Psichologinis smurtas - nematoma, tačiau didelė ir reali grėsmė, ypač kai jis taikomas prieš vaiką, - sako Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto skyriaus psichologė Eglė Belanoškienė. Psichologinis smurtas nepalieka mėlynių ar nubrozdinimų, tačiau ilgam sužeidžia vaiko širdį, sutrikdo jo raidą.
Vaikai ne visada geba įvardinti, jog patiria psichologinį smurtą, tačiau jie skundžiasi įvairiomis iš tėvų girdimomis žeminančiomis replikomis, kandžiomis pastabomis, ignoravimu, žeminimu bendraamžių akyse, kaltinimu ir panašiai.
Kas yra psichologinis smurtas prieš vaikus?
Psichologiniu smurtu vadinama tokia smurto rūšis, kai smurtautojas tyčia kitą asmenį menkina, skaudina, žemina ar susidoroti bando naudodamas grasinimą, gėdinimą, išjuoką, atstūmimą, ignoravimą, žodinį užgauliojimą, bauginimą, anonimines žinutes.
Psichologinio smurto pasitaiko ir iš pažiūros pavyzdingose šeimose, kai tėvai, norėdami iš vaikų sulaukti paklusnumo ar geriausių rezultatų moksluose ir sporte, juos pravardžiuoja, gąsdina, nuolat lygina su kitais, menkina pasiekimus.
Dažnai toks smurtas perima paties smurtautojo patirtis - jei suaugę elgiasi smurtaujantys jų tėvai ar jų darbe taikoma griežta ir kritiška retorika, jie gali tęsti tai bendraudami su savo vaikais.
Taip pat skaitykite: Juozo Sauliaus biografija
Psichologinio smurto pasekmės vaikams
Vaikai, patyrę psichologinį smurtą, gali pradėti maištauti, prastai mokytis, praleidinėti pamokas, įsivelti į konfliktus, muštynes, bėgti iš namų arba užsisklęsti savyje, pradėti žalotis.
Psichologinį smurtą patyrusių vaikų meilės, dėmesio ir emocinio saugumo poreikiai lieka nepatenkinti, todėl smurtas daro didelę žalą vaiko savivertei, santykiams su aplinkiniais, gebėjimui siekti tikslų.
Laiku negavę tinkamos pagalbos, vaikai visą neigiamų patirčių bagažą įsineša į savo gyvenimą, įskaitant santykius su aplinkiniais ar ateities šeimos kūrimą.
Dažniausi psichologinio smurto atvejai šeimoje
- Ignoravimas ir netinkamos auklėjimo priemonės. Tėvai kartais ignoruoja vaiko realias galimybes ir permeta atsakomybę vaikams už šeimos problemas.
- Vaikų žeminimas dėl specialiųjų poreikių ar fizinės išvaizdos. Pavyzdžiui, apkūniems vaikams tėvai žemina juos pravardžiuodami, neorganizuodami sveikos mitybos ar aktyvios veiklos.
- Smurtas kaip valdžios šeimoje įrankis. Nemokėdami valdyti vaiko elgesio, tėvai kartais kerštauja, sakydami: „Tu man nereikalingas, kol manęs neklausysi.“
Kai atsiranda fizinio smurto ar seksualinės prievartos elementai, dažnai psichologinis smurtas būna kartu - jo padariniai išlieka ilgam.
Fizinio, seksualinio ir kitų smurto rūšių ryšys su psichologiniu smurtu
Fizinis smurtas - tai tyčinis fizinio skausmo sukėlimas arba pasikėsinimas tai padaryti vaikui.
Taip pat skaitykite: pensijų skaičiavimo tvarka mokytojams
Seksualinis smurtas - jaunesnio nei 16 metų asmens išnaudojimas seksualiniams savo ar kito žmogaus poreikiams tenkinti.
Nepriežiūra - būtinų fizinių, emocinių ir socialinių vaiko poreikių netenkinimas.
Jei vaikas priverstas stebėti, kaip vienas iš tėvų smurtauja prieš kitą, jis taip pat laikomas smurto auka - emocinė žala tokiose situacijose būna didelė, nes vaikas patiria baimę, nerimą, kaltę, pyktį ir bejėgiškumą.
Kaip atpažinti, kad vaikas patiria psichologinį smurtą?
Vaiko elgesys gali labai keistis: jis gali prastai mokytis, dažnai praleidinėti pamokas, būti užsisklendęs, daugiau jaudintis ar net pulti į agresiją. Gali būti ir fizinių požymių, tokių kaip mėlynės ar neramumas.
Vaikas dar gali nesuprasti, kas yra psichologinis smurtas, todėl su juo svarbu bendrauti paprasta kalba, naudojant atvirus klausimus, leidžiančius išreikšti savo jausmus, pvz.: „Ar tau patinka grįžti į namus?“ arba „Ar kas nors tave liūdina?“
Taip pat skaitykite: idėjos mokyklos bendruomenės akcijai „Mokytojas pasitinka mokinius“
Vaikus lydintiems suaugusiems ar specialistams svarbu stebėti vaiko elgesio pokyčius ir atkreipti dėmesį į nusiskundimus, o pastebėjus smurto požymius - inicijuoti pagalbą.
Psichologinė pagalba vaikams, nukentėjusiems nuo smurto
Vaiko teisių apsaugos specialistai, pastebėję psichologinio smurto atvejus, atlieka vaiko situacijos vertinimą ir sudaro pagalbos planą. Nukentėjusiam vaikui siūlomos psichologo konsultacijos, emocinio stiprinimo grupės, kurias veda psichologai - psichoterapeutai.
Artimoje aplinkoje patiriamas smurtas neigiamai veikia vaikų vystymąsi ir turi ilgalaikių pasekmių jų elgesiui.
Specialistai pabrėžia, kad vaikai negali patys pasirinkti sveikesnės aplinkos ir gyventi savarankiškai, todėl jų apsauga yra suaugusiųjų pareiga.
Teisiniai veiksmai ir vaiko apsauga nuo smurto
Psichologinis smurtas prieš vaikus yra Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme numatyta smurto rūšis.
Smurto šeimoje atvejais, kai vaikas yra liudytojas arba tiesioginė auka, vaiko teisių gynėjai turi teisę imtis teisinių veiksmų vaikui apsaugoti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo teisėja Enrika Janušonienė pažymi, kad tėvų skyrybos gali kelti pavojų vaiko psichologiniam saugumui. Jos nuomone, civilinėse bylose, kur teisminė procedūra užtrunka, turėtų būti periodiškai vertinama vaiko situacija, siekiant užtikrinti jo emocinį ir fizinį saugumą.
Teisinė sistema turi užtikrinti, kad vaikas gyventų mylinčioje, saugioje ir palaikančioje aplinkoje.
Smurto prevencija mokykloje kaip svarbi pagalbos dalis
Pastaraisiais metais vis dažniau išryškėja vaikų smurto mokykloje problema - tiek fizinio, tiek psichologinio pobūdžio. Tyrimai rodo, kad smurtas dažniausiai vyksta tuomet, kai vaikai nėra užimti ar nėra pakankamai suaugusiųjų priežiūros, pvz., pertraukų metu, koridoriuose, tualetuose, valgyklose.
Vaikų smurto formos mokykloje apima muštynes, stumdymąsi, apžaginimus, pravardžiavimą, žeminimą ir kitus psichologinio smurto elementus.
Svarbu vykdyti integruotas smurto prevencijos programas mokyklose, įtraukiant ne tik pedagogus ir administraciją, bet ir psichologus, socialinius darbuotojus, tėvus ir pačius mokinius.
Kompleksinės prevencijos ir švietimo svarba
Lietuvoje parengtos kompleksinės smurto prevencijos ir kontrolės programos, tačiau siekiant realių pokyčių reikia keisti visuomenės požiūrį į smurtą ir vaiko teisių apsaugą, o kartu šviesti tėvus ir ugdyti mokinius, kaip atpažinti ir reaguoti į smurtą.
Efektyvios prevencijos programos turi būti nuolat vykdomos mokyklose, įtraukiant visą mokyklos bendruomenę ir užtikrinant saugią aplinką vaikams.
Kaip elgtis pastebėjus smurtą?
Jeigu įtariate, kad vaikas patiria smurtą, svarbu saugiai pasikalbėti su juo ramioje aplinkoje, neleisti smurtaujantiems asmenims girdėti pokalbio, atidžiai išklausyti vaiko pasakojimą ir nesmerkti. Visada verta fiksuoti pastebėjimus ir kreiptis į vaiko teisių apsaugos institucijas, psichologus arba kitas pagalbos tarnybas.
Tyloje kentėti smurtą nėra išeitis - visada reikia ieškoti pagalbos.
Viešojo sektoriaus ir visuomenės vaidmuo
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Vilmos Augienės teigimu, nors Lietuvoje yra daug priemonių ir pasiekimų vaikų apsaugos srityje, smurto problema išlieka aktuali ir ji turi būti sprendžiama kompleksiškai.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė atkreipia dėmesį, kad psichologinis smurtas dažnai lieka nematomas ir nebaudžiamas, tad būtina stiprinti atsakomybę už šio smurto rūšies taikymą bei didinti visuomenės sąmoningumą.
Aktyvus bendradarbiavimas tarp institucijų, mokytojų, specialistų ir šeimų yra būtinas efektyviam smurto prevencijos ir pagalbos vaikams užtikrinimui.
Emocinės paramos linijos svarba
Patiriant ar matant smurtą šeimoje, svarbu žinoti, kad egzistuoja emocinės paramos linijos ir kitos pagalbos priemonės, kur galima anonimiškai ir profesionaliai gauti psichologinę pagalbą.
Tai yra pirmas žingsnis, leidžiantis atsispirti smurtui, neprarasti vilties ir kreiptis į reikiamas institucijas.
Niekuomet nereikėtų ignoruoti smurto ženklų, o veikti - čia ir dabar, kad vaiko gyvenimas būtų saugus ir laimingas.
tags: #mokytojas #smurtauja #pries #vaikus #psichologo #pagalba