Mėgautis tuo, kas suteikia malonumą ir ieškoti galimybių tai pakartoti - normalu ir būdinga ne tik žmogaus prigimčiai. Pasirodo, kad patys įvairiausi gyvūnai - graužikai, plėšrūnai ar žoliaėdžiai - visi linkę prisirišti prie jiems malonių dalykų. Malonumo ir pasitenkinimo jungtys „parengtos“ visų gyvų organizmų smegenyse, tereikia tik surasti malonumą teikiančią medžiagą arba kitą dirgiklį, ir smegenyse užprogramuotas noras tai kartoti ims veikti individo elgesį taip, kad atsirastų tam reikalingos sąlygos. Patyrus kažką malonaus, kas gerina nuotaiką, savijautą, pasotina labiau negu įprastas maistas, smegenyse aktyvuojami malonumo centrai, kurie „ilgisi“ šių malonumų ir ateityje skatins pakartoti veiksmus, teikiančius malonumą.
Kas yra priklausomybė ir kaip ji vystosi
Priklausomybė yra lėtinis procesas, todėl sunku nustatyti, kada peržengiama riba tarp kontroliuojamo vartojimo ir priklausomybės. Priklausomybės pasekmė yra nevaldomas alkoholio, tabako, narkotinių medžiagų geismas, kuris sutrikdo arba visai sunaikina žmogaus asmenines vertybes. Priklausomybė gali būti psichologinė ir fizinė. Psichologinė priklausomybė - tai liguistas potraukis nuolat vartoti psichoaktyviąsias medžiagas maloniems pojūčiams pasiekti. Kiekvienas žmogus į skirtingus kvaišalus reaguoja skirtingai, pradedant malonumu, kai jų pabando, ir baigiant fiziniu diskomfortu bei abstinencijos priepuoliais, kai staiga jų negauna.
Kaip medžiagos veikia smegenis ir organizmą
Smegenys sudarytos iš daugybės įvairių dalių, kurios tarpusavyje komunikuoja - šis darnus smegenyse vykstantis orkestras užtikrina gerą savijautą ir gerai atliekamus veiksmus. Įvairios žinutės iš vienos smegenų dalies į kitą yra perduodamos naudojant daugybę cheminių medžiagų, vadinamų neuromediatoriais. Vienas svarbiausių jų yra „laimės hormonas“ - dopaminas. Kai pradedame gerti alkoholį, kūnas gamina daugiau dopamino, patenkančio į tas smegenų dalis, kurios vadinamos „motyvacijos centrais“, ir leidžia joms pasijusti gerai. Išgėrus alkoholio, smegenims tampa sunkiau siųsti signalus. Yra susilpninami signalai, kurie atlieka „blokavimo“ funkciją, kas pakeičia mūsų elgesį: prarandame atsargumą, tampame drąsesni, impulsyvesni.
Kanapės: mechanizmas ir pasekmės
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl narkotinių medžiagų iš kanapių vartojimo, priklausomybės sindromas, tiesiogiai veikia centrinę nervų sistemą, ypač smegenis. Kanapėse esantis tetrahidrokanabinolis (THC) sąveikauja su endokanabinoidų sistema, kuri apima receptorius, tokius kaip CB1 ir CB2. Šie receptoriai yra plačiai išsidėstę visoje smegenyse, ypač hipokampe, amigdaloje ir prefrontalinėje žievėje, kurios atsakingos už atmintį, emocijas ir sprendimų priėmimą. Ši liga apima psichikos ir elgesio sutrikimus, atsirandančius dėl kanapių vartojimo, kurie gali sukelti priklausomybę. Kanapės vartojimas gali sukelti įvairias psichologines problemas, tokias kaip depresija, nerimas ir psichozės simptomai. Priklausomybė nuo kanapių gali turėti reikšmingų pasekmių asmens socialiniam gyvenimui, darbo veiklai ir bendrai sveikatai.
Alkoholis: poveikis ir rizikos
Alkoholis yra centrinę nervų sistemą slopinanti medžiaga, dėl kurios sulėtėja smegenų veikla, todėl alkoholis turi raminamąjį poveikį, kuris gali sukelti atsipalaidavimo ir mieguistumo jausmą. Alkoholis veikia smegenyse vykstančius cheminius procesus, didina depresijos riziką. Pagirios gali sustiprinti nerimo, kaltės jausmą, taip pat sukelti daug nemalonių fizinių pojūčių. Ilgalaikis alkoholio vartojimas gali sumažinti šių hormonų gamybą, cukraus kiekį kraujyje ir sukelti dehidrataciją, dėl to didėja jaučiamas nerimas. Ilgalaikis alkoholio vartojimas pažeidžia smegenų sritis, atsakingas už motyvaciją, atmintį ir sprendimų priėmimą, todėl nutraukus vartojimą žmogui sunku ne tik atsispirti potraukiui, bet ir rasti, kas jį pakeistų. Gyvenimas vartojant alkoholį nesaikingai dažnai tampa sunkesnis: ginčai su šeima ar draugais, bėdos darbe, atminties ir seksualinės problemos. Bandant suvaldyti stresą ir nerimą, ypač socialinėse situacijose, alkoholis gali pasirodyti gera trumpalaikė priemonė, kuri padėtų suvaldyti kylančius jausmus.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Tabakas ir nikotinas
Tabakas - tai bulvinių šeimos augalas, kurio išdžiovinti lapai naudojami rūkalų gamyboje. Tabake yra apie 300 žmogaus sveikatai kenksmingų medžiagų: nikotino, sieros vandenilio, anglies dioksido ir monoksido, kancerogeninių dervų ir kt. Nustatyta, kad tabake yra kelios dešimtys vėžį sukeliančių medžiagų. Viena iš kenksmingiausių tabako sudedamųjų dalių yra nikotinas. Jis yra labai nuodingas - mirtina dozė žmogui yra 1 mg nikotino vienam kilogramui kūno svorio. Pagrindinis priklausomybę sukeliantis tabako ingredientas - nikotinas - įtraukiamas į plaučius ir pasiekia smegenis, kur jo kiekis padidėja vos per 10 sekundžių. Tabako dūmuose esančios nuodingos medžiagos labai kenkia kvėpavimo sistemai: kvėpavimas tampa negilus, paviršutiniškas, prasideda kosulys, dusulys. Paaugliams pakanka surūkyti gerokai mažiau cigarečių nei suaugusiems, kad jų organizmas priprastų prie nikotino ir jiems būtų sunku mesti rūkyti.
Kiti priklausomybę sukeliančių medžiagų pavyzdžiai ir jų palyginimas
Nepaisant to, grupė priklausomybių ligų medikų, įskaitant Karališkojo psichiatrijos koledžo specialistus, taip pat chemikai, teismo medicinos ekspertai ir farmacininkai pabandė surikiuoti šias medžiagas pagal kelis priklausomybės aspektus. Jų studija buvo paskelbta žurnale „The Lancet“ 2007 metais. Štai kaip jie sudėliojo didžiausią priklausomybę sukeliančias medžiagas: 1. Heroinas;2. Kokainas;3. Nikotinas;4. Barbitūratai;5. Alkoholis. Mokslininkai šias medžiagas vertino pagal tris faktorius: malonumą, psichologinę priklausomybę (priepuolius arba dirglumą, kai žmogus jų negauna) ir fizinę priklausomybę (tokius fizinius simptomus kaip galvos skausmas, kai žmogus jų negauna). Kiekvieną kvaišalą jie vertino balais nuo 0 iki 3 (3 reiškia stiprią priklausomybę, 0 - mažiausią).
| Medžiaga | Vertinimas (0-3) | Trumpas komentaras |
|---|---|---|
| Heroinas | 3 | Smegenys heroiną paverčia morfinu, sukelia euforijos antplūdį; perdozavimas gali sustabdyti kvėpavimą. |
| Kokainas | 2,4 | Greitai užlieja smegenis dopaminu; aktyviai veikia atminties centrus. |
| Nikotinas | 2,2 | Greitai pasiekia smegenis; nikotino poveikis greitai išblėsta, todėl reikia dažnai kartoti. |
| Barbitūratai | 2 | Blokuoja kai kuriuos smegenų signalus; didelės dozės gali paralyžiuoti kvėpavimą. |
| Alkoholis | 1,9 | Sutrikdo neuromediatorius, slopina CNS ir sukelia malonumo jausmą. |
Simptomai, rizikos veiksniai ir gretutinės būklės
Pagrindinės šios ligos priežastys apima genetiką, aplinkos veiksnius ir psichologinius aspektus. Genetinis polinkis gali didinti riziką tapti priklausomam nuo kanapių. Aplinkos veiksniai, tokie kaip socialinė aplinka, stresas ir vartojimo dažnumas, taip pat gali prisidėti prie ligos vystymosi. Psichologiniai veiksniai, tokie kaip ankstesni psichikos sutrikimai, gali padidinti jautrumą kanapių sukeltoms problemoms. Pagrindiniai simptomai gali būti nuotaikos svyravimai, padidėjęs nerimas, depresijos požymiai, socialinė izoliacija, sumažėjęs motyvacija ir pažinimo funkcijų sutrikimai. Asmeniui gali pasireikšti atminties sutrikimas.
Iki septyniasdešimties procentų žmonių, ieškančių pagalbos dėl priklausomybės, kartu kenčia ir nuo depresijos, nerimo ar kitos psichikos sveikatos problemos, - tokius duomenis pateikia Pasaulinė dvigubų sutrikimų asociacija (WADD). Susiję abipusiai: ryšys tarp priklausomybės ir psichikos sveikatos sutrikimų veikia abipusiai - psichikos sutrikimai skatina žmogų elgtis rizikingai, taigi ir vartoti psichoaktyviąsias medžiagas, o pats medžiagų vartojimas gali sukelti smegenų pokyčius, kurie didina kitų psichikos sutrikimų riziką, skelbia JAV Nacionalinis psichikos sveikatos institutas (NIMH). Anot tyrėjų, priklausomybė ir psichikos sveikatos problema įprastai žengia koja kojon ir viena kitą tik stiprina.
Diagnozė ir gydymo galimybės
Šiai ligai diagnozuoti naudojami įvairūs psichologiniai vertinimai ir klausimynai, kurie padeda nustatyti vartojimo modelius ir simptomus. Gydytojai taip pat gali atlikti fizinį egzaminą ir laboratorinius tyrimus, siekdami pašalinti kitas galimas sveikatos problemas. Gydymo galimybės apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai sprendimai gali apimti vaistus, kurie padeda sumažinti potraukį ir simptomus, pavyzdžiui, kanabinoidų receptorinius antagonistus. Nemediciniai sprendimai apima psichoterapiją, tokią kaip kognityvinė elgesio terapija, kuri padeda pacientams suprasti ir keisti savo elgesį bei mintis, susijusias su kanapių vartojimu. Naujoviškos terapijos, tokios kaip grupinė terapija ir švietimo programos, taip pat gali būti naudingos gydant šią ligą. Be to, svarbu užtikrinti socialinę paramą ir pagalbą, kad būtų galima pasiekti ilgalaikius gydymo rezultatus.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę nuo muzikos
Psichologijos profesorius ir piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis konsultantas | Andrew Assini | TEDxPittsburghStatePrison
Integruotas požiūris ir prieigos prie pagalbos svarba
Gydoma kartu: integruotas gydymas veikia paprastai - abi būkles sprendžia ta pati specialistų komanda. Priimdamas pacientą, gydytojas teiraujasi ne tik apie vartojimą, bet ir apie miegą, slegiančias mintis, sunkias patirtis. Psichiatras, psichologas ir socialinis darbuotojas dirba kartu, o vaistai ir psichoterapija skiriami vienu metu. Ilgą laiką priklausomybių gydymas rėmėsi nuostata: pirmiausia - blaivybė, tik tada - kitos psichikos sveikatos problemos. Tačiau praktika byloja, kad nustojus vartoti, depresija ir nerimas ne atslūgsta, o paaštrėja. Situaciją, kai pacientas, turintis du sutrikimus, neranda tinkamos pagalbos, WADD tyrėjai vadina „klaidingų durų sindromu“.
Specialistai tai vadina savarankiško „gydymosi“ hipoteze: žmogus alkoholiu ar kitomis medžiagomis bando slopinti nerimą, įtampą ar nemigą. Trumpam tai veikia, tačiau bėgant laikui toks „gydymas“ virsta nauja liga ir psichikos būklė blogėja. Dr. Nora Volkow pripažįsta, kad mokslas į klausimą, kas ką lemia - ar vartojimas depresiją, ar depresija - vartojimą, tiksliai atsakyti negali. Kadangi tokių atvejų daug, mums reikia požiūrio, kuris atpažintų, įvertintų ir gydytų abu sutrikimus vienu metu.
Kur kreiptis ir ką daryti anksti
Dviguba diagnozė nėra retas reiškinys, o daugumos priklausomybę turinčių žmonių kasdienybė. Todėl, pabrėžia specialistai, pagalbos reikia ieškoti anksti ir abiem problemoms. Artimiausias kelias - šeimos gydytojas arba savivaldybės psichikos sveikatos centras, kuriame dirba psichiatrų, psichologų ir socialinių darbuotojų komandos. Specializuotos priklausomybių konsultacijos teikiamos Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) filialuose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje, o kreiptis į juos galima nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos. Nuo šių metų sausio savivaldybių psichikos sveikatos centrai perėmė ir elgesio priklausomybių - lošimų, probleminio interneto naudojimo - gydymą, o nuo 2027-ųjų jiems bus priskirta ir kitų priklausomybės ligų priežiūra.
Reikia žinoti, kad priklausomybė nuo jų visiems pasireiškia vienodai, todėl ne kiekvienas metodas visiems tinkamas. Nemaža dalis vartojančių psichotropines medžiagas vėliau ar anksčiau išbando daugybę metimo metodų. Bet nesėkmingai. Pagalba yra, ir jos kreiptis skatiname be kaltės ir be gėdos - toks yra priklausomybės ligų gydymo principas, kuris, tikiu, yra ir kelias į sėkmę, - drąsina RPLC Šiaulių filialo direktorius.
Taip pat skaitykite: Kainų analizė
tags: #priklausomybe #kelencios #medziagos