Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama rizikos grupės vaikų psichikos sveikatos, vidinės darnos, socialinių įgūdžių problemoms. R. Malinauskas, V. Malinauskienė, A. Dumčienė, Š. Šniras (2008) teigė, kad rizikos grupės vaikų esminiai socialiniai įgūdžiai riboti, jie dažniau įvaldę socialiai nepriimtino elgesio įgūdžius. Socialinių įgūdžių išmokstama stebint teigiamą pavyzdį, taip pat bendraujant su kitais žmonėmis ir mokantis iš suaugusiųjų; sekant tinkamu šeimos narių pavyzdžiu, vaikas labiau linkęs laikytis elgesio taisyklių ir normų, užmezga ilgalaikius santykius, priima kritiką ir išrekšti savo jausmus priimtinomis formomis.
Pasak Andrašiūnienės M. (2007), socialiniai įgūdžiai yra gebėjimas dirbti su kitais žmonėmis siekiant socialinių tikslų; iki šiol nėra vienos bendros socialinių įgūdžių klasifikacijos sistemos, todėl literatūroje randame įvairių grupavimų. Raudeliūnaitė R. (2007) siūlo grupuoti socialinius įgūdžius pagal socialines sąveikas - intrapersonalinius (santykis su savimi), interpersonalinius (santykis su kitais) ir veiklos bei bendravimo įgūdžius. Anot Šniro, Malinausko (2006) - sutelkime dėmesį į savikontrolės įgūdžius, kurie yra intrapersonalinių įgūdžių dalis. Savikontrolė jungia vidinę pusiausvyrą ir gebėjimą konstruktyviai bendrauti su kitais, spręsti kylančias problemas.
Savikontrolės įgūdžiai ne tik padeda išlaikyti vidinę pusiausvyrą, bet ir prisideda prie teigiamos socialinės sąveikos. Svarbiausios savikontrolės komponentės laikytinos savitvarda ir savidrausmė. Savikontrolės terminui taikomi įvairūs pavadinimai: savireguliacija, savęs valdymas, elgesio ir socialinė kontrolė. Šių įgūdžių gausa nulemia socialinių sąveikų įvairovę. Kai kuriose literatūrose apibrėžiama, kad savikontrolė lydi žmogų visą gyvenimą ir pereina per etapus - numatymo fazė, atlikimo fazė ir refleksijos fazė. Taip pat pabrėžiama, kad savireguliacijos įgūdžiai formuojasi kartu su kognityviniais gebėjimais ir socializacijos patirtimi (Bandura, 1986; Zimmerman, 2000).
Socialiniai įgūdžiai - platus gebėjimų rinkinys, leidžiantis vaikui tinkamai sąveikauti su kitais žmonėmis, kurti ir palaikyti tarpusavio santykius. Jie apima verbalinius ir neverbalinius aspektus, juos lavina nuolatinė tėvų, mokytojų ir bendraamžių sąveika. Ankstyvas socialinių įgūdžių lavinimas yra svarbus, nes jis pagerina vaiko emocinę gerovę, mokymosi rezultatus ir padeda lengviau integruotis į visuomenę. Emocinis intelektas - EQ - yra neatskiriama socialinių įgūdžių dalis, kurios stiprybė dažnai lemia sėkmę gyvenime daug stipriau nei tik kognityviniai IQ rodikliai.
Svarbu paminėti, kad ankstyvas socialinių įgūdžių ugdymas prasideda jau vaikystėje. Vaikų socialinę kompetenciją ir emocinę raidą įtakoja šeima, ugdymo įstaigos ir bendruomenė. Socialinė kompetencija apima gebėjimą atitikti visuomenės reikalavimus, įtraukti emocinį, pažintinį ir socialinį aspektus, siekti bendrų tikslų, kurti tarpusavio ryšius, spręsti konfliktus, dalyvauti bendruomenės gyvenime ir skatinti sveiką gyvenseną.
Taip pat skaitykite: Sodros įmokų ypatumai pensininkams
Sąsajos tarp emocinės, socialinės ir kognityvinės raidos
Emocinis intelektas - tai gebėjimas jausti, suprasti, valdyti emocijas bei spręsti socialinius iššūkius. Tyrimai rodo, kad EQ ir socialiniai įgūdžiai yra glaudžiai susiję su mokymosi sėkme: geriau besimokantys paaugliai jaučiasi laimingesni, geriau prisitaiko prie pokyčių, turi stipresnius tarpasmeninius ryšius. Nors IQ ir EQ koreliuoja, jie nėra tiesiogiai priežastiniai veiksniai vienas kitam. Aukštas IQ nesuteikia automatiškai socialinių įgūdžių, o geri EQ gebėjimai gali padėti pasiekti profesinę sėkmę net jei IQ yra vidutinis.
Kaip ugdyti socialinius įgūdžius?
Socialinių įgūdžių ugdymas yra procesas, kurio esmė - nuoseklumas, kantrybė ir sisteminis požiūris. Svarbu sukurti saugią ir įtraukią mokymosi aplinką, kurioje aiškiai išsakyti lūkesčiai ir bendrosios taisyklės. Mokytojas turi rinktis į mokymo procesą įtraukius metodus, atsižvelgti į įvairių mokinių skirtingus mokymosi stilius ir tempą. Socialinio ir emocingo ugdymo programos turi būti įgyvendinamos NUOSEKLIAI (NAKA principas): mokiniai turi jausti matomą progresą, dalyvauti, būti įsitraukę į veiklas ir turėti aiškius tikslus.
Kiekvienose pamokose rekomenduojama naudoti įtraukius metodus, o mokiniai turi ugdyti įgūdžius bent kartą per savaitę. Tyrimai rodo didžiausią naudą iš tyrimais grįstų, nuoseklių socialinio ir emocinio ugdymo programų. Taip pat svarbu pasitelkti įvairias priemones - nuo vaidmenų žaidimų ir emocijų kortelių iki diskusijų ir knygų apie jausmus. Ramiosios zonos su pagalvėmis ir antistresiniais žaislais padeda vaikams surasti ramiausius taškus ir išveikti emocijas.
Vaikai įgyja įgūdžių iš darbinių sąlygų: konfliktų sprendimas, empatija, streso įveikimas, gebėjimas reikšti jausmus ir tarpasmeniniai gebėjimai. Pedagogai moko vaikus naudoti AŠ kalbą, aktyviai klausti ir išklausyti, skatinti kompromisų paiešką. Mažiausiesiems vaikams mokoma stabdyti netinkamą elgesį ir pradėti pokalbius su žodžiais STOP. Tėvų įsitraukimas yra būtinas, nes šeima yra pirmoji socialinės kompetencijos mokykla.
Specialistai pabrėžia, kad konfliktų sprendimas ankstyvojoje vaikystėje turi ilgalaikį poveikį. Vaikai, kurie išmoko konstruktyviai spręsti konfliktus, formuoja tvaresnius santykius, labiau įsitraukia į mokyklinę bendruomenę ir mažiau patiria socialinių problemų.
Taip pat skaitykite: Tinkamiausias neįgaliojo vežimėlio tipas
Tėvų ir įstaigų vaidmuo
Tėvai ir darželiai turi būti vieninga bendruomenė: nuosekliai bendrauti su vaiku, rodyti teigiamą pavyzdį, skatinti empatiją ir humoro pojūtį, skatinti vaiką dalintis ir padėti draugui. Vaiko pasitikėjimo savimi stiprinimas: gebėjimas išreikšti savo poreikius ir jausmus, bei gebėjimas užmegzti ir išlaikyti draugystes. Susitikimai su bendraamžiais, būreliai ir sporto užsiėmimai suteikia galimybių natūraliai išmokti bendravimo subtilybių.
Gyvenimo įgūdžiai, kaip socialiniai įgūdžiai, ugdomi ne tik per pamokas, bet ir per kasdienes situacijas. Ankstyvas įsitraukimas, tėvų mokymai ir nuosekliai vykdomos programos didina vaikų socialinę ir emocinę kompetenciją bei jų mokymosi sėkmę. Lietuvos švietimo kontekste teigiama, kad socialinių įgūdžių ugdymas turi būti integruotas į visą ugdymo procesą, o vadovavimo sistemos turėtų skatinti NAKA principo taikymą pamokose.
Taip pat svarbu pažymėti, kad socialiniai įgūdžiai yra būtini visose gyvenimo srityse - nuo šeimos gyvenimo iki darbo ir pilietinės veiklos. Socialinių įgūdžių ugdymas prasideda nuo ankstyvosios vaikystės ir tęsiama per visą mokyklinį laikotarpį įtraukiant įvairias ugdymo formas ir metodikas. Tyrimai rodo, kad sociokultūriniai veiksniai, emocinis įvairovė ir bendradarbiavimas skatina vaikų pažinimo gebėjimus bei socialinę adaptaciją.
Specializuoti metodai vaikų socialinių įgūdžių ugdymui
Autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams taikomi įrodymais pagrįsti metodai, tokie kaip videomodelingas, socialinių istorijų panaudojimas, ABA principų taikymas, kognityvinė elgesio terapija (KET), savistabos mokymas ir veikla pagrįstos programos. Tėvų įtraukimas į mokymo programas ir tarpininkavimas tarp bendraamžių dažnai padeda pasiekti dar geresnių rezultatų. Ankstyva intervencija ir specialios mokymo programos yra itin svarbios siekiant pagerinti įgūdžių įgijimą ir prisitaikymą prie aplinkos.
Taikomos praktikos pavyzdžiai: žaidybinės veiklos ir vaidmenų žaidimai, emocijų kortelės, ramiosios zonos, konfliktų sprendimo praktikos, „AŠ kalba“ skatinimas. Taip pat svarbu kurti tėvų įgūdžių mokymus, kurie leis efektyviau palaikyti vaikų socialinį ir emocinį augimą namuose ir už jo ribų.
Taip pat skaitykite: Slaugos programos tikslai
Įvertinimas ir tęstinumas
Kiekviena ugdymo pakopa turi aiškius pasiekimų lygmenis ir kontrolines nuostatas. Programos turinys orientuotas į keturias pagrindines sritis: savęs pažinimą ir tobulėjimą, tarpusavio santykių kūrimą ir bendradarbiavimą, atsakingą elgesį ir pasekmių įvertinimą, bei asmens, bendruomenės gerovės kūrimą ir sveikatos apsaugą. Įgyvendinant šią programą, svarbu užtikrinti nuoseklų ir sisteminį įgyvendinimą visoje bendruomenėje - mokinių, mokytojų, tėvų, administracijos ir pagalbos specialistų tarpe.
Šeimos ir švietimo specialistai turi bendradarbiauti, kurti sąlygas vaikui būti matomam, išreikšti savo nuomonę ir jausmus, patirti sėkmę bei pasitikėjimą savimi. Tokiu būdu socialiniai įgūdžiai transformuojasi į įgūdžių visumą, kuri paremia vaiko psichinę sveikatą, mokymosi našumą ir gebėjimą prisitaikyti visuomenėje.
Baigiant, svarbu pabrėžti: ankstyvas socialinių įgūdžių ugdymas, nuoseklus tėvų ir mokytojų įsitraukimas bei integruotos bendruomenės parama sukuria palankią aplinką, kurioje vaikai mokosi bendrauti, dalintis, spręsti konfliktus ir kurti pagarbius ryšius su savo aplinka. Socialinių įgūdžių lavinimas - investicija į vaiko ateitį, kuriai įvertinti reikalingas ne tik žinių lygis, bet ir gebėjimai išlaikyti savo emocijas bei bendradarbiauti su kitais.
Socialinių įgūdžių apibendrinimas
Socialiniai įgūdžiai - tai gebėjimų visuma, leidžianti užmegzti ryšius su kitais žmonėmis pagal socialines normas. Jie apima intrapersonalinius bei interpersonalinius įgūdžius, komunikaciją (verbalinę ir neverbalinę), konfliktų sprendimą, empatiją ir bendradarbiavimą. Ankstyvas lavinimas, teigiamas pavyzdys šeimoje ir nuoseklus darbas su mokykla bei bendruomene sukuria saugią aplinką vaikams plėsti socialinę sąveiką ir pasiekti sėkmingą ateitį.
tags: #kokie #vaiku #socialiniai #igudziai