Pensija Lietuvoje suteikia finansinę paramą pasiekus pensinį amžių. Dirbdami mokate socialinio draudimo įmokas, o sulaukę pensinio amžiaus, gaunate pensiją, kuri padeda išlaikyti gyvenimo lygį ir užtikrinti finansinį saugumą.
Kas sudaro senatvės pensiją ir kas turi teisę ją gauti
Senatvės pensiją Lietuvoje sudaro kelios dalys: Bazinė pensija, Papildoma (individualioji) pensijos dalis, Antros pakopos (kaupiamoji) pensija, Trečios pakopos pensija (savanoriškas kaupimas) ir Pensijų priemokos. Bazinė pensija: Tai valstybės nustatytas fiksuotas dydis, naudojamas apskaičiuojant įvairias socialinio draudimo pensijas, tokių kaip senatvės, netekto darbingumo, našlių ir našlaičių pensijos. Individualioji pensijos dalis priklauso nuo asmens uždarbio atlyginimo dydžio ir mokėtų įmokų. Antros pakopos (kaupiamoji) pensija kaupiama privačiuose pensijų fonduose. Trečios pakopos pensija (savanoriškas kaupimas) kaupiamas savanoriškai ir jos dydis priklauso nuo pačių asmenų mokamų įmokų dydžio ir investavimo rezultatų. Pensijų priemokos: Gaunantiems pačias mažiausias pensijas automatiškai skiriamos ir mokamos pensijų priemokos.
Norėdami gauti pensiją Lietuvoje, turite atitikti nustatytus reikalavimus. Senatvės pensiją gali gauti asmenys, kai jie yra sukakę nustatytą senatvės pensijos amžių ir turi minimalų 15 metų socialinio pensijų draudimo stažą. Teisę gauti pensiją, kuri apskaičiuojama pagal bazinę pensiją, turi asmenys, atitinkantys šias sąlygas: sulaukę pensinio amžiaus ir turintys būtinąjį socialinio draudimo stažą. Turint trumpesnį stažą, pensija proporcingai mažinama.
Mažiausia pensija, priemokos ir šalpos senatvės pensija
Lietuvoje nėra nustatyta minimali pensija taip, kaip, pavyzdžiui, minimalioji mėnesinė alga. Tačiau gaunantiems pačias mažiausias pensijas gali būti mokamos pensijų priemokos. Pagal įstatyme numatytą formulę jų suma susieta su minimalių vartojimo poreikių dydžiu (MVPD), kuris 2025 m. yra 450 eurų. Sukaupus būtiną stažą, bet gaunant mažesnę pensiją už MVPD, mokama priemoka iki jo. Pvz., jei pensija su būtinu stažu yra 430 eurų, tai prie jos pridedama 20 eurų, kad suma būtų 450 eurų (1 MVPD).
Sukaupus tik minimalų 15 m. stažą, mažiausia pensija neturėtų būti mažesnė už bazinę pensiją, kuri 2025 m. yra 298,45 euro. Tačiau prie šios sumos būtų pridėta 66,68 euro dydžio priemoka, tad žmogui bendrai būtų išmokama 365,13 euro. Jei žmogus nesukaupė net minimalaus stažo, tada jam gali būti mokama šalpos senatvės pensija, kuri 2025 m. yra 248 eurai.
Taip pat skaitykite: Reabilitacijos paslaugų kainos
„Sodra“ skaičiuoja, kad šių metų sausį buvo daugiau kaip 23 tūkst. būtinąjį stažą sukaupusių pensininkų, kurių senatvės pensija nesiekia 450 eurų. Tarp būtinojo stažo nesukaupusių pensininkų tokio dydžio pensijos negavo 57 tūkst. gyventojų. Tiesa, įvertinus tokiems gyventojams pridėtas priemokas, kartu su jomis 450 eurų sumos negavo tik kiek daugiau nei 12 tūkst. gyventojų.
Pensinio amžiaus ir stažo reikalavimai
Pensinis amžius nuo 2012 metų kasmet didėjo ir iki 2026 metų pasieks 65 metus tiek vyrams, tiek moterims. 2025 metais norint gauti pilną pensiją reikia turėti sukaupus būtinąjį, 34 metų socialinio draudimo stažą. Iki 2027 metų, būtinasis stažas pasieks 35 metus. Svarbu: Jei žmogus nedirba ir neturi pajamų, likus ne daugiau kaip 5 metams iki pensinio amžiaus, jam gali būti skiriama išankstinė senatvės pensija. Tačiau ji mažinama po 0,32 proc. už kiekvieną mėnesį, likusį iki pensinio amžiaus. Sulaukus pensinio amžiaus, žmogui nebūtina išeiti į pensiją. Jis gali kreiptis dėl atidėtos pensijos. Atidėta pensija didinama 8 proc. už kiekvienus jos atidėjimo metus.
Kaip susitvarkyti pensiją praktikoje
Svarbu žinoti, kad pensija skiriama ir mokam tik tuo atveju, jeigu žmogus dėl jos pateikia prašymą „Sodrai“. Tą galima padaryti internetu arba užsukus į „Sodros“ skyrių. Dėl senatvės pensijos skyrimo į „Sodrą“ reikėtų kreiptis likus 3 mėnesiams ar mažiau iki sukaks pensijos amžius arba bet kuriuo metu vėliau. Jei kreipėtės vėliau, senatvės pensija bus išmokėta už praėjusį laikotarpį, ne ilgesnį nei 12 mėnesių iki prašymo su visais dokumentais ir duomenimis gavimo „Sodros“ skyriuje dienos. Paprastai kalbant, jei kreipsitės praėjus metams ir 1 mėnesiui po to, kai suėjo pensinis amžius, prarasite 1 mėnesio pensiją.
Dokumentai dėl pensijos, kuriuos reikia pateikti „Sodrai“: Prašymas skirti senatvės pensiją, Pasas arba asmens tapatybės kortelė (arba leidimas gyventi Lietuvoje). Jei anksčiau nesate pateikę, tai: dokumentai, įrodantys stažą, įgytą iki 1993 m. gruodžio 31 d. Prisijunkite prie savo asmeninės paskyros per „Sodros“ elektroninę sistemą: www.sodra.lt. Skyriuje „Mano socialinio draudimo stažas“ bus nurodyta, kokį stažą sukaupėte. Toje pačioje „Sodros“ paskyroje galite matyti, kokia preliminari jūsų senatvės ar kita pensija būtų skaičiuojama šiuo metu.
Jeigu jau esate sulaukęs pensinio amžiaus, kreipkitės tiesiogiai į „Sodrą“ per elektroninę sistemą arba atvykite į artimiausią skyrių. Prašymą galite pateikti ir internetu prisijungę prie „Sodros“ portalo. Duomenys, kuriuos jums reikės pateikti: Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (atvykstant į artimiausią skyrių) ir informacija apie sukauptą stažą ir pajamas (dažniausiai „Sodra“ turi šiuos duomenis, bet verta juos žinoti ir patiems). Tik „Sodra“ gali pasakyti, kokia mažiausia pensija ir priemoka prie jos priklauso žmogui. Ji turi visus duomenis apie jo stažą ir įmokas. Į ją galima kreiptis telefonu arba internetu.
Taip pat skaitykite: Viskas apie „Sodros“ mokėjimus UAB
Išieškojimas už skolas: kada antstoliai gali išskaityti iš pensijos
Skolų išieškojimas yra ganėtinai nemalonus procesas. Visgi, su pastaruoju beveik visuomet susiduria tik tie žmonės, kurie pinigų grąžinti negali arba nesutinka. Tad, turintys skolų, bet besiruošiantys jas atiduoti gali būti ramūs - tokiu atveju, su antstoliais reikalų neturėsite. Kita vertus, jei pinigų grąžinti negalite, vertėtų susirūpinti, mat juos įmanoma išskaičiuoti net iš Jūsų pensijos. Tad, neatidavus skolos, antstoliai vis tiek įgyvendins teisėtus kreditorių reikalavimus ją atgauti.
Skolos išieškojimas per antstolius vyksta tada, kai pasiskolinęs asmuo nesutinka arba negali atiduoti sutartos sumos. Žinoma, pinigų grąžinimą kartais galima atidėti. Visgi, tikslios susitarimo sąlygos priklauso nuo pasirinktos įmonės. Dėl šios priežasties, svarbu neatidėlioti bei peržvelgti tai, kas numatyta sutartyje. Tačiau, jeigu laikas, kada pinigai turėjo būti grąžinti praėjo - kreditorius greičiausiai kreipsis į antstolius.
Kiek antstolis gali išskaičiuoti iš pensijos
Greičiausiai kyla klausimas - kiek antstolis gali išskaičiuoti iš pensijos? Viskas priklauso nuo skolų kiekio bei Jūsų pajamų dydžio. Jeigu pastarosios neviršija minimalaus darbo užmokesčio ir turite tik vieną skolą - išskaitoma apie 20% lėšų. Jei esate sukaupę kiek daugiau skolų - 30%. Kita vertus, jeigu pajamos viršija MMA, gali būti išskaityta net apie 50%.
Skolos išieškojimas gali vykti tiek iš darbo užmokesčio, tiek iš įvairių kitų pajamų. Išieškojimas gali vykti ne tik iš darbo užmokesčio, tačiau taip pat ir individualios veiklos pajamų, stipendijų, laimėjimų loterijose, pensijų. Kita vertus, iš laikinojo nedarbingumo bei socialinio draudimo išmokų išieškoti galima tik pagal teismo sprendimą.
Visgi, turintiems nedarbingų šeimos narių, kartais taikomos lengvatos. Tokiu atveju, išskaitoma pajamų dalis gali būti mažinama apie 10% už kiekvieną išlaikomą asmenį. Kita vertus, kartais pinigų antstolis išskaičiuoti negali. Taip nutinka tuomet, kai susiduriama su motinystės, tėvystės bei vaiko priežiūros išmokomis, laidojimo pašalpomis. Išskaičiuoti negalima ir iš į komandiruotę vykstančiam darbuotojui mokamų sumų. Su problemomis taip pat susiduriama tuomet, kai pinigus bandoma nuskaityti iš išmokų vaikams bei našlaičių pensijų.
Taip pat skaitykite: Slaugos namų sąlygos Lietuvoje
Daugiau detalių numatoma LR Civilinio proceso kodekso 739 straipsnyje. Tad, susidūrę su negalimais nuskaitymais, turėtumėte kreiptis į antstolį bei pateikti tai įrodančius dokumentus.
Antstolio paslaugų kaina ir administravimo išlaidos
Antstolių vykdymo išlaidos yra skirstomos į 3 kategorijas. Pirmiausiai - tai vykdomosios bylos administravimo išlaidos. Antra kategorija yra atlygis už įstatymų nustatytų dokumentų vykdymą, perdavimą bei įteikimą teismo pavedimu, taip pat faktinių aplinkybių konstatavimą. Trečioji - išlaidos tretiesiems asmenims už byloje jų suteiktas paslaugas.
Administravimo išlaidos bei atlygis antstoliui priklauso ir nuo išieškomos sumos. Be to, nemažai reiškia vykdomojo dokumento kategorija. Pavyzdžiui, jeigu išieškoma suma tėra iki 3 eurų, administravimo išlaidos bus 12, o atlygis antstoliui - 8 eurai. Kita vertus, daugiau pinigų vėliau skirstoma procentais. Pavyzdžiui, jeigu išieškoma suma yra nuo 1500 iki 2000 eurų, administravimo išlaidos atsieis 48, o atlygis antstoliui - 15% nuo sumos, tačiau ne mažiau nei 240 eurų.
Tarkime, jei vykdomojo dokumento kategorija yra dėl daiktų perdavimo išieškotojui, administravimo išlaidos sieks 40 eurų. Tuo tarpu, atlygis antstoliui bus skaičiuojamas už kiekvieną jo darbo valandą. Skolininko įpareigojimas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu gali kainuoti apie 80 eurų. Be to, pasitaiko, kad už administravimo išlaidas mokėti nereikia. Tad, viskas itin priklauso nuo konkrečios situacijos.
Pasirinkimai skolininkui
Kiekvienas skolininkas turi kelis pasirinkimus. Pirmiausiai, galite pamėginti grąžinti pinigus, jeigu turite tam galimybių. Be jokios abejonės, tai pavyksta ne visuomet. Kartais susiduriama su nenumatytomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, ligomis, darbo praradimu ar pajamų sumažėjimu, todėl atiduoti pinigus tampa per sudėtinga. Tokiu atveju, lieka dar dvi išeitys - susitaikyti su antstolio vykdomu išieškojimu arba parduoti skolą.
Pensijų dydžių statistika ir socialinės problemos
„Sodra“ komentuoja „Delfi“, kad vidutinė senatvės pensija Lietuvoje šiuo metu siekia 538 eurus. Vis dėlto daugiau kaip 14 tūkst. asmenų gauna didesnę nei 1000 eurų pensiją. Senatvės pensiją Lietuvoje iš viso gauna 616 tūkst. žmonių, 87 proc. iš jų turi būtinąjį stažą. Tačiau jo neturi daugiau kaip pusė žmonių, kurių pensija siekia iki 400 eurų. Tarp senjorų, kurių pensija viršija 700 eurų, būtinąjį stažą turi absoliuti dauguma žmonių.
„Sodros“ atstovė Malgožata Kozič nurodė, kad trys didžiausios Lietuvoje gaunamos senatvės pensijos siekia 2354, 2366 ir 2476 eurus. „Visų šių pensijų gavėjai dirbo iki 80+ metų, jų darbo stažas viršija 60 metų. Darbo pajamos buvo aukštesnės nei vidutinės, tad šie žmonės sukaupė taip pat daug apskaitos vienetų“, - sako M. Kozič. Be to, visi trys gavėjai pasinaudojo pensijos atidėjimo galimybe. „Jei žmogus sulaukia senatvės pensijos amžiaus, tačiau pateikia prašymą atidėti pensijos skyrimą, už kiekvienus atidėjimo metus pensija padidėja 8 procentais. Šie gavėjai buvo pateikę prašymus atidėti pensijos skyrimą 4 arba 5 metams, tad jų pensijos padidėjo nuo 32 iki 40 procentų“, - komentuoja „Sodros“ atstovė.
LIPFA vadovas Tadas Gudaitis teigia, kad privataus kaupimo sistemai pamažu įpusėjant vienos kartos laikotarpį, jos nauda dalyviams kryptingai auga. „Kalbant apie anuitetus, kuriuos privalu įsigyti nuo tam tikros sukauptų lėšų sumos ir kurių gavėjų su laiku turėtų daugėti, galime žvilgtelėti į „Sodros“ pateikiamus apibendrintus standartinio pensijų anuiteto gavėjo duomenis. Šiemet rugsėjį jo vidutinė visų gaunamų pensijų suma be anuiteto sudarė 912,3 euro, o šalia vidutinis anuiteto dydis - 73,4 euro“, - sako T. Gudaitis.
„Sodra“ skelbia, kad senatvės pensiją sudaro dvi dalys: bendroji pensijos dalis ir individualioji pensijos dalis. Bendrosios dalies dydis priklauso nuo žmogaus įgyto pensijų socialinio draudimo stažo ir bazinės pensijos dydžio tais metais, kai žmogus išeina į pensiją. Individualioji pensijos dalis priklauso nuo žmogaus įgytų pensijos apskaitos taškų skaičiaus ir apskaitos taško vertės tais metais, kai žmogus išeina į pensiją.
Pensijų skirtumai pagal savivaldybes ir socialinės pasekmės
Lyginant skirtingų savivaldybių duomenis, akivaizdu, kad didžiausias pensijas gauna didžiųjų, kurortinių miestų ir Visagino savivaldybės. Tuo metu mažiausiomis sumomis turi tenkintis gyvenantys pasienio regionuose. Mažiausia vidutinė pensija mokama Pagėgių (451 euras), Šilalės r. (460 eurų), Skuodo r. (462 eurai), Kelmės r. (465 eurai) ir Kalvarijos (470 eurų) savivaldybėse. Tuo metu didžiausia vidutinė pensija fiksuojama Neringos (664 eurai), Vilniaus miesto (608 eurai), Visagino (597 eurai), Kauno miesto (575 eurai) ir Klaipėdos miesto (572 eurai) savivaldybėse.
Vidutinė lietuviška pensija pernai sudarė vos 0,33 vidutinio atlyginimo neatskaičius mokesčių, rodo „Eurostat“ duomenys. Šis Lietuvos rodiklis yra prasčiausias iš visų ES šalių. Mažos pensijos ir, palyginti su Vakarų valstybėmis, žema pensijų pakeitimo norma - opios ilgalaikės Lietuvos struktūrinės problemos. Žemas pensijas senjorai gauna dėl įvairių priežasčių, kai kurios jų - struktūrinės. Lietuvoje pensijas daugiausia lemia einamųjų mokėjimų modeliu grįsta ir perskirstymo funkciją atliekanti pirma pensijų sistemos pakopa - „Sodros“ pensija.
Valdžios sektoriaus biudžeto dalis, skiriama senatvės pensijoms, palyginti su BVP, - trečia mažiausia Europos Sąjungoje. Apskritai daugiapakopės pensijų sistemos yra atsparesnės ekonominiams svyravimams ir demografinėms duobėms. Pensijų sistemos daugiapakopiškumas leidžia stabilizuoti sistemą, diversifikuojant pensijų išmokų šaltinius.
Skurdas tarp pensininkų
Mažos pensijos ir nedidelis pensijų pakeitimo norma prisideda prie to, kad Lietuvos pensininkai yra viena iš pažeidžiamiausių grupių. Skurdo reiškinys yra glaudžiai susijęs su socialine atskirtimi ir pajamų nelygybe. Jau daugelį metų Lietuvoje skursta kas penktas gyventojas, Lietuvos skurdo rizikos rodikliai yra vieni iš didžiausių Europos Sąjungoje. Statistikos rodo, kad skurdo rizikos atžvilgiu Lietuvoje pažeidžiamiausi yra bedarbiai, vieniši asmenys, vieniši tėvai, auginantys vaikus, senatvės pensininkai, žmonės su negalia, vaikai.
Trumpa atmintinė senjorui, susiduriančiam su skolomis
- Jei turite skolų, pamėginkite jas grąžinti - tuomet antstolių procesų išvengsite.
- Jeigu pinigų grąžinti negalite, susirūpinkite - antstoliai gali pradėti išieškojimą ir netgi išskaičiuoti dalį pensijos.
- Sužinokite, ar turite teisę į lengvatas dėl išlaikomų nedarbingų šeimos narių - tai gali sumažinti išskaitomą dalį.
- Jei manote, kad išskaitos neteisėtos, kreipkitės į antstolį ir pateikite įrodančius dokumentus.
- Apsvarstykite galimybę parduoti skolą arba susitarti dėl termino su kreditoriumi.
| Situacija | Galimos išskaitos iš pajamų |
|---|---|
| Vienintelė skola, pajamos ≤ MMA | Apie 20% |
| Daugiau skolų, pajamos ≤ MMA | Apie 30% |
| Pajamos viršija MMA | Iki ~50% |
| Išlaikomi nedarbingieji šeimos nariai | Išskaitoma suma gali būti mažinama ~10% už kiekvieną asmenį |
Jeigu reikia tikslios informacijos apie jūsų pensijos dydį, priemokas ar galimus išskaičiavimus už skolas, tik „Sodra“ gali pateikti visus konkrečius duomenis apie jūsų stažą ir įmokas - kreipkitės telefonu arba internetu.