Koronarografija yra specialus širdies vainikinių arterijų rentgenologinis tyrimas, leidžiantis tiksliai nustatyti vainikinių arterijų pakitimus. Šis tyrimas yra rekomenduojamas pacientams, sergantiems krūtinės angina, miokardo infarktu ar kitomis išeminės širdies ligos formomis. Procedūra atliekama vietiškai nuskausminus pacientą, įvedant ploną kateterį per šlaunies (kirkšnio sritį) arba rankos arteriją. Per kateterį suleidžiama jodo kontrasto medžiaga, kuri rentgeno spindulių pagalba leidžia matyti kraujagyslių būklę.
Širdies vainikinės arterijos aprūpina širdies raumenį krauju prisotintu deguonimi. Kai arterijose pradeda kauptis aterosklerotinės plokštelės - cholesterolio nuosėdos, jos susiaurėja ir kraujo pratekėjimas per jas sumažėja. Tai sukelia širdies raumens deguonies trūkumą, pasireišiantį krūtinės skausmu - krūtinės angina. Miokardo infarkto metu dėl trombo susidarymo arterija staiga visiškai užsikemša, o koronarinė angiografija gali tiksliai parodyti kraujagyslių būklę ir susiaurėjimų laipsnį.
Procedūros eiga
Prieš koronarografiją pacientas turi būti nevalgęs ir negėręs bent 5-6 valandas. Būtina nusiskusti plaukus kirkšnies srityje ir, jei pacientas yra alergiškas jodui ar novokainui - apie tai būtina informuoti medicinos personalą. Jei pacientas labai jaudinasi, jam gali būti skiriami raminamieji vaistai.
Atliekant tyrimą, pacientas paguldomas ant specialaus stalo, kraujagyslės punkcijos vieta - kirkšnis arba rankos dilbis - vietiškai nuskausminama. Tada į punkcijos vietą įvedamas plonas kateteris, kuris rentgeno kontrolėje stumiamas iki širdies vainikinių arterijų. Pro kateterį suleidžiama kontrastinė medžiaga, kuri matoma rentgeno ekrane, leidžianti gydytojui įvertinti arterijų būklę ir nustatyti susiaurėjimus.
Tyrimas trunka apie 30-40 minučių, naudojami skirtingi kateteriai atitinkamiems vainikinių arterijų segmentams ištirti. Pacientas tyrimo metu yra sąmoningas, mažai jaučia diskomforto, nes arterijų viduje nėra skausmo receptorių.
Taip pat skaitykite: Prieinamumas psichikos sveikatos paslaugoms
Koronarografijos rizika ir komplikacijos
Koronarografijos metu suleidžiamas heparinas, kuris apsaugo nuo kraujo krešulių susidarymo, tačiau gali padidinti kraujavimo riziką punkcijos vietoje. Nors mirtinos komplikacijos pasitaiko labai retai (0,01 %), galima pavojų sukelia gretutinės ligos.
Retos komplikacijos yra kraujagyslių pradūrimas, trombo susidarymas, aterosklerotinės plokštelės nuplėšimas ar užsikimšimas. Jei po procedūros pacientas pajaučia skausmą krūtinėje ar kitus negalavimus, reikia nedelsiant informuoti gydytojus.
Po procedūros priežiūra ir slauga
Po koronarografijos zondas ištraukiamas, o punkcijos vieta užspaustoma, kraujavimui stabdyti uždedamas smėlio maišelis, kurį reikės laikyti apie 6 valandas. Per šį laiką pacientas privalo gulti ant nugaros ir nelankstyti kojos per kirkšnį. Pagal gydytojo nurodymus gali būti leidžiama šiek tiek pasiversti ant šono, priešingos zonduotos vietos puse.
Pacientas turi vartoti daug skysčių, kad iš organizmo greičiau pasišalintų kontrastinė medžiaga. Po smėlio maišelio nuėmimo kojos lankstymas ir aktyvumas vis dar turi būti ribojamas kelias dienas iki visiško gijimo.
Jeigu punkcijos vietoje jaučiate šilumos pojūtį, drėgmę ar kraujavimą, būtina skubiai kreiptis į medicinos personalą, nes gali būti pavojus prarasti didelį kiekį kraujo.
Taip pat skaitykite: Slaugytojų svarba prevencijoje
Tolesnis gydymas priklausomai nuo tyrimo rezultatų
Koronarografijos metu nustatyti pažeidimai nulemia tolimesnę gydymo taktiką. Gydymas gali būti medikamentinis: vaistai, mažinantys širdies apkrovą, plečiantys kraujagysles, praskiedžiantys kraują ir mažinantys kraujo spaudimą. Profilaktiškai važiuojantiems aspirinas yra būtinas kasdien.
Jeigu susiaurėjimai ryškūs (daugiau nei 50 % spindžio užsikimšimas), gali būti taikoma intervencinė procedūra - perkutaninė koronarinė angioplastika (PTVA). Jos metu susiaurėjusioje arterijos vietoje įvedamas balionėlis, kuris išplečia kraujagyslę, o po to dažnai įstatomas stentas - metalinis karkasas, kuris palaiko arteriją atidarytą.
Sunkiems atvejams, kai yra daug pažeidimų ar negalima atlikti angioplastikos, atliekama širdies operacija - aortos-vainikinių arterijų jungčių operacija (šuntavimas). Operacijos esmė - į koronarinę arteriją nukreipiama sveika vena arba arterija iš kitos kūno vietos, apeinant susiaurėjusią ar užsikimšusią vietą.
Rekomendacijos pacientams po koronarografijos
- Laikytis gulimos padėties ir vengti kojos lankstymo pirmąsias 6 valandas po procedūros;
- Gerti pakankamai skysčių, kad būtų išvalyta kontrastinė medžiaga;
- Stebėti punkcijos vietą dėl kraujavimo požymių;
- Laikytis paskirto gydymo režimo, reguliariai vartoti vaistus;
- Vengti fizinio krūvio ir nekelti sunkių svorių kelias dienas;
- Būtinai lankytis pas kardiologą gydytojo nurodytais intervalais po tyrimo (3, 6 ir 12 mėnesių), atlikti krūvio mėginius;
- Prižiūrėti kraujospūdį ir reguliuoti kūno svorį;
- Mesti rūkyti ir laikytis sveikos gyvensenos principų.
Sveikos gyvensenos svarba po koronarografijos
Siekiant sumažinti koronarinės širdies ligos progresavimą, svarbu atsisakyti žalingų įpročių, tokių kaip rūkymas, ir laikytis mitybos režimo, sumažinant gyvulinių riebalų kiekį. Valgykite daugiau daržovių, vaisių, grūdų, žuvies ir liesos mėsos. Reguliari mankšta padeda sumažinti cholesterolio kiekį, kraujospūdį ir palaikyti normalų kūno svorį.
Kraujo spaudimą būtina reguliariai tikrinti teisingai: sėdint, ramybės būsenoje, tinkamai uždėta manžete ant žasto, o matavimą geriausia atlikti prižiūrint specialistui pradedant.
Taip pat skaitykite: Slaugytojo vaidmuo psichikos sveikatoje
Apie emocinį pasiruošimą procedūrai
Koronarografija daugeliui pacientų sukelia nerimą. Pacientams rekomenduojama prieš procedūrą pasidomėti jos eiga ir galimomis komplikacijomis. Jei pasireiškia didelis jaudulys, skiriami raminamieji vaistai. Procedūros metu ligonis nejaučia skausmo dėl veiksmingo vietinio nuskausminimo, o bendroji nejautra nebūtina ir nepritaikoma, nes svarbu, kad būtų galima kalbėtis su pacientu ir stebėti jo būklę.
Koronarinė angiografija | NEJM
| Procedūros etapas | Paciento veiksmai / priežiūra | Medicininės rekomendacijos |
|---|---|---|
| Prieš procedūrą | Nevalgyti ir negerti 5-6 valandas, nusiskusti kirkšnį, informuoti apie alergijas, atvykti į ligoninę | Įvertinti paciento būklę, skirti raminamuosius jeigu reikia |
| Atliekant koronarografiją | Būti ramus, sąmoningas, informuoti apie savijautą | Vietinis nuskausminimas, rentgeno kontrolė, kontrastinės medžiagos suleisti |
| Po procedūros (pirmos 6 val.) | Gulti ant nugaros, nevartoti kojos per kirkšnį, mažai judėti | Kraujavimo stabdymas, punkcijos vietos spaudimas su smėlio maišeliu |
| Po 6 valandų | Galima švelniai pasiversti į priešingą pusę, toliau vengti kojos lankstymo | Stebėti punkcijos vietą, gerti daugiau skysčių |
| Ilgesnis laikotarpis (kelias dienas) | Vengti didelio fizinio krūvio, laikytis vaistų režimo, reguliariai lankytis pas kardiologą | Reguliuoti cholesterolio kiekį, kraujospūdį, užsiimti sveika gyvensena |
tags: #pacientu #prieziura #ir #slauga #po #koronorografijos