Lietuvos muzikų rėmimo fondas (LMRF) ir „Atgaivos“ bendrija bemaž du dešimtmečius vienija neįgaliuosius ir sveikuosius, skatindami jų meninę kūrybą ir kultūrinę veiklą, padėdami atsiskleisti neįgaliųjų žmonių gabumams, sukviečiantys pabūti drauge.
Tradiciškai vykstantis renginys Filharmonijoje
Tarptautinės neįgaliųjų žmonių dienos išvakarėse penktadienį Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje vyks tradicinė šventė „Esame drauge“. Šįmet svarbiausioje sostinės koncertų scenoje tarti sveikinimo žodžius šventės dalyviams pakviesti Seimo Pirmininkė Irena Degutienė, socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas ir Lietuvos muzikų rėmimo fondo direktorė Liucija Stulgienė.
Šventėje dalyvaus Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos narės - dainininkės ir jų pedagogės. Taip pat dainuos žinomi operos solistai Sabina Martinaitytė ir Vaidas Vyšniauskas, Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos studentai - tarptautinių konkursų laureatai, gros Lietuvos valstybinis pučiamųjų instrumentų orkestras „Trimitas“.
Koncertų istorija ir reikšmė
Gyvybinga idėja: Šalies neįgaliųjų laukiamas tradicinis šventinis koncertas „Esame drauge“ nuėjo netrumpą kelią - šiemet pradėjo jau trečią dešimtmetį. LMRF direktorė Liucija Stulgienė gerai prisimena pirmąją surengtą šventę. Ji tapo gražiu 1996-ųjų - pirmą kartą Nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje paskelbtų Neįgaliųjų metų - akcentu.
Į Sporto rūmus tada suvažiavo apie 5 tūkstančius žmonių iš visos Lietuvos. Juos sveikino Lietuvos Respublikos prezidentas Algirdas Brazauskas, savo eiles skaitė Justinas Marcinkevičius. Pirmąja koncertine programa susirinkusiuosius nudžiugino valstybinis dainų ir šokių ansamblis „Lietuva“, valstybinis pučiamųjų instrumentų orkestras „Trimitas“, savo dainas neįgaliesiems dovanojo Stasys Povilaitis, Onutė Valiukevičiūtė, Virgilijus Noreika.
Taip pat skaitykite: Aušros vartų tema Lietuvos nacionalinės filharmonijos programose
L.Stulgienė džiaugiasi, kad idėja dovanoti neįgaliesiems gražiausius klasikinės muzikos kūrinius pasirodė esanti patraukli ir gyvybinga. Jau du dešimtmečius ją noriai palaiko garsūs muzikantai, žinomi atlikėjai. Neįgaliesiems yra koncertavę pasaulinį pripažinimą pelnęs Virgilijus Noreika, Eduardas Kaniava, jų mokiniai Liudas Mikalauskas, Egidijus Bavikinas, daugybė kitų dainininkų ir muzikantų.
Integracijos principas ir atlikėjų įvairovė
Šventiniame koncerte - ir profesionalai, ir žmonės su negalia. Koncertuose „Esame drauge“ pasirodo ne tik garsūs muzikai, bet ir profesionaliai muzikuojantys neįgalūs atlikėjai. Pasak L.Stulgienės, tai dar vienas įrodymas, kad LMRF ir „Atgaivos“ bendrija nuosekliai laikosi natūralios integracijos principo - visur esame drauge.
Daugelis šventinį koncertą pradeda būtent neįgalūs muzikai. Visada malonu klausytis profesionalumo aukštumų pasiekusios nereginčios dainininkės Onutės Matusevičiūtės balso, jos pėdomis sekančios Vaidos Butautaitės dainavimo, Vilniaus muzikos mokyklos „Lyra“ mokinių pasirodymo. Praėjusiais metais Filharmonijos scenoje debiutavo šios mokyklos auklėtiniai broliai Paulius ir Vytautas Lėveriai.
Kitos kultūros įstaigos ir prieinamumas
Gražiu meno vertybių pažinimo impulsu tapusį „Atgaivos“ koncertą iš Sporto rūmų perėmė ir pratęsė savo duris svetingai atvėrusios kitos kultūros įstaigos: Kongresų rūmai, Nacionalinė filharmonija. Pastarojoje įrengtas keltuvas, tad muzikos kūriniais gali mėgautis ir rateliais judantys žmonės su negalia.
Laiko išmėginimus atlaikė ir dar viena tradicija. Į sostinę atvykusius neįgaliuosius šventės organizatoriai pradžiugina kvietimu nemokamai apsilankyti sostinėje įsikūrusiuose muziejuose. Prieš 21-erius metus duris jiems atvėrė Nacionalinis muziejus, Dailės muziejus, Šiuolaikinis meno centras, dabar tautos istorija besidominčiųjų laukia LDK Valdovų rūmų ekspozicijos.
Taip pat skaitykite: Lietuvos VSD sistema
Ne tik viena pagrindinė šventė: metinė veikla ir programos
„Esame drauge“ - didžiausia, bet ne vienintelė LMRF ir „Atgaivos“ bendrijos muzikinė dovana neįgaliesiems. Jų veiklos programose daug dėmesio skiriama neįgalių žmonių meniniam ugdymui, jų dvasinės kultūros turtinimui. Pasak L.Stulgienės, kasmet surengiama per 150 koncertų, parodų, poezijos vakarų visoje Lietuvoje, pasiekiami atokiausi šalies kampeliai, juose gyvenantys žmonės su negalia.
L.Stulgienė sako, kad neįgalūs žmonės ypač laukiami programų „Alma Mater musicalis“ (Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje, šiemet neįgaliems studentams išdalyti 273 kvietimai į čia vykusius koncertus), festivalių „Sugrįžimai“, „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“ koncertuose, sakralinės muzikos valandose Vilniaus arkikatedroje bazilikoje (kiekvieno mėnesio antrąjį sekmadienį), „Mūsų miestelių“ renginiuose.
Profesionalūs muzikai lankosi globos namuose, pensionatuose, jų gyventojams dovanoja dvasinės atgaivos suteikiančius kūrinius. Pensionatų vadovai pastebi, kad po tokių koncertų šių namų gyventojai būna švelnesni, atidesni vieni kitiems, mažiau skundžiasi savo negaliomis. Taigi šiuos koncertus galima įvardyti kaip muzikos terapiją.
Renginių pavyzdžiai ir susijusios veiklos Kaune
Nepriklausomai nuo Filharmonijos šventės, Kaune vyksta gausybė renginių, kurie sudaro kultūrinį foną Valstybės atkūrimo dienos bei kitų minėjimų metu ir kurie dažnai yra prieinami neįgaliesiems: edukacinės ekskursijos vaikams „Senojo Kauno paslaptys“, „Tarpukario Kaune“, ekskursijos „Kaunas - dizaino miestas“, „Kauno modernizmo užkaboriai“, muziejų parodos ir atviros ekspozicijos Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, M. Žilinsko dailės galerijoje, Kauno paveikslų galerijoje.
Puikų koncertą neįgaliesiems šįsyk parengė Lietuvos valstybinis pučiamųjų instrumentų orkestras „Trimitas“, žinomi klasikinės muzikos atlikėjai, vokalinis ansamblis „Stano ir bendraminčiai“. Renginį remia Lietuvos kultūros taryba ir Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Taip pat skaitykite: Pensijų pasirinkimai Lietuvoje
Nemokami muziejų lankymai ir edukacijos
Į Kauno renginius įeina ir nemokamas muziejų lankymas: T. Ivanausko zoologijos muziejus, Kauno miesto muziejaus skyriai (Rotušės skyrius, Pilies skyrius, Tautinės muzikos skyrius, M. ir K. Petrauskų skyrius) kviečia lankytojus, o muziejų ekskursijos su gidais pasakoja apie miesto ir šalies istoriją.
Renginių tęstinumas ir tarptautinis kontekstas
1992 m. Jungtinės Tautos paskelbė gruodžio 3-iąją Tarptautine neįgaliųjų žmonių diena, siekdamos atkreipti dėmesį į įvairiopą pagalbą neįgaliesiems, susiduriantiems su didelėmis fizinėmis ir psichologinėmis kliūtimis aktyviai ir visavertiškai gyventi. Dar 1983 m. pasaulyje buvo pradėta supažindinti plačiąją visuomenę su neįgaliųjų žmonių problemomis ir kovoti už tai, kad tokiems žmonėms būtų suteiktos vienodos teisės, sudarytos sąlygos pritapti visuomenėje.
Lietuvoje vykdoma Nacionalinė žmonių su negalia socialinės integracijos 2003-2012 metų programa, kurioje apibrėžiamos tokios sritys, kaip reabilitacija ir socialinės paslaugos, aplinkos prieinamumas, ugdymas ir užimtumas bei visuomenės švietimas.
Kodėl tokie renginiai svarbūs?
- Skatina neįgaliųjų integraciją į kultūrinį gyvenimą ir visuomenę.
- Atveria galimybes meniniam saviraiškos tobulėjimui ir publikai išgirsti įvairius atlikėjus, įskaitant neįgaliuosius.
- Motyvuoja kultūros įstaigas rūpintis prieinamumu (pvz., keltuvai, specialios paslaugos).
- Veikia kaip muzikos terapija globos namų gyventojams ir mažina socialinę atskirtį.
Praktinė informacija lankytojams
Filharmonijos šventė ir susiję renginiai dažnai remiami valstybinių ir nevyriausybinių organizacijų, renginių metu skiriama dėmesio prieinamumui bei nemokamam muziejų lankymui neįgaliesiems. Renginių organizatoriai skelbia išankstines registracijas į edukacines veiklas ir ekskursijas, o didžiojo formato renginiuose dažnai pateikiama informacija apie specialius įėjimus ir keltuvus.
| Renginio tipas | Pavyzdys | Pastaba |
|---|---|---|
| Šventinis koncertas | „Esame drauge“ Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje | Integruoja neįgaliuosius atlikėjus ir profesionalus |
| Muziejų lankymas | Nacionalinis muziejus, Dailės muziejus, M. K. Čiurlionio dailės muziejus | Daugelis eksponatų prieinami neįgaliesiems; nemokami lankytojams |
| Edukacijos vaikams | Edukacinės ekskursijos „Senojo Kauno paslaptys“, „Tarpukario Kaune“ | Rekomenduojama 7-14 m. vaikams; registracija |
Kaip prisidėti ir dalyvauti
Norintys dalyvauti renginiuose ar padėti jų organizavime gali sekti LMRF ir „Atgaivos“ bendrijos skelbimus, registruotis į edukacijas ir pasinaudoti nemokamais kvietimais į parodas bei koncertus. Renginiai remiami Lietuvos kultūros tarybos bei Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyvomis, todėl verta stebėti šių institucijų informaciją apie prieinamumo naujienas ir paramą.
Per metus surengiama apie porą šimtų renginių neįgaliesiems daugelyje šalies savivaldybių, globos įstaigose, kuriuose per metus dalyvauja tūkstančiai neįgaliųjų suaugusiųjų ir keli šimtai įvairią negalią turinčių vaikų.
tags: #lietuvos #filharmonija #neigaliuju #dienai