Sekant kas 10 minučių Lietuvos policija gauna pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje. Moterų informacijos centro užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa rodo, kad daugiau nei pusė nukentėjusiųjų pagalbos nesikreipė, o iš tų, kurie kreipėsi, policijai skambino mažiau nei penktadalis. Aukos kaltinimas - viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių nukentėjusiosios nesikreipia pagalbos. Taip pat svarbu suprasti, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas vos 15-20 proc. atvejų iš visų perduotų BPC (bendrojo pagalbos centro - 112) pranešimų.
Problemos kyla dėl stereotipų, kompetencijos ir įrankių trūkumo įvertinant ir nustatant ne tik fizinį, bet ir psichologinį bei seksualinį smurtą. Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija siūlo 10 konkrečių veiksmų, kurie padėtų suvaldyti smurtą prieš moteris, kaip dalį projekto „Smurtas artimoje aplinkoje: prevencija, apsauga, pagalba, bendradarbiavimas“.
Tarptautiniai renginiai ir nacionalinės iniciatyvos
Tarptautinę kovos su smurtu prieš moteris dieną Seimo Parlamentinė moterų grupė kartu su Moterų informacijos centru 11 val. Seimo Europos informacijos biure rengia konferenciją „Seksualinio smurto prieš moteris kriminalizavimas“. Seksualinis smurtas tebėra viena iš labiausiai sukrečiančių formų, o Europoje pranešama tik nuo 2 iki 10 proc. atvejų. Dauguma nusikaltimų lieka neatskleisti, todėl seksualinis smurtas išlieka nepakankamai įvertintas ir baudžiamas.
Renginio metu bus aptarti teisiniai, psichologiniai ir medicininiai seksualinio smurto prieš moteris aspektai, bei pagalbos aukoms galimybės. Europinio masto tikslas - skatinti Stambulo konvencijos pasirašymą, ratifikavimą ir įgyvendinimą visoje Europoje. Šiais metais Moterų informacijos centras rengia 16-os dienų akciją „NE reiškia NE“ - renginiai vyks net 33 Europos šalyse.
Informacinės akcijos ir visuomenės švietimas
Lapkričio 25 d. ir vėliau vyksta įvairios iniciatyvos: oranžiniai renginiai buvo organizuojami Vilniuje ir kitose valstybės institucijose, siekiant atkreipti dėmesį į smurto prieš moteris problemą. Pavyzdžiui, Vilniaus rotušė, Europos namai, Prezidentūra, Užsienio reikalų ministerija dalyvauja oranžinėje akcijoje. Taip pat kviečiama į atvirą konferenciją „VilniusBeSmurto“ Vilniaus miesto savivaldybėje.
Taip pat skaitykite: Motinos dienos minėjimas Prienų LKC
Nors žiniasklaida skelbia apie įvairias iniciatyvas, ypač svarbus yra informacijos platinimas apie pagalbos galimybes ir skaidrus informacijos kelias. Svetainėje visureikalas.lt galima rasti aiškią informaciją apie smurtą artimoje aplinkoje ir kaip ją atpažinti.
Švietimas ir visuomenės požiūrio landšaftas
Apklausa parodė, kad 72 proc. žmonių asocijuoja smurtą artimoje aplinkoje su fiziniu smurtu, o psichologinis bei seksualinis smurtas laikomas mažiau žinomu. Dalis gyventojų vis dar linkę kaltinti aukas - apie 43 proc. mano, kad jei moteris buvo apsvaigusi, ji pati turi kalti. Kaltinimas aukai dažnai kyla iš įsitikinimų, kuriuos įtvirtina stereotipai, baimė ir nepasitikėjimas institucijomis.
Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė pažymi dvilypį visuomenės požiūrį: nors dauguma sutinka, kad moterims reikia pagalbos, vis dar vyrauja nuomonė, kad moterys pačios kenčia dėl smurto ir turėtų palikti santykius. Kai nukentėjusieji jaučiasi kaltinami arba izoliuojami, smurtautojai turi daugiau erdvės veikti. Taip pat didelė dalis neįgalumo turi įtakos rizikai patirti smurtą ir kreiptis pagalbos.
Fizinio smurto ir kitų formų įvairovė
Lietuvoje dažniausiai fiksuojama fizinė smurto forma (65%), o daugiau nei puse metų nukentėjusieji nurodo fizinį smurtą kaip dažniausiai pasitaikančią formą. Tačiau ekonominis, psichologinis ar seksualinis smurtas gali būti sunkiau atpažįstamas, todėl svarbu išplėsti pajamas ir žinias apie visas smurto formas.
60% smurtą patyrusių asmenų niekada nekreipėsi pagalbos. Dažnai atsiranda baimė, gėdos jausmas arba nepasitikėjimas institucijomis, o kartais - ir nežinojimas, kur kreiptis bei trūksta teikiamos informacijos. Neįgalūs asmenys smurto patiriama dažniau, tačiau kreipiasi pagalbos žymiai rečiau, o tai rodo būtinybę didinti jų informuotumą ir kompetenciją institucijų darbuotojų bendravime su negalią turinčiais žmonėmis.
Taip pat skaitykite: Kova su atskirtimi Lietuvoje
Pagalba aukoms ir teisinė aplinka
Nors įstatyminė bazė ir teisinė sistema turi mechanizmus pagalbai teikti, realybėje daug žmonių nesikreipia dėl baimės, stigmos ir sumažėjusio pasitikėjimo. Specialistai pabrėžia, kad reikia skatinti atvirą pokalbių kultūrą, vengti aukų kaltinimo ir kurti sąmoningumo didinimo kampanijas, kurios padėtų žmonėms prabilti ir gauti pagalbą laiku.
- Skirti papildomus resursusSpecializuotiems kompleksiniams pagalbos centrams ir Nacionaliniam informacijos centrui apie seksualinį smurtą.
- Išplėsti mokymus teisėsaugos, psichologų ir medicinos darbuotojams apie seksualinį, psichologinį ir ekonominį smurtą.
- Didinti viešosios informacijos prieinamumą ir kokybišką informaciją apie pagalbos galimybes visoms gyventojų grupėms.
- Organizuoti išsamesnes kampanijas, kurių tikslas - keisti visuomenės požiūrį į aukas ir smurtautojus‟s.
- skirti prioritetą prevencijai ir ankstyvam įsikišimui šeimose.
Pranešimai ir kampanijų žymėjimas
Laikas keisti klausimus - vietoje „Kodėl auka nesikreipia?“ turime klausti „Kaip galime padėti, kad prabiltų?“. Svarbu aiškiai informuoti apie pagalbos galimybes ir palankią aplinką nukentėjusioms moterims prabilti.
Seksualinio smurto komisija | Oksfordo sąjunga
2023-2025 m. duomenys rodo, kad kreipimųsi skaičius išlieka augantis - 2023 m. kreipėsi 22 asmenys, 2024 m. šis skaičius padvigubėjo iki 56, o 2025 m. per pirmąjį ketvirtį jau registruoti 28 nauji kreipimaisi. PRABILK linija teikia nemokamą, konfidencialią emocinę ir informacinę pagalbą +370 661 69 990 (I-V 13:00-).
Renginių ir informacinių centrų iššūkiai
Organizacijos vykdo įvairias kampanijas, kuriomis siekiama mažinti smurto lygius ir skatinti nukentėjusiųjų įsitraukimą į pagalbos tinklus. MIC taip pat palaiko iniciatyvas prie Jungtinių Tautų „Oranžinių renginių“ ir prisijungia prie įvairių euroapinių projektų siekiant didinti visuomenės sąmoningumą.
Taip pat konkursinėse erdvėse dalyvauja parodų projektai, kuriuose pateikiamos realios aukų istorijos, siekiant atskleisti smurto įvairovę ir pabrėžti pagalbos svarbą. Kampanijos „Tai irgi smurtas“ skatina pripažinti, kad smurtas gali būti įvairių formų ir egzistuoti tiek viešose, tiek privačiose erdvėse.
Taip pat skaitykite: Socialinių paslaugų centro projektai