Psichoterapija yra viena iš svarbiausių ir veiksmingiausių priemonių, galinti padėti žmonėms, priklausomiems nuo psichoaktyviųjų medžiagų ar procesų (azartinių lošimų, lažybų). Veiksminga tiek psichoterapija, kuria siekiama keisti asmenybę ir santykius, palaikyti asmenybės augimą ir brendimą (psichoanalizė, psichodinaminė ir tarpusmeninė psichoterapija, egzistencinė ir humanistinė psichoterapija), tiek terapija, orientuota į (simptominio) elgesio keitimą. Tai apima elgesio ir kognityvinę elgesio terapiją, taip pat sisteminę, struktūrinę ir bendravimo terapiją, apimančią darbą su šeimos nariais.
Kas yra priklausomybė ir kaip ji atsiranda?
Priklausomybės esmė - prarastas medžiagos ar elgesio vartojimo valdymas. Tai vyksta fiziologiniu, mąstymo ir elgesio lygmeniu. Ją lydi nekontroliuojamas troškimas, abstinencijos būsena ir nesugebėjimas sustabdyti ir nutraukti priklausomybę sukeliantį elgesį. Priklausomybės priežastys yra labai sudėtingos. Dažniausiai tai yra sudėtingas fiziologinių (įgimtų ar įgytų), psichologinių ir sociokultūrinių veiksnių derinys.
Nuo ko atsiranda priklausomybė? Priklausomybės sindromas gali pasireikšti nuo konkrečios medžiagos (pvz., alkoholio), tam tikros grupės medžiagų (pvz., opioidų) arba platesnio įvairių medžiagų spektro. Dažniausiai tai yra priklausomybė nuo alkoholio, tabako, nelegalių narkotikų (marihuanos, metamfetamino, heroino...) ir vaistų (raminamųjų, migdomųjų, opioidinių analgetikų). Priklausomybė nuo azartinių lošimų laikoma priklausomybės ir impulsyvumo sutrikimu. Neurobiologiniai tyrimai vis dažniau įrodo, kad tiek psichoaktyviosios medžiagos, tiek azartiniai lošimai panašiai stimuliuoja neurobiologines sistemas ir dopamino atlygio sistemą, kuriai priskiriamas pagrindinis vaidmuo vystantis ir palaikant priklausomybę.
Kaip galiu sužinoti, kad esu priklausomas? Kokie yra priklausomybės simptomai?
Pagrindiniai priklausomybės požymiai yra potraukis, nenugalimas noras, verčiantis mus vartoti medžiagą arba atlikti malonią būseną sukeliančią veiklą. Be to, tai abstinencijos būklė, sukelianti nemalonias akimirkas, kai medžiaga mums neprieinama. Kyla savikontrolės sunkumų, kai negalime kontroliuoti vartojamos medžiagos kiekio, vartojimo ar žaidimo pradžios ir pabaigos. Tolerancija didėja, turime vartoti vis daugiau medžiagos, kad pasiektume norimą būseną. Palaipsniui pamirštame įsipareigojimus, malonumus ar kitus interesus naudodamiesi vartojama medžiaga ar žaidimu. Galiausiai pastebime, kad medžiagą vartojame, nors yra aiškų žalingumo įrodymų, apie kuriuos sužinome patys arba iš aplinkos.
Kaip atsikratyti priklausomybės?
Jei žmogus nori atsikratyti priklausomybės, būtina motyvacija. Jis turi suvokti, kokią neigiamą įtaką jam daro priklausomybė, ir kartu suvokti, kokią naudą jis gaus, jei pradės abstinenciją. Jei norime atsikratyti priklausomybės, būtina keistis. Pokytis pasireiškia ne tik tuo, kad nustojame vartoti ar žaisti tam tikrą priklausomybę sukeliančią medžiagą. Susilaikymas yra būtina sąlyga, tačiau vien jo nepakanka ir jis negarantuoja pasitenkinimo gyvenimu. Svarbu keisti ir kitas gyvenimo sritis. Šiuo atžvilgiu kartais tenka ieškoti specialistų, kurie gali padėti: gydytojo psichiatro, narkologo, psichoterapeuto, socialinio darbuotojo ir kitų.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Kaip psichoterapija padeda įveikti priklausomybę?
Psichoterapija padeda siekti pokyčių, reikalingų teigiamai psichikos sveikatai plėtoti. Psichoterapijos tikslai atitinka konkretų tikslą. Kalbant apie priklausomybes, tai gali būti tokie tikslai kaip visiškas pasveikimas, simptomų palengvinimas arba sumažinimas, elgesio reguliavimas, psichosocialinės adaptacijos gerinimas, augimo ir brendimo palaikymas, susidorojimas ir gyvenimo problemų bei krizių sprendimas.
Tikra kliento istorija ir kaip terapija jam padėjo
„Be visiškai katastrofiškos vaikystės, mus su broliu sieja verslas. Būtent jis atvedė mane į internetinę psichoterapiją. Jis sakė, kad tai padėjo. Vis dėlto visais atžvilgiais tai aš buvau tas, kurį praeitis paženklino kur kas labiau. Norėdamas nuo visko pabėgti, persikėliau į kitą pasaulio kraštą, retai užmigdavau blaivus ir praktiškai niekada nebuvau vienas, seksas buvo mano manija. Pats žinojau, kad tai nepakeliama, bet sustoti buvo neįmanoma. Ilgą laiką terapija tapo vieninteliu tvirtu tašku chaose, kurį vadinau gyvenimu. Už ką esu skolingas savo terapeutui? Už tai, kad jis yra su manimi, kai susiduriu su savo praeitimi. Emocinė priklausomybė - tai žmogaus būsena, kai visos mintys ir veiksmai sutelkti išskirtinai į „meilės objektą”, kenkiant savo pačių interesams ir poreikiams. Tokiu atveju žmogus nemato nieko ir nieko, išskyrus partnerį, visiškai atsiduoda kitam ir praranda savo individualumą. Toks ryšys pasižymi nestabilumu emociniuose pasireiškimuose, kuriuos charakterizuoja stiprus pavydas, nuolatinės nuoskaudos, įtarumas, praradimo baimė. Žmogus beveik visą laiką galvoja apie partnerį, pamiršdamas kitas gyvenimo sritis. Priklausomybė santykiuose pasireiškia pirmiausia baime prarasti partnerį, stipriu prisirišimu prie jo ir savo pačios vertės jausmo praradimu be antrosios pusės. Stiprus poreikis būti su partneriu. Jūs patiriate aštrų poreikį būti kartu su kitu žmogumi. Partnerio nebuvimas šalia sukelia kančią, stiprų nerimą ir skausmą. Padidėjęs kontrolės poreikis. Pagrindinė žmogaus motyvacija priklausomuose santykiuose - jų neprarasti. Dėl šios priežasties moteris ar vyras gali tapti kontroliuojančiu. Jums reikia žinoti viską apie partnerio buvimo vietą ir laisvalaikį, užduodate tikrinamuosius klausimus, manipuliuojate, bandote skaityti žinutes, jaučiate diskomfortą, kai jis praleidžia laiką su draugais. Savo vertės praradimo jausmas, kai atsiskiriate nuo partnerio. Negalėjimas išsiskirti. Anksčiau ar vėliau priklausomuose santykiuose ateina momentas, kai priežasčių likti kartu tiesiog nebėra. Noras visada būti kartu. Susitikimai su draugais, šeima, asmeniniai interesai ir pomėgiai palaipsniui nukeliauja į antrą planą. Konfliktų vengimas. Sveikuose santykiuose nėra sunku pasakyti mylimam žmogui apie savo pretenzijas ir nepasitenkinimą. Priklausomame ryšyje partneris bijos išsakyti savo nuomonę, slopindamas pyktį ir nuoskaudą. Įkyrios mintys. Kai partnerio nėra šalia, jūs nuolat apie jį galvojate. Noras įtikti ir prisitaikyti. Priklausomas žmogus pasąmoningai bijo prarasti savo partnerį. Jis darys viską, kad išlaikytų sąjungą, nepaisydamas sveiko proto. Jis rūpinsis kitam kenkiant savo poreikiams, aukos savo laiką ir išteklius, nieko negaudamas mainais. Emociniai kalneliai. Kaip ir bet kokioje kitoje priklygomėje, žmogus praranda kontrolę savo elgesio atžvilgiu. Jis gali aštriai reaguoti į partnerio elgesį, skausmingai priimti bet kokius išsiskyrimus, liūdėti, jei partneris neatitinka lūkesčių. Emocinė gerovė priklauso nuo partnerio. Bet koks netinkamas jo veiksmas gali sukelti stiprų nerimą, pyktį, kaltės jausmą. Stipri koncentracija į partnerį. Priklausomas žmogus praranda savarankiškumą ir tiesiogine prasme gyvena mylimu žmogumi. Tokie aprašymai iliustruoja, kaip kompleksinės priklausomybės modeliai gali įsikabinėti į žmogaus gyvenimą ir kaip sunku juos atpažinti iki pat išsiskyrimo ar pertraukos.
Kopriklausomybė: paslėptoji priklausomybė
Kopriklausomybė - tai emocinis prisirišimas prie kito žmogaus problemų, kai pradedame gyventi ne savo, o kito gyvenimą. Kopriklausomas žmogus dažnai savo tapatybę ir savivertę grindžia kitų žmonių patenkinimu ir patvirtinimu, o ne savo vidiniais siekiais ir vertybėmis. Kai tavo gerovė vis labiau priklauso nuo kito žmogaus nuotaikos - gali būti, kad pamiršai save. Kopriklausomybė yra sudėtinga ir daugialypė psichologinė problema, kuri dažnai vystosi ilgą laiką. Ji gali lemti įvairius veiksnius: psichologinius, biologinius, aplinkos ir tarpasmeninius. Tokia priklausomybė nuo kito žmogaus gali turėti neigiamų pasekmių tiek kopriklausomybe pasižyminčiam žmogui, tiek jo partneriui. Priklausomas žmogus gali patirti stresą, nerimą, kaltę, pyktį, depresiją, izoliaciją, savęs nuvertinimą, pasitikėjimo savimi stoką. Jo partneris gali nejausti motyvacijos keistis ar spręsti savo problemas. Kopriklausomybė nėra liga ar bausmė, tai mokymasis ir augimas, kuris gali padėti atrasti ir išreikšti savo tikrąjį aš ir gyventi pilnavertį ir laimingą gyvenimą. Jei jaučiate poreikį pagalbos, nedvejokite kreiptis į psichologą.
Kaip išsivaduoti iš emocinės priklausomybės?
Bandant išsilaisvinti iš priklausomybių, svarbiausia - pripažinti jų buvimą. Reikia suprasti, kad priklausomi santykiai gali būti pavojingi ir žalingi, ir kad galima išmokti gyventi be jų. Svarbu atskirti savo poreikius nuo partnerio poreikių, ugdyti savarankiškumą, užmegzti ryšius su draugais bei turėti hobius. Trūksta savarankiškumo gali būti išreikštas kaip poreikis būti nuolat su partneriu ar siekti jų patvirtinimo. Atsitraukimas nuo emocinių įsipareigojimų ir savęs pažinimas padeda įgyti pusiausvyrą. Taip pat svarbu įtraukti savo artimuosius į terapinį procesą, o kartais reikalinga profesionali pagalba psichologo konsultacijose ar kitose terapijos formose. Dėl kopriklausomybės ypač svarbu suvokti savo vaikystės patirtis ir ieškoti savus poreikius tenkinančių būdų be kito žmogaus įsikišimo.
Terapijų principai ir praktikos
Priklausomybių gydyme svarbios trys pagrindinės kryptys: psichologinė pagalba, fiziologinės pusiausvyros gerinimas ir šeimos įtrauktis. Psichologinė pagalba dažnai susijusi su gestaltine psichoterapija, kuri skatina žmogų suprasti savo priklausomybę kaip dalį gyvenimo istorijos, skatindama sąmoningą pasirinkimą. Pagrindiniai tikslai - didinti sąmoningumą, atpažinti tikruosius poreikius, dirbti su emocijomis, pažinti santykių modelius ir patirti tikrą kontaktą terapiniame konflikte. Taip pat svarbu skatinti atsakomybę už savo pasirinkimus “čia ir dabar” ir išmokti gyventi be priklausomybės.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę nuo muzikos
Fiziologinės priklausomybės dalies lengvinimas - lazerio terapija, kuri veikia ausies kaušelyje esančius biologiškai aktyvius taškus, ir tikimasi fiziologinio atsako pažeistose smegenų struktūrose. Lazerinė aurikuliarinė terapija padeda sumažinti abstinencijos simptomus ir palaikyti abstinenciją. Kopriklausomybės atveju artimieji taip pat patiria sunkumų, todėl svarbu suprasti, kad priklausomybė yra visos šeimos problema, ir reikia visų narių įsitraukimo į gydymą. Taip pat aptariama, kad kopriklausomybė gali būti įvardijama įvairiai ir jos gydymo pokyčiai priklauso nuo konkrečios situacijos, bet priklausomybės elgesys gali būti keičiamas, kai asmuo nori keistis ir gauna tinkamą paramą.
Ką sako tyrimai ir praktika apie šeimą ir kopriklausomybę
Šeimos bruožai gali būti sutrikę dėl priklausomybės: artimieji įsitraukia į priklausomojo gyvenimą, stengiasi suteikti paramą, kartais užmaskuodami problemas, kad išlaikytų gerą įvaizdį, o tai gali galiausiai padaryti daugiau žalos. Kopriklausomybė įsijungia kaip mechanizmas, kai vienas gyvena kito problemomis, o kitas praranda savarankiškumą. Tačiau būtina atsiminti, kad priklausomybės gydymas priklauso nuo visų trigubos sudėties - pačios priklausomybės, šeimos dinamikos ir asmeninių resursų. Tyrimai rodo, kad savipagalbos grupės gali būti naudingos, tačiau svarbiausia - pripažinti problemą ir ieškoti profesionalios pagalbos.
Kaip pradėti kelionę link sveikimo
Pradėkite nuo savęs pažinimo: klausykite savo poreikių, įvardinkite savo jausmus, suformuluokite ribas ir ieškokite pagalbos iš profesionalų. Ieškokite terapijos formų, kurios jums tinka: psichoterapijos, tarpasmeninės ar egzistencinės krypties, taip pat derinkite su šeimos įtraukimu, jei tai padeda. Kopriklausomybės atveju svarbu suvokti, kad tai nėra tiknu liga ar kaltė - tai mokymosi procesas, kurio tikslas yra įgyti savimonę ir gebėjimą gyventi be kitų žmonių nuodugnios įtakos. Gali būti naudinga dalyvauti terapijos grupėse ar 12 žingsnių programose, tačiau svarbiausia - rasti jums tinkamą kelią, o ne kentėti vienam.
Atminkite, kad kopriklausomybė nėra vien privataus žmogaus problema - tai dinamiška šeimos liga. Svarbu skatinti atvirą dialogą su artimaisiais, nustatyti ribas, rūpintis savo sveikata ir kurti savarankišką gyvenimą. Kiekvienas žingsnis link pokyčių yra svarbus, o palaikymas iš specialistų padeda įveikti slegiančias mintis, didinti savivertę ir ugdyti gebėjimą gyventi be priklausomybės.
Jeigu pajutote, kad jūsų santykiai ar emocinė savijauta pradeda kelti didelį nerimą ar kančią, kreipkitės į patyrusį specialistą. Jūsų kelionė link laisvės gali būti ilga, tačiau kiekvienas žingsnis veda į didesnę vidinę ramybę ir gebėjimą gyventi pilnavertį gyvenimą be priklausomybės.
Taip pat skaitykite: Kainų analizė
Prieš pradedant gydymą verta pasikalbėti su gydytoju ar psichoterapeutu, kuris gali padėti nustatyti tinkamiausią gydymo planą, įvertinti šeimos kontekstą ir pasiūlyti individualų požiūrį į kopriklausomybės įveikimą. Kopriklausomybės gydymas dažnai reikalauja laiko ir nuoseklumo, tačiau su teikiama pagalba ir asmens noru keistis galima pasiekti reikšmingų pokyčių.
Apibendrinimas principų laikymosi
- Pripažinti problemą ir įtraukti į gydymą artimuosius bei profesionalus.
- Išsikelti realius tikslus: savarankiškumo stiprinimas, santykių modelių peržiūra, emocijų įvaldymas.
- Taikyti gestaltinę terapiją ir kitas kryptis, kurios skatina sąmoningumą, emocijų darbo įgūdžius ir santykių vystymą.
- Apsvarstyti fiziologinius gydymo metodus, pvz., lazerinę aurikuliarinę terapiją, kartu su psichoterapija.
- Peržiūrėti šeimos dinamiką: vengti žeminančių scenarijų, skatinti atsakomybės ir savarankiško gyvenimo kūrimą.
tags: #priklausomybe #nuo #kito #zmogaus