Socialinių verslų kūrėjai neslepia, kad neretai išgirsta įvairių klausimų, pavyzdžiui, kas jūs tokie, kuo skiriatės nuo kitų, kas tas socialinis verslas. „Kai manęs paklausia, kas yra socialinis verslas, paprastais žodžiais atsakau, kad tai verslas, kurio pagrindinis tikslas yra kurti teigiamus pokyčius mūsų visuomenei ir mus supančiai aplinkai. Iki šiol sąvoka „socialinis verslas“ buvo neapibrėžta ir paliekanti erdvės interpretacijoms.“ Visai neseniai Seimui įteisinus šią kategoriją ir pagrindinius jos kriterijus, daugiau galimybių atsivers ne tik smulkiajam ir vidutiniam verslui, bet ir visai Lietuvos ekonomikai, nė kiek neabejoja V. Bražiūnaitė. Tačiau terminas „socialinis verslas“ vis dar kelia diskusijų dėl jo ribų ir pilnavertės integracijos į platesnę ekonominę ir socialinę politiką.
Svarbiausi įstatyminiai žingsniai ir vizija
Gruodį Seimas įteisino įstatymu apibrėžtą socialinio verslo kategoriją, o ji įsigalios nuo šių metų birželio 1-osios. Pasak V. Bražiūnaitės, iki gegužės 31 d. reikia priimti kokybiškus poįstatyminius teisės aktus, o to neįmanoma padaryti atsiribojant nuo ekosistemos. LISVA iniciatyva įtrauktas dialogas jau duoda apčiuopiamų rezultatų, o Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN) siekia įtraukti socialinį verslą į platesnį ekonominės politikos kontekstą ir užtikrinti tvarumą.
„Socialinis verslas siekia spręsti socialines problemas arba patenkinti visuomenės poreikius per verslo metodus ir modelius, kurie yra tvarūs ir generuoja pajamas. Finansinė grąža socialiniame versle nėra antraeilė - ji būtina tvarumui užtikrinti, leidžia verslui plėstis ir turėti didesnį poveikį“, - teigia V. Bražiūnaitė. Ji pabrėžia, kad socialinis verslas nėra labdaros veikla, o finansiškai savarankiška iniciatyva, kuri padeda pasiekti socialinius tikslus ir įtaką visuomenei.
Socialinio verslo ekosistemos kūrimas
Ūkio ministerija aktyviai skatina skaidrią investicijų aplinką, inovacijas ir viešuosius pirkimus, kur socialiniai verslai gali įsitraukti kaip svarbūs partneriai. LISVA bendradarbiauja su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, inicijuodama projektus, kuriuose socialiniai verslai atsiskaito už jų teikiamą poveikį. „Per Inovacijų agentūros kanalus viešinamos mūsų iniciatyvos, o mes viešiname jų vykdomas iniciatyvas socialiniams verslams“, - pasakoja V. Bražiūnaitė.
Pagal įstatymo pakeitimus, socialinis verslas Lietuvoje įgis aiškią identitetą ir teisinę bazę, kuri skatins daugiau žmonių įsitraukti į šią veiklą. Pirmieji žingsniai kuriant socialinį verslą apima stiprios komandos formavimą, finansų valdymą ir partnerystes, kurios padeda didinti poveikį. Inovacijų agentūra ir Lietuvos socialinio verslo asociacija (LŚVA) teikia mentorinę pagalbą, mokymus ir tinklų kūrimą.
Taip pat skaitykite: "Sodros" įmokos žemės ūkiui
Socialiniai verslai Lietuvoje: pavyzdžiai ir kryptys
Nuo 2004 metų veikiantis restoranas „Mano Guru“ yra vienas iš žinomiausių socialinio verslo pavyzdžių Lietuvoje. Restorane vykdoma socialinė integracija asmenų, išėjusių iš įkalinimo įstaigų arba turinčių priklausomybių, kurie įgauna galimybes mokytis profesijų ir vėliau įsidarbinti. Tokie pavyzdžiai liudija, kad socialinis verslas gali būti kilnus ir ekonomiškai tvarus, o socialinis poveikis - akivaizdus. Kitos įvairovės pavyzdžiai apima „Miesto laboratoriją“, „Lobių dirbtuves“ ir „Textale“ - žiedinės mados startuolį.
Šiuo metu Lietuvos socialinio verslo ekosistemoje ryškėja aiškios kryptys: aplinkosauga ir tvarumas; socialinė įtrauktis, įskaitant pažeidžiamų grupių integraciją į darbo rinką; bei inovatyvios paslaugos kaimo ir miestų bendruomenėms. Ateities planuose - regioninis socialinio verslo skatinimas Šiaurės Lietuvoje, glaudžiai bendradarbiaujant su partneriais iš Latvijos ir Latvijos socialinio verslumo asociacijos, Žiemgalos planavimo regionu. Taip pat bus skirti dėmesio mokykloms, kur bus skatinamas socialinio verslo kultūros formavimas.
Europos Sąjungos patirtys
ES lygmeniu socialinis verslas dar tik formuojasi, tačiau įžvelgiama svarbi nauda. 2015 m. Social Enterprise UK apklausa rodo, kad Jungtinėje Karalystėje socialinio verslo vadovų moterys sudarė apie 40 proc. O Ispanijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse socialiniai verslai kuria didžiules pridėtines vertes, kartais net lyginant su didelėmis šalies pramonėmis. Tokios tendencijos skatina kurti teigiamą poveikį, didinti užimtumą ir BVP.
Europos iniciatyvos, pavyzdžiui, Socialinio verslumo veiksmų planas, finansuoja mokymus, mentorytę ir tinklų kūrimą, siekiant įtraukti daugiau žmonių į socialinį verslą. Lietuvoje tai skatina įvairias priemones, įskaitant mokesčių ir teisinių reglamentų tobulinimą, siekiant užtikrinti finansinį nepriklausomumą ir skaidrumą.
Socialinio verslo iššūkiai ir ateities galimybės
Vienas pagrindinių iššūkių Lietuvoje - aiškaus teisinio reglamentavimo trūkumas ir finansavimo kliūtys. Tačiau įteisinti socialinį verslą suteikia daugiau galimybių įtraukti pažeidžiamas grupes į darbo rinką, skatinti inovacijas ir kurti socialinį poveikį. Dar vienas svarbus faktorius - demografijos pokyčiai: mažėjantis gyventojų skaičius gali paveikti verslo aplinką, tad socialinis verslas gali tapti priemone kurti darnią ekonominę sistemą regionuose.
Taip pat skaitykite: Valstybinis socialinis draudimas
Kilo įvairių klaidingų nuomonių: socialinis verslas kartais tapatinamas su labdara ar tik aplinkosaugos sprendimais. Tačiau esminis skirtumas yra įsipareigojimas spręsti socialines problemas naudojant verslo įrankius, o ne tik teikti aukas. Socialinis verslas taiko savo veikloje skaidrumo principus ir siekia finansinės nepriklausomybės, kad galėtų plėsti socialinį poveikį ir investuoti į plėtrą.
Gyvybiškai svarbios kryptys ir rekomendacijos
Reikia tobulinti integraciją į platesnę ekonominę politiką, skatinti tvarią ekonomiką, socialinę įtrauktį ir teisingumo principus. Reikšmingas fragmentas - sukurti palankią aplinką inovacijoms, įtraukti socialinius verslus į viešųjų pirkimų procesus ir skatinti investicijas, mentorystę bei tarptautinę patirtį per stažuotes ar partnerystes su užsienio įstaigomis. Taip pat svarbu kurti aiškius kriterijus, pagal kuriuos būtų įvertinamas socialinis poveikis ir finansinis stabilumas.
Socialinio verslo gidai ir šaltiniai
LR ūkio ministerija parengė socialinio verslo gidą, o YouTube kanale „Lietuvos socialinio verslo asociacija“ galima rasti įkvėpimo ir pavyzdžių iš Lietuvos. Socialinis verslas gali būti vykdomas tiek pelno siekiančiose įmonėse, tiek nevyriausybinėse organizacijose, kurios į savo modelius pritaiko skaidrius ir tvarius verslo principus. Pagrindinė idėja - skatinti socialinį verslumą, kurį palaiko socialinė ekonomika ir socialinio pirkimo kultūra, leidžiančia vartotojams gauti dvigubą naudą - prekę ar paslaugą bei žinoti, kad prisidedama prie konkrečios socialinės problemos sprendimo.
Jei ieškote daugiau pavyzdžių, galite pasidairyti į Lietuvos socialinio verslo iniciatyvas ir jų poveikį visuomenei mūsų atitinkamuose šaltiniuose. Socialinis verslas pirmiausia yra verslas, kurio misija yra spręsti socialines ir aplinkosaugos problemas, suteikiant pirmenybę žmonėms ir planetai, o ne tik pelnui.
| Kryptis | Pavyzdžiai | Poveikis |
|---|---|---|
| Aplinkosauga ir tvarumas | Textale, perdirbimo iniciatyvos | Mažina atliekų apimtis, skatina perdirbimą |
| Socialinė įtrauktis | „Lobių dirbtuvės“, įdarbinimas žmonių su negalia | Didina įtrauktį į darbo rinką |
| Regioninis vystymas | Veiklų plėtra Šiaurės Lietuvoje | Stiprėja regionų ekonominė perspektyva |
Taip pat skaitykite: Šeimos atsakomybės
tags: #lr #ukio #ministerija #socialinis #verslas