didelis planuojant mokesčius ir lengvatas.
Jei senjoras arba kitas asmuo turi daugiau nei vieną sklypą, dažnai lengvata bus taikoma tik vienam - daugiausiai vertės - sklypui. Jei sklypai yra skirtingose savivaldybėse, lengvatos taikomos tik viename sklype, kurio ND yra didžiausia. Tai svarbu planuojant žemės valdas ir jų mokestines prievoles.
Taip pat svarbu, kad žemės mokesčio deklaracijos būtų teikiamos laiku, o mokėjimai atlikti laiku - nuo to priklauso delspinigių skaičiavimas ir kitos sankcijos. Elektroninė deklaravimo sistema (EDS) ir VMI informacijos šaltiniai suteikia galimybę valdyti mokestines prievoles patogiai ir saugiai.
Taip pat skaitykite: Sutrikusios psichikos žmonių globa
Apibendrinant tema - pensininkams ir kitiems socialiai pažeidžiamoms grupėms atleidimas nuo žemės mokesčio nėra automatiškas; lengvatos taikomos pagal sąlygas, kurių neatitikus gali būti taikomas didesnis tarifas arba mokestis apskaičiuojamas iš naujo. Svarbu, kad gyventojai žinotų savo teises ir galėtų kreiptis į savivaldybės administraciją, Žemės ūkio duomenų centrą ar Nacionalinę žemės tarnybą, jei kyla abejonių dėl sklypo statuso ar lengvatos taikymo.
Šiuo metu Lietuvoje žemės mokesčio sistema yra gana plati: ji apima tarifus, lengvatas, išimtis, deklaracijas ir mokėjimo tvarkas. Pensininkams ir kitiems socialiai remtiniems gyventojams ši sistema siūlo galimybę sumažinti finansinę naštą, tačiau tuo pačiu reikalauja atsakingo sklypų priežiūros ir tinkamo valdymo, kad lengvatos būtų teisingai taikomos.
Kaip užpildyti ir pateikti Gyventojo nekilnojamojo turto mokesčio deklaraciją KIT715?
Galutiniam vertinimui - ar pensininkams turėtų būti taikoma lengvata nepaisant sklypo priežiūros, ar reikia griežtinti sąlygas, kad apleisti sklypai negautų lengvatų, - tai tema, kuriai būtina nuosekli diskusija tarp Seimo, savivaldybių ir gyventojų atstovų. Tyrimai rodo, kad didesnis tikslumas ir aiškių kriterijų nustatymas gali padėti sumažinti netikslumus ir užtikrinti socialinį teisingumą.
Žemės mokesčio lengvatos gali būti skiriamos ir juridiniams asmenims, kurie vykdo žemės ūkio veiklą, taip pat gali būti teikiamos papildomos išimtys, svarbios žemės naudojimo paskirties atžvilgiu. Tačiau pagrindinis tikslas - skatinti tinkamą žemės naudojimą, o ne tik suteikti finansinę lengvatą. Taikant naująją tvarką, svarbu laikytis terminų ir turėti aiškią, suprantamą tvarką visiems gyventojams.