Organizmo išsekimo reabilitacija ir atsigavimo būdai

Išsekimas yra gili fiziologinio, psichologinio ir emocinio nuovargio būsena, kuri nepraeina net po pakankamo poilsio ir gali trukti savaites ar mėnesius. Jam būdingas nuolatinis energijos stygius visą dieną. Nuolatinis išsekimas gali rodyti sveikatos sutrikimą, todėl rekomenduojama medicininė konsultacija.

Kas sukelia išsekimą?

• Darbo perteklius ir intensyvus gyvenimo tempas: „Daug laiko praleidau tarp darbų, vis kažką veikdamas, tiesiog nekreipiau dėmesio į savo sveikatą.“
• Ilgalaikis stresas ir emocinis išsekimas: „Po skyrybų sukelto ilgalaikio 8 mėnesių streso ... visiškai išseko organizmas“.
• Po infekcijų ir ligų, pvz., COVID-19: „Prieš tai dar sirgau COVID-19 infekcija, kuri mane irgi gerokai išmušė iš vėžių.“
• Nepilnavertė mityba, skysčių stoka ir prasta absorbcija su amžiumi: „Gamta mūsų „nesukonstravo“ labai ilgam gyvenimui, todėl ir žmogaus virškinimo sistema su amžiumi nuvargsta.“
• Apsinuodijimai, per didelis alkoholio vartojimas, ilgalaikis vaistų vartojimas ir stiprus fizinis krūvis.

Simptomai ir kada kreiptis į gydytoją

Išsekimui ir nuovargiui būdingas nuolatinis energijos trūkumas, raumenų silpnumas, galvos skausmai, svaigulys, nusilpusi imuninė sistema, atminties ir dėmesio sutrikimai, sulėtėję refleksai. Emociniai požymiai - dirglumas, nerimas, beviltiškumo jausmas, emocinis atotrūkis nuo aplinkos.

Įspėjamieji požymiai, kai būtina skubi medicininė pagalba: pablogėjimas po fizinio krūvio, trunkantis >24 val.; kognityviniai sutrikimai; ortostatinis netoleravimas (galvos svaigimas stojant); miegas nepadeda pailsėti; ryškūs svorio pokyčiai. Esant šiems simptomams, savipagalba nepakankama - būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Diagnozė: kokius tyrimus atlikti

Išsekimo diagnozė nustatoma atliekant laboratorinius tyrimus ir klinikinį įvertinimą. Gali būti atliekami:

• Bendras kraujo tyrimas
• Skydliaukės funkcijos tyrimai
• Gliukozės kiekio kraujyje matavimas
• Kepenų ir inkstų funkcijos tyrimai
• Uždegimo žymenų analizė

Jei įprasti metodai neatskleidžia priežasties, papildomos įžvalgos gali būti gaunamos taikant funkcinį magnetinio rezonanso tyrimą. Sunkumo vertinimui gali būti naudojamos skalės, pvz., Chalderio nuovargio skalė.

Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU

Medicininiai gydymo būdai

• Medikamentai pagal priežastį: NVNU skausmui malšinti; tricikliai antidepresantai miego sutrikimams ir lėtiniam skausmui (pvz., amitriptilinas mažomis dozėmis); tiksliniai vaistai pagrindinėms ligoms gydyti.
• Ortostatinio netoleravimo gydymas: midodrinas, fludrokortizonas arba beta adrenoblokatoriai.
• Intraveninės terapijos: kai kuriems pacientams taikomos skysčių ir mineralų infuzijos, padedančios greičiau atkurti energijos balansą. „Iš pradžių man buvo atlikti įvairūs kraujo tyrimai, o tiksliai išsiaiškinus mano organizmo būklę ir jo poreikius, paruošti specialiai man pritaikyti įvairių medžiagų mišiniai, kurie vėliau procedūrų metu buvo sulašinti į veną.“
• Ligos modifikuojantys vaistai sergant autoimuninėmis ar kitomis lėtinėmis ligomis.

Infuzinė terapija taikoma po sunkių ligų, ilgalaikio vaistų vartojimo, esant lėtiniam nuovargio sindromui, išsekimui, stipriai sportuojant, jaučiant energijos trūkumą, taip pat padeda po apsinuodijimo, vakarėlio, viduriavimo ir virusinių ligų. „Infuzine terapija taikoma įvairioms būklėms - tai gali būti paprasčiausiai bloga savijauta ar net ir nemiga, kuri gali kilti dėl tam tikrų medžiagų trūkumo.“

Tačiau procedūra netinka visiems: „Viena iš pagrindinių kontraindikacijų yra sutrikusi inkstų veikla ... Taip pat procedūrų negalima atlikti turintiems širdies nepakankamumą ar sergantiems onkologinėmis ligomis.“

Gyvensenos korekcijos ir reabilitacija

Gydymas parenkamas individualiai, derinant medikamentinį gydymą, gyvensenos korekcijas ir ilgalaikes valdymo strategijas. Rekomenduojama kreiptis į šeimos medicinos gydytoją, kuris įvertins bendrą sveikatos būklę ir paskirs reikalingus tyrimus pagal situaciją.

Mityba

• Valgykite reguliariai: trys pagrindiniai valgymai ir trys užkandžiai kasdien. „Rinkitės įvairų maistą, iš pradžių valgykite mažesnėmis porcijomis, bet dažniau, kas dvi tris valandas.“
• Įtraukite visų produktų grupes: grūdinius, daržoves, vaisius; teikite pirmenybę baltymams - paukštienai, žuviai, raugintiems pieno produktams.
• Pagerinkite riebalų kokybę: daržovių salotos su augaliniais aliejais, riešutais, sėklomis.
• Gerkite pakankamai vandens: „Per parą išgerkite bent aštuonias stiklines vandens.“
• Venkite besaikio kavos gėrimo, rūkymo, alkoholio.

Miegas

• Miegui skirkite bent aštuonias valandas per parą.
• Palaikykite pastovų cirkadinį ritmą: eikite miegoti ir keltis tuo pačiu metu visą savaitę.
• Miego aplinka: miegamojo temperatūra 18-24 °C, vakare bent 2-3 val. vengti intensyvios šviesos ir technologijų.

Fizinė veikla ir poilsio planavimas

• Rekomenduojama reguliari mankšta: 20-30 min., 3 k./sav.
• Naudokite energijos taupymo strategijas: derinkite minimalų fizinį aktyvumą su pakankamu poilsiu ir planuokite pertraukas - 15 min. kas 2 val.
• Vaikščiokite gryname ore: „Pagrindinis dalykas, ką reikėtų daryti - tai gaudyti pavasarį gamtoje.“

Psichologinė pagalba

Emocinis išsekimas ir nervinis išsekimas dažnai reikalauja psichoterapijos. Psichoterapija gali padėti suprasti išsekimo priežastis, išmokti streso valdymo strategijų ir atkurti emocinę sveikatą. „Kai viduje nebelieka jėgų net jausti - tai ženklas, kad laikas pasirūpinti savimi.“

Atmintina: kreiptis pagalbos nereiškia silpnumo - tai atsakingas žingsnis. Socialinė parama iš šeimos, draugų, kolegų yra itin svarbi.

Taip pat skaitykite: Mokama reabilitacija

Mažais žingsneliais: praktiniai patarimai kasdienai

• Ribokite darbą ir mokykitės sakyti „ne“: „Reikia planuoti savo dienotvarkę, mokėti pasakyti žodį „ne“, skirti laiką sau.“
• Pasirinkite augalinius raminamuosius, jei reikia: valerijonas, pasiflora, ašvaganda - bet vartokite atsargiai ir pasikonsultuokite su specialistu. „Valerijoną visgi reikėtų vartoti atsargiai ...“
• Atkreipkite dėmesį į kofeino ir alkoholio vartojimą - mažinkite jų kiekį.
• Raskite laiko malonėms: ilgas pokalbis su draugu, pasivaikščiojimas, pogulis ar šilta vonia gali padėti emociškai atsistatyti.
• Stebėkite simptomus ir vedkite dienoraštį, leidžiantį pastebėti pablogėjimo tendencijas.

Reabilitacijos galimybės Lietuvoje

Medicininės reabilitacijos paslaugos skiriamos vadovaujantis atitinkamais SAM įsakymais. Asmenims, turintiems biopsichosocialinių funkcijų sutrikimų, poliklinikoje teikiama pradinė reabilitacija. Jei po pradinės reabilitacijos funkcijos tebėra sutrikusios, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas įvertina paciento būklę ir sprendžia dėl tolesnio gydymo.

Iš poliklinikos suaugusieji pacientai gali būti siunčiami stacionarinės reabilitacijos kartotiniam kursui, palaikomajai ir ambulatorinei reabilitacijai. Į reabilitaciją gali būti siunčiami pacientai, kuriems COVID‑19 komplikavosi pneumonija su liekamaisiais požymiais - varginantis dusulys, nuovargis, silpnumas ir kt.

Infuzinė terapija - kada verta svarstyti?

Infuzinė vitaminų ir mikroelementų terapija yra procedūra, kai pacientui sulašinami universalūs arba individualiai pritaikyti kompleksai, aprūpinantys organizmą vitaminais, skysčiais, elektrolitais ir antioksidantais. „Poveikį pajutau ketvirtą savaitę po terapijos. Mano protas tarsi pradėjo greičiau veikti, reaguoti į tam tikras situacijas. Jaučiausi žvalesnis, oda pradėjo atsigauti.“

Privalumai: beveik šimtaprocentinis įsisavinimas, greitesnis mineralų ir vitaminų sugrąžinimas į kraują. Trūkumai ir rizikos: inkstų funkcijos sutrikimai, alerginės reakcijos, kontraindikacijos sergant širdies nepakankamumu ar vėžiu. „Maisto papildus medikai mėgsta vadinti „brangiu šlapimu“ ... Tuo tarpu intraveninė terapija pasižymi beveik šimtaprocentiniu įsisavinimu.“

Prevencinės priemonės

• Laikykitės darbo ir poilsio balanso: pertraukos, darbo dienos planavimas.
• Nuosekli miego rutina ir ribotas technologijų vartojimas vakare.
• Subalansuota mityba, pakankamas skysčių vartojimas, reguliari fizinė veikla.
• Profilaktiniai sveikatos patikrinimai: „visus paraginčiau pradėti sveikatą tikrintis profilaktiškai, nelaukti, kol ji sugrius.“
• Laiku kreiptis į šeimos gydytoją ir specialistus, jei simptomai nepraeina.

Gyvenimas su lėtiniu nuovargiu

Gyvenimas su lėtiniu nuovargiu gali apimti energijos sekimą, poilsio planavimą ir griežtą veiklos paskirstymą. Miego kokybę gerina optimizuota aplinka, nuoseklūs miego-budrumo ciklai ir vakaro ritualai. Psichinei gerovei palaikyti naudinga specialistų pagalba prisitaikant prie lėtinės būklės bei streso mažinimo metodai - sąmoningumo praktika, kvėpavimo pratimai. Energijos taupymas pasiekiamas derinant minimalų fizinį aktyvumą su pakankamu poilsiu ir, prireikus, naudojant pagalbines priemones kasdienėms funkcijoms atlikti.

Taip pat skaitykite: Kaip nuvykti nuo Palangos AS iki "Palangos Gintaro"?

Dažnai užduodami klausimai (santrauka)

1. Ar maisto papildai gali akimirksniu padidinti energiją? Ne. B grupės vitaminai, magnis ir kiti mikroelementai palaiko medžiagų apykaitą, tačiau jų poveikis pasireiškia tik vartojant nuolat.
2. Ar kūno tipas įtakoja lėtinį nuovargį? Taip. KMI ir medžiagų apykaitos funkcija gali didinti riziką.
3. Ar sezoniniai pokyčiai veikia nuovargį? Taip. Orų permainos ir mažesnis saulės kiekis gali reikšmingai padidinti nuovargį.

Jei jaučiate ilgalaikį, gilų išsekimą, nerimą ar pastebite, kad kasdienės funkcijos tampa sunkios, kreipkitės į šeimos gydytoją. Ankstyvas ištyrimas, tinkama reabilitacija ir gyvenimo būdo pokyčiai gali ženkliai pagerinti savijautą ir grąžinti gyvenimo kokybę.

tags: #reabilitacijos #organizmo #issekimas