NVO Programa Lietuvoje, vykdoma Lietuvoje, finansuojama EEE finansinio mechanizmo, yra tematiškai susikoncentravusi į žmogaus teises ir nukreipta į nevyriausybinių organizacijų gebėjimų vystymą. NVO Programa Lietuvoje veikia aplinkoje, kurioje įstatymų priėmimas nebūtinai išreiškia valstybės įsipareigojimą pilnai jį įgyvendinti; socialinė ir politinė nuostata, nukreipta į žmogaus teisėmis pagrįstas reformas, svyruoja nuo nepasitikėjimo iki atviro priešiškumo. Todėl visiškai nestebina situacija, kuomet po pastarosios periodinės ataskaitos Lietuvoje 2012 metų liepos mėnesį, JT Žmogaus teisių komitetas ragino Vyriausybę „mažinti akivaizdžiai matomą atotrūkį tarp įstatyminės bazės ir socialinės realybės”.
Pažeidžiamų grupių paramos sritis apima gerovės ir bazinių socialinių paslaugų teikimą pažeidžiamoms grupėms, kai tokios paslaugos be paramos nėra teikiamos ar nėra pakankamai teikiamos valstybės institucijų; taip pat stiprinimą naryste pagrįstų NVO, atstovaujančių pažeidžiamas grupes. NVO Programos Lietuvoje horizontalūs interesai, susisiejantys su atitinkamais pasiekimais, prižiūrimi maksimaliu mastu. Poveikis Nr. Poveikis Nr. Poveikis Nr. Aptarti pasiekimai atspindi Lietuvos NVO sektoriaus atsaką į kylančius neatidėliotinus poreikius, išreikštus Programos pasiūlyme - supratimo, žinių ir gebėjimų vystymą kaip per atstovavimą daryti įtaką politikos formavimo procese ir NVO bei viso nevyriausybinio sektoriaus kompetencijų kėlimą, finansinio tvarumo gerinimą.
Svarbiausios kryptys ir pasiekimai
Į šias problemas buvo atkreiptas ypatingas dėmesys projektuose, kurie buvo paremti pirmojo kvietimo paraiškoms teikti laikotarpiu. Vilniaus arkivyskupijos Caritas kartu su partneriais siekia kompleksinės pagalbos socialinėms paslaugoms teikti ir skatinti visuomenės solidarumą. Kompleksinės pagalbos soc. visuomeninių organizacijų veikla Lietuvoje turi daugiametes tradicijas: 1918 m. Lietuvoje buvo užregistruota skautų organizacija, 1924 m. Lietuvos vaiko draugija ir daugybė kitų organizacijų. Daugelio seniausių visuomeninių organizacijų tikslai buvo švietimo ir ugdymo veikla, kultūros, tautinio atgimimo skatinimas, socialinė globa ir parama.
Nevyriausybinės organizacijos yra arčiau žmonių, palaiko stiprų ryšį su vietos bendruomenėmis, todėl gerai žino jos problemas. NVO tai savotiškas indikatorius, kuris pirmiausiai sureaguoja į visuomenėje vykstančius pasikeitimus ir aštrėjančias problemas. Nevyriausybinės organizacijos įneša indėlį didinant visuomenės sąmoningumą, formuojant socialinių paslaugų tinklą, palaikant politikos skaidrumą. Pastaraisiais metais stiprėjančios NVO bendradarbiaudamos su valdžios institucijomis iš pastarosios perima tam tikrų sričių (kultūros, sporto, socialinės apsaugos, švietimo, prevencinės veiklos ir kt.) paslaugas.
Savarankiškų ir tarnybinį vaidmenį prisiimančių NVO tipai
Savitarpio pagalbos organizacijos - dažniausiai formuojamos grupių asmenų su bendrais interesais ar poreikiais. Siekdamos šių tikslų, organizacijos plečia savitarpio pagalbą, paramą, informacijos pasikeitimo galimybę. Interesus atstovaujančios ir aktyviai dalyvaujančios visuomeniniuose reikaluose organizacijos. Viešąsias paslaugas teikiančios organizacijos - savo nariams ar klientams teikia socialinės rūpybos, sveikatos apsaugos, mokymų, informavimo ir konsultavimo paslaugas. Viena iš tokių viešąsias paslaugas teikiančių organizacijų yra Kauno apskrities moterų krizių centras (KAMKC).
Taip pat skaitykite: Pagalba Rokiškio rajono gyventojams
KAMKC veikia nuo 1999 m. ir siekia suteikti pagalbą krizę išgyvenančioms šeimoms, vykdyti prevencinę veiklą, ugdyti šeimos vertybių sampratą. Nuo 2012 m. KAMKC teikia specializuotos pagalbos centro paslaugas asmenims patyrusiems smurtą artimoje aplinkoje. Už nuoširdią ir profesionalią pagalbą kolektyvas gavo daugybę padėkų iš klientų bei aukštų įvertinimų iš įvairių organizacijų. Per 17 veiklos metų centras įgyvendino apie 120 projektų, finansuojamų iš LR socialinės apsaugos ir darbo, švietimo ir mokslo ministerijų, Europos Socialinio fondo, Šiaurės šalių ministrų tarybos lėšų.
Apžvalga apie senas ir naujas organizacijų formas
Pastaraisiais metais NVO vaidmuo Lietuvoje stiprėjo, kai jos pradėjo daugiau bendradarbiauti su valdžios institucijomis ir imti įgyvendinti dalį paslaugų. NVO veikla atspindi augančią visuomenės sąmoningumą, padeda formuoti socialinių paslaugų tinklą ir didina politinį skaidrumą. Tarp istorinių tradicijų galima paminėti 1918 m. skautų organizaciją ir 1924 m. Lietuvos vaiko draugiją, kurios iliustruoja ilgas tradicijas švietimo, kultūros ir socialinio užtikrinimo srityse. Nevyriausybinių organizacijų įkūrimas įvyko 1991 m., po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo, ir vėliau buvo priimtas pirmasis Visuomeninių organizacijų įstatymas, kuriuo vadovaujantis kūrėsi nevyriausybinės organizacijos. NVO bruožas - įsteigimas ne valdžios iniciatyva, žmonės į organizacijas buriasi savanoriškai. Nūdienos tikslai labai įvairūs: propaguoti kultūros vertybes, ugdyti, gerinti vietos bendruomenės sąlygas, teikti socialinę pagalbą ir t. t.
Veiklos įvertinimas ir ateities perspektyvos
NVO sektorius Lietuvoje yra svarbus partneris valstybei, kuris ne tik teikia paslaugas, bet ir skatina visuomeninį politinį dalyvavimą, skaidrumą bei atsakomybę. Dėl nuolatinio dialogo su valdžios institucijomis, NVO gali lydėti pasikeitimus administraciniuose ir socialiniuose procesuose, atstovauti pažeidžiamas grupes, o taip pat stiprinti finansinį tvarumą per įvairias finansavimo programas. Įtraukusios NVO programos padeda užtikrinti, kad žmogaus teisės pagrindu teikiamos paslaugos būtų prieinamos visoms pažeidžiamoms grupėms ir kad narystė bei atstovavimas sektoriuje stiprėtų.
Vilniaus archikatedros Caritas ir kitos organizacijos toliau tęsia veiklą, kuria partnerystes, siekia finansavimo iš ES ir nacionalinių šaltinių bei plėtoja inovatyvius paslaugų modelius, kurie gali būti pritaikyti regionuose. Tokios iniciatyvos padeda kurti išsamesnį modelį, kuriame vietos bendruomenės gali būti aktyviosios partnerės teikiant pagalbą pažeidžiamoms grupėms ir skatinant socialinę įtrauktį.
| Organizacija | Metai įkūrimo | Specializacija | Pagrindinės finansavimo šaltinis |
|---|---|---|---|
| Kauno apskrities moterų krizių centras (KAMKC) | 1999 | Savitarpio pagalbos centras; smurtas artimoje aplinkoje | LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija; Švietimo ir mokslo ministerija; ES fondai; Šiaurės šalių ministrų taryba |
| Vilniaus Caritas | 1918 (istorija) | Humanitarinė ir socialinė pagalba | Charity/Donor funds |
Šios kultūrinės ir socialinės tradicijos liudija, kad NVO Lietuvos socialinės pagalbos sistemos plėtrai yra būtinos, o jų gebėjimų plėtra yra kritinė atliekant judėjimus į žmogaus teisių pagrindu teikiamas paslaugas. Ateities tikslai apima viso nevyriausybinio sektoriaus kompetencijų kėlimą, finansinio tvarumo užtikrinimą, politinės įtakos didinimą ir visuomenės įtraukties stiprinimą.
Taip pat skaitykite: Reabilitacija Lietuvoje
Taip pat skaitykite: Susipažinkite su neįgaliųjų organizacijų veikla
tags: #nevyriausybines #organizacijos #teikiancios #socialine #parama