Socialinis darbuotojas yra specialistas, kuris teikia pagalbą, paramą žmonėms, susiduriantiems su įvairiais gyvenimo sunkumais, siekdamas pagerinti jų gyvenimo kokybę, socialinę padėti ir integraciją į visuomenę. Socialiniai darbuotojai stengiasi užmegzti santykį su asmeniu šeima, susipažįsta su jo situacija, aplinka. Šeimai ar asmeniui stengiamasi padėti atgauti savarankiškumą, atkurti socialinius ryšius.
Socialinis darbuotojas, tai ne tik profesija, tai gyvenimo būdas. Tai didelis darbas su asmeniu, šeima, jo aplinka, jausmais, poreikiais. Socialiniai darbuotojai padeda žmonėms gauti reikalingas paslaugas, tokias kaip sveikatos priežiūra, socialinė parama, švietimas ir būstas. Dažnai veikia kaip tarpininkai tarp asmenų ir įvairių institucijų, padėdami spręsti problemas.
Ką apima darbas su šeima ir klientu
Kiekviena šeima, su kuria dirbu, yra tarsi lapas: vieni suskyla ir nukrenta, kiti išsilaiko, jei laiku suteikiame tinkamą paramą. Esu įsitikinusi, kad mano darbas yra ne tik padėti žmonėms išgyventi krizę, bet ir suteikti jiems įrankių rasti stiprybę, kuri padėtų judėti pirmyn. Darbas su šeimomis, kurios patiria socialinę riziką atvėrė man akis į daugybę socialinių problemų, kurios dažnai lieka už oficialių dokumentų ir taisyklių ribų.
Kiekviena šeima turi savo istoriją, savo skausmą, savo viltį. Atvejo vadyboje, ypač dirbant su šeimomis, įsiplieskus krizėms, suprantu, kad emocinis ryšys su klientais yra esminis sėkmingo darbo komponentas. Empatija - tai ne tik supratimas, bet ir gebėjimas jausti kitų skausmą, kartu išlikti profesionaliai atsakinga už sprendimus.
Profesijos prigimtis ir kasdienybė
Manęs dažnai klausia, kodėl pasirinkau būtent šią - socialinio darbuotojo - profesiją? Žvelgdama pašnekovui į akis jaučiuosi kaip egzamine, tik gyvenimo egzamine. Atsakau, esu tikra, kad tai - mano profesija. Kokia yra socialinio darbuotojo profesija? Sunku? - Taip. Gali būti taip sunku, kad kartais norisi viską mesti, išvykti atostogų ir užsimiršti. Bet ateina laikas ir tu pradedi ilgėtis mielų senjorų, nerimauti dėl jų sveikatos.
Taip pat skaitykite: daugiau apie Lukoševičienės socialinių išmokų skyriaus darbą
Nueini pas juos, o pats pagauni save galvojant, kad skubi vien tam, kad išsiaiškintum, ar tu gyvas, sveikas, kas nutiko vakar, kokios problemos. Kaip aš galiu padėti. Jokioje profesijoje tokio malonumo nepamatysi vien dėl to, kad atėjai. Ir šiuo metu didžiuojatės, kad įveikėte pirmąjį sunkumą - laimėjote pagyvenusių žmonių meilę ir pasitikėjimą.
Bėgdama per įvairias institucijas ir jaučiuosi lyg maratono bėgikė. Bėgame ne dėl savęs, o dėl kitų. Ir jūs, kolegos, turite klientų dešimt ir daugiau. Sunku sielai, kai ji neprilimpa, neauga kartu, nesiseka. Nedėkingas darbas? Ne! Kokia laimė, kai viskas pavyksta, ką norėjau padaryti, yra padaryta! Paaiškėjo, radau, pasiekiau! Atnešu gerų naujienų į savo globotinių namus ir girdžiu padėkos žodžius. Jie mane myli, tiki manimi, pasitiki manimi.
Iššūkiai profesijoje
Socialinis darbas yra nuolatos besikeičianti sritis, kurioje tenka balansuoti tarp teisinių normų ir žmonių poreikių. Šiuolaikiniai iššūkiai, tokie kaip socialinė atskirtis, psichologinės traumos ar ekonominiai sunkumai, reikalauja iš mūsų lankstumo, gebėjimo kurti individualius sprendimus. Per šį laiką patyriau, kad ne visos šeimos pasiekia norimų pokyčių. Kai kurios grįžta į praeities elgesio modelius, ir tai yra vienas sunkiausių momentų mano profesinėje veikloje.
Vis dėlto suvokiu, kad mano užduotis nėra teisti, o padėti tada, kai žmogus yra pasiruošęs keistis. Socialinio darbo profesijos privalumas, jos prestižas suteikia moralinį pasitenkinimą ir savo poreikio bei reikšmingumo pajautimą, kuris yra svarbus žmogaus gyvenime. Tačiau daugelio jų atlyginimas prilygsta mokamam už nekvalifikuotą darbą.
Ne visi su tuo susidoroja, ir tai taip pat rodo profesijos prestižo sumažėjimą. Trečias profesijos sunkumas - profesinis perdegimas. Bendraudamas su disfunkciniais, stresą patiriančiais, kenčiančiais žmonėmis, už kurių sveikatą ir gyvybę socialinis darbuotojas neša moralinę atsakomybę, darbuotojas dažnai atsiduria stresinėje situacijoje. Ir tik stipri asmenybė gali „įjungti“ savisaugos mechanizmą.
Taip pat skaitykite: Loretos Lukosevičienės atsakomybės socialinių išmokų srityje
Metodai ir bendruomenės reikšmė
Mano profesinėje praktikoje vis dažniau matau, kad individuali pagalba šeimai yra svarbi, bet ne mažiau svarbu yra bendruomenės įtraukimas. Čia itin svarbūs tampa įvairūs socialinio darbo metodai, tokie kaip šeimos sistemų teorija ar naratyvinė terapija, kurie padeda giliau suvokti žmonių poreikius ir individualiai pritaikyti pagalbą.
Socialinio darbo profesijos dalykai įneša realų indėlį į valstybės ir visuomenės gerovę užtikrinant esminius socialinius poreikius - socialinės apsaugos, socialinės sanglaudos, socialinės sveikatos ir gerovės, socialinio vystymosi srityse. Būtent tai yra pagrindinis pagrindas visuomenėje palaipsniui vis labiau pripažinti socialinio darbo svarbą, darbo patrauklumą socialinėje srityje ir profesijos prestižo augimo garantą.
Profesinis rengimas ir ateities perspektyvos
Nuo 2015 metų, kai baigiau Lietuvos sveikatos mokslų universiteto socialinio darbo medicinoje programą, mano profesinis kelias tapo mano gyvenimo dalimi. Pastaraisiais metais į socialines tarnybas ateina daug profesionaliai apmokytų jaunuolių, kurie moka dirbti su į keblią gyvenimo situaciją patekusiais piliečiais. Vyresnio amžiaus žmonių dalis kasmet auga, todėl socialinių paslaugų poreikis didėja. Ateityje šių paslaugų paklausa didės.
Socialinio darbo profesija reikalauja ne tik profesinių žinių ir įgūdžių, bet ir didelio empatijos, atsidavimo bei noro padėti kitiems. Socialinio darbo profesijos prestižas tam tikro skaičiaus žmonių akyse yra žemas ir dėl jos sudėtingumo, didelių fizinių ir psichinių jėgų darbo sąnaudų, poreikio nuolat susisiekti su daugelio sunkių problemų „nešėjais“ ir dažnai žmonių tragedijos. Norėdami sustiprinti savo profesijos prestižą, socialiniai darbuotojai patys turi jausti pasididžiavimą savo darbu ir jo rezultatais, ginti profesines vertybes ir profesijos veiklos pagrindus tarp kolegų kituose socialinės srities sektoriuose.
Praktinis pavyzdys ir profesionalios iniciatyvos
Džiaugiamės galėdami pranešti, kad mūsų Socialinių paslaugų centro atvejo vadybininkė Neringa Martinaitienė dalyvauja Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos rengiamame esė konkurse „Ką man reiškia būti socialiniu darbuotoju?“. Šiame konkurse dalyvauja socialiniai darbuotojai iš visos Lietuvos, kurių dalyvaujančių yra netoli 100. Neringos atsispindi jos asmeninės patirtys, vertybės ir kasdieninio darbo prasmė. Tikimės, kad jos mintys įkvėps ne tik kolegas, bet ir visus, kuriems rūpi socialinis darbas. Linkime Neringai.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
What Being a Case Manager is REALLY like (Must Watch)
Vertybės, motyvacija ir kvietimas profesijai
Socialinio darbuotojo profesija reikalauja ne tik profesinių žinių ir įgūdžių, bet ir didelio empatijos, atsidavimo bei noro padėti kitiems. Socialinio darbuotojo pareiga pirmiausia yra skatinti žinias apie socialinį darbą, reklamuoti socialines paslaugas ir formuoti teigiamą visuomenės nuomonę.
Esame tie, kurie neša viltį ir padeda žmonėms atrasti šviesesnį rytojų. Tegul ši Socialinių darbuotojų diena primena, kad mūsų darbas yra ne tik profesija, bet ir pašaukimas, kuriuo galime didžiuotis. Kiekviena Jūsų pastanga keičia žmonių gyvenimus, net jei to pokyčio ne visada matome iš karto.
tags: #lukoseviciene #kas #yra #socialinis